Dažniausiai užduodami klausimai

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas (LR saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnis):

1) atlieka kraštovaizdžio ir gamtos vertybių stebėseną (monitoringą) ir taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;

2) saugo ir tvarko kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes;

3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;

4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą;

5) pagal kompetenciją įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

6) organizuoja ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;

7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti ir kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką;

8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;

9) dalyvauja rengiant ir derinant teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą;

10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;

11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;

12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;

13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;

14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;

15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;

16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.

Saugomų teritorijų direkcijų veiklos nagrinėjant ir derinant teritorijų planavimo, žemėtvarkos, miškotvarkos dokumentus, statinių statybų projektus, kt. reglamentavimas teisės aktuose ST direkcijų veiklos lentelė

Jeigu saugomoje teritorijoe pastebėjote galimai neleistiną veiklą gamtoje, aplinkosauginį pažeidimą, visuomet visą parą galima teikti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112, Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui telefonais: (8-5) 273 2995; 8 698 81837 arba pateikti Aplinkos apsaugos kontrolės informacinėje sistemoje (AAKIS).

Statyti palapinę saugomoje teritorijoje galima tik tam tikslui skirtoje vietoje (stovyklavietėse, kempinguose). Šios vietos nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (tvarkymo planuose). Taip pat informaciją apie stovyklavimą galima rasti saugomų teritorijų lankymo taisyklėse. Visuomet rekomenduojame pasiteirauti saugomų teritorijų direkcijos specialistų apie galimas vietas palapinei įsirengti.

Laužus saugomose teritorijose galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose), kaip tai numatyta atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Taip pat reikia žinoti, kad draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Kad lankyti saugomas teritorijas būtų smagu ir saugu - saugomų teritorijų direkcijų specialistais jums suteiks visą reikiamą informaciją. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

Nors saugomų teritorijų lankytojo bilietas yra savanoriškas, visuomet esame dėkingi lankytojams, kurie įsigiję lankytojo bilietą taip išreiškia pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų užtikrinta šių teritorijų apsauga, tvarkymas, infrastruktūros lankytojams įrengimas, priežiūra ir atnaujinimas.

Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas

Visa aktuali informacija lankytojams pateikiama saugomų teritorijų direkcijų svetainėse, kurių adresus rasite čia:

https://saugoma.lt/ 

- https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/nacionaliniai-parkai

https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/regioniniai-parkai

https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/rezervatai

Beveik visi valstybiniai parkai ir valstybiniai rezervatai turi lankytojų centrus, kuriuose geriausiai pradėti pažintį su saugomomis teritorijomis, planuoti savo kelionę. Lankytojų centruose teikiama informacija apie saugomų teritorijų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centruose organizuojami gamtiniai ir kultūriniai renginiai, seminarai, veikia nuolatinės interaktyvios ekspozicijos.

Saugomos teritorijos yra pritaikomos lankymui – įrengiama lauko informacinė sistema (rodyklės, informaciniai stendai ir pan.), pažintinė infrastruktūra, apžvalgos bokštai. Saugomų teritorijų direkcijų specialistai stengiasi užtikrinti, kad lauko informacinė sistema būtų nuolatos prižiūrima, tvarkinga ir sudarytų sąlygas lankytojams pažinti saugomas teritorijas, tačiau pasitaiko atvejų kuomet patys lankytojai gadina infrastruktūra, kurios atkūrimas vėliau brangiai kainuoja, o kitiems lankytojams kelia ir pavojų. 

2015 m. Vilniuje, Antakalnio g. 25 buvo atidarytas saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Tai tapo simboliniais vartais į saugomas teritorijas, kuriuos pravėrus galima susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio saugomomis teritorijomis.

Kai kurių rūšių gamtiniuose draustiniuose (ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose) ir kitose gamtiniu požiūriu ypač vertingose teritorijose yra draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nes tuo metu gamtoje vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų – paukščių perėjimas, jauniklių vedimas ir pan., todėl bet koks trikdymas gali turėti ypatingai neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

Yra nustatomi išimtiniai atvejai, kai gamtiniuose draustiniuose leidžiama atlikti žemės ar miškų ūkio darbus, draustinio tvarkymo darbus, mokslo tiriamuosius darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, lankyti ir (ar) eksploatuoti šiose teritorijose esančius statinius, taip pat likviduoti stichinių nelaimių (audros, gaisrų, kenkėjų ir ligų) padarinius.

Pavasarį keliaudami į saugomas teritorijas visuomet pasitikslinkite lankymosi galimybes kreipdamiesi į saugomos teritorijos direkciją arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

Kultūros, sporto ir kiti renginiai saugomose teritorijose turi būti suderinti su atitinkamos saugomos teritorijose direkcija. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9  (2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-122 redakcija) patvirtintas valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms sąrašas.

2020 m. kovo 13 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-27 patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms, sąrašas.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Renginių organizatorius ir dalyvius kviečiame įsigyti lankytojo bilietus. Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas

Miške galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu, kuriame nurodoma renginio pradžios data, trukmė, planuojamas dalyvių skaičius, organizacijos adresas, atsakingo asmens vardas ir pavardė, taip pat įpareigojimas dėl teritorijos sutvarkymo renginiui pasibaigus

Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.  D1-187 "Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo" taikomi plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d. 

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

  • vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;

  • valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:

  • kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;

  • kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;

  • keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose;

  • kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai, nardymo su akvalangais veikla ir žvejybos varžybos šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose ir šiame priede nustatytomis sąlygomis.

Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami: 

A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 

B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:|

1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;

2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.

Miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato 2004 m. kovo 29 d. LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos "Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės". Daugiau informacijos apie Nacionalinės žemės tarnybos teikiamas paslaugas ir išduodamus leidimus dėl miško įveisimo, galima rasti čia.

Atkreipiame dėmesį! Jei žemės sklypas, kuriame planuojamas miško įveisimas, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą. Jei dokumentus saugomos teritorijos direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;

2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;

3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;

4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);

5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, t. y. keturračiai, motociklai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:

  • jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;

  • vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;

  • jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams. Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

Jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems. Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti 2008 m. kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206. "Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems"

Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka nustatyta 2008 m. sausio 31 d.  LR aplinkos ministro įsakymu Nr. DI-87 "Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas". Šis aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

Saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą. Leidimai medžių pjovimui. genėjimui ar persodinimui gali būti išduodami tik žemės valdytojui, savininkui ar nuomotojui, kuriems yra pavesta prižiūrėti želdinius. Leidimai medžių pjovimui išduodami tokiems medžiams, kurių kamienai išpuvę, aplūžę, pavojingai pasvirę daugiau negu 60 laipsniu kampu ar yra džiūstantys, ligoti, užpulti kenkėjų arba praradę estetinę vertę.

Informacija apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų augavietes ir radavietes pateikiama Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, kurios prieigos adresas https://sris.am.lt/portal/.

Naudotojas gali teikti prašymus prieigos prašymui, tuomet jam suteikiama teisė matyti tikslias augaviečių ir radaviečių koordinates, teikti duomenis apie naujas saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių augavietes arba radavietes, atskirais atvejais naudotojui gali būti suteikiama teisė tikrinti kitų naudotojų pateiktos informacijos korektiškumą. Duomenys gali būti teikiami interaktyviame žemėlapyje arba galima atsisiųsti konkrečios saugomos rūšies išrašą.

Informacija apie saugomas teritorijas yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastre, kurios prieigos adresas https://stk.am.lt/portal/ .

Bet kuris sklypo savininkas gali gauti informaciją iš saugomų teritorijų valstybės kadastro ar sklypas pakliūna į saugomas teritorijas. Sklypų savininkai (pateikus prašymą) gali būti informuojami apie konkrečių saugomų teritorijų duomenų pasikeitimus. Sklypų savininkai, turintys atitinkamas teises, gali gauti erdvinius saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Bet kuris pilietis gali gauti viešai teikiamus saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir statistinę informaciją. 

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre yra tvarkomi ir kaupiami tokie duomenys ir informacija:
Bendrieji kadastro objektų (rezervatų, draustinių, paveldo objektų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, parkų ir kt.) duomenys. Pvz. pavadinimas, steigėjas, įsteigimo ir įregistravimo datos, steigimo tikslas, objekto vieta ir kt.

Specifiniai erdvinių duomenų rinkinio „Saugomos teritorijos“ duomenys. Pvz., gamtos paveldo objekto charakteristika (geologinių objektų aukštis, ilgis, plotis ir kt., hidrogeologinių objektų orografinė padėtis, uolienos, cheminės savybės ir kt.), atkuriamųjų ir genetinių sklypų išteklių būklė ir kt. Detalesnė informacija apie kadastre tvarkomus ir kaupiamus duomenis ir informaciją yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų III skyriuje.

Dėl papildomos informacijos visuomet galite kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą arba atitinkamą saugomos teritorijos direkciją apie galimas veiklas saugomose teritorijose.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 40.3 punktu numatyta, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Sklypų kadastrinių matavimų dokumentus derina saugomų teritorijų direkcijos. 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9  (2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-122 redakcija) patvirtintas valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms sąrašas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms, sąrašas.

Kuriai konkrečiai direkcijai priskirta ST galima pasitikrinti  ir čia: https://www.geoportal.lt/map/?mode=openMap#portalAction=openSavedMap&savedMapId=37926

Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų, svarbių buveinių ir paukščių apsaugai, sąrašai: (https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/ST%20priskyrimas_BAST_PAST%20sarasai_ST_STD_%202019-06-14_Fin.xlsx).

Papildomai informuojame, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, šio įstatymo V skyriuje „Saugomos teritorijos“ yra nurodomos veiklos, kurios draudžiamos negavus už gamtos paveldo objekto, saugomos teritorijos ir šių objektų ir/ar teritorijų buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas.

Ne, pertvarkos metu nėra naikinama nė viena saugoma teritorija, nėra keičiamas jų statusas, ribos ar pan. Pertvarka apima regioninių parkų ir rezervatų direkcijų apjungimą, taip pat Aplinkos ministerijos, VSTT ir direkcijų vykdomų funkcijų, taip pat direkcijų struktūrų, pareigybių ir kitus saugomų teritorijų valdymo, administravimo klausimus.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijas.

Pagrindiniai pertvarkos tikslai - efektyvesnis priskirtų funkcijų vykdymas, pasiruošimas ateities iššūkiams, darbuotojų gerovės užtikrinimas bei optimali institucijų struktūra.  

Šiems tikslams įvykdyti nustatyti pagrindiniai uždaviniai:
1. Sistemos institucijų funkcijų išgryninimas (institucijų lygmenys, tikslingumas, vertė)
2. Įgyvendinamų funkcijų apimties didinimas (dėmesys Žaliajam kursui, ST plėtrai) 
3. Sprendimų kokybės gerinimas (specializacija, bendradarbiavimas, pagalba)
4. Prevencinės veiklos stiprinimas (konsultavimas, pastangos užkirsti kelią pažeidimams)
5. Bendrųjų funkcijų optimizavimas (racionali biudžeto dalis, administravimo kokybė)
6. Darbo vietų regionuose išsaugojimas (sprendimai, priderinti prie turimų išteklių)

Kuriama vertė šalies visuomenei, nes turėtų būti užtikrinta efektyvesnė saugomų teritorijų, jose esančių gamtos ir kultūros vertybių apsauga, išplėsta gamtos vertybių apsaugos kompetencija šalies teritorijoje, sudarytos sąlygos įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir uždavinius, sustiprintos prevencinės priežiūros funkcijos, kontrolės prioritetai keičiami konsultavimo prioritetais, išsaugomos esamos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos, šalies biudžeto lėšos naudojamos kokybiškiems saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo veiksmams, nebefinansuojant neracionaliai didelės apimties bendrųjų funkcijų vykdymo.

Kuriama vertė vietos gyventojams: užtikrintas kvalifikuotas gyventojų prašymų įvertinimas, kokybiški ir motyvuoti sprendimai. Sustiprinus prevencinės priežiūros ir konsultavimo apimtis, bus padidintos galimybės gyventojams išvengti galimų teisės aktų pažeidimų ir iš to 
kylančių neigiamų pasekmių. Sukūrus stiprias regionines direkcijas, bus sudaryta galimybė laiku gauti atsakymus vietoje. Iš dalies pertvarkius lankytojų aptarnavimo, teritorijų bei objektų tvarkymo principus, numačius didesnes paslaugų įsigijimo apimtis, bus sudarytos geresnės sąlygos smulkiems vietos verslams, viešosioms įstaigoms. Išsaugomos darbo vietos regionuose, plečiamos galimybės regionuose įsidarbinti įvairių kvalifikacijų specialistams. 

 Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka siekiama užtikrinti efektyvų šiai sistemai pavestų funkcijų vykdymą, taip pat numatyti sąlygas papildomų Žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Pertvarkos metu peržiūrimos ir aiškiau atskiriamos skirtingų lygmenų institucijų funkcijos: Aplinkos ministerijos (politikos formavimo ir reglamentavimo), VSTT (nacionalinio lygmens įgyvendinimo) ir direkcijų (regioninio lygmens įgyvendinimo). 

Siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, racionalų biudžeto lėšų naudojimą, darbuotojų gerovę ir kitus tikslus, taip pat sprendžiami direkcijų reorganizavimo klausimai - siūloma sujungti 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas į 4 stiprias regionines direkcijas, kuriose formuojami specializuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos skyriai, numatomos kitos efektyviam funkcijų vykdymui būtinos pareigybės, paskirstoma atsakomybė, siūlomi kiti direkcijų vidaus administravimo sprendimai.

Darbuotojų skaičius direkcijose nesikeis - nei didės, nei mažės. Dėl direkcijų sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų (įskaitant, vadovų) pareigybių, numatoma esamiems darbuotojams siūlyti kitas darbo vietas, jei reikalinga - persikvalfikuojant, pasirenkant darbo vietą. Su esamais specialistais, darbuotojais tariamasi ir diskutuojama. 

Sumažinus bendrųjų funkcijų pareigybių skaičių, didinamas specializuotų kvalifikacijų (ekologų, kraštotvarkininkų, kultūrologų) pareigybių skaičius, kiek mažiau (bet taip pat padidinamas) darbo su visuomene pareigybių ir darbininkiškų pareigybių skaičius, išsaugant darbo vietas regionuose. Sujungus direkcijas, centrinių administracijų kurti (numatant naujas patalpas ir kt.) neplanuojama, esami darbuotojai, nekeisdami darbo vietos, galės pretenduoti į didesnės direkcijos bendrųjų funkcijų ir kitas pareigybes. 

Reorganizavus regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, esamuose jų lankytojų centruose liks dirbti atitinkamų regioninių parkų ir rezervatų darbuotojų grupės, skirtos tiesioginiam darbui su šiomis teritorijomis, jų gyventojais ir lankytojais, taip pat ryšiams su vietos savivaldybėmis, kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis palaikyti. 

Bendradarbiavimą papildomai sustiprins naujai steigiamos projektų koordinatorių, teisininkų, viešųjų ryšių, viešųjų pirkimų, IT ir kitų specialistų pareigybės, svarbios kokybiškam projektų ir kitų veiklų įgyvendinimui. Administracinių sprendimų kokybės gerinimui, jų priėmimo terminų sutrumpinimui taip pat bus pasitelkiamas didesnis skaičius specializuotos kvalifikacijos darbuotojų, kuriami atitinkami Kraštovaizdžio apsaugos ir Biologinės įvairovės apsaugos skyriai, kuriuose bus užtikrintas specialistų tarpusavio bendradarbiavimas, pavadavimas, kvalifikacija pagrįstas sprendimų priėmimas, taip pat prisidėsiantys prie didesnio direkcijų veiklos efektyvumo, sprendimų operatyvumo ir kokybės. 

Numatomi direkcijų reorganizavimo sprendimai nekeis bendradarbiavimo su savivaldybėmis sąlygų, tik jas pagerins. Pokyčiai, kurie būtų nepalankūs savivaldybėms, nenumatomi ir finansavimo srityje – naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė skirti paramą, vykdyti įvairius projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje. Taip pat toliau bus vykdoma jungtinių tarybų veikla, susijusi su konkrečiomis saugomomis teritorijomis. Bus tęsiami ir jau šiuo metu direkcijų vykdomi projektai, kadangi visas reorganizuojamų direkcijų teises ir pareigas perims naujai sukurtos direkcijos.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

Saugomų teritorijų lankytojų centrai bei gamtos mokyklos dirs ir toliau, vykdys edukacijas ir gamtosauginius renginius. 

Sujungus direkcijas, jų administracijos nebus telkiamos viename geografiniame taške – darbuotojai dirbs esamose saugomų teritorijų lankytojų centrų patalpose, o naujos direkcijos buveinė bus daugiau jos registracijos vieta ir galimai kai kurių pagrindinių direkcijos valdymo funkcijų atlikimo vieta. 

Administracinius sprendimus priimantys, asmenis informuojantys ir konsultuojantys, lankytojus aptarnaujantys, su savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis dirbantys darbuotojai išliks esamose vietose, tad atstumas iki jų nedidės, paslaugų prieinamumas nemažės, o įvykdžius numatytas pertvarkos priemones (padidinus specialistų skaičių, užtikrinus jų specializaciją, tarpusavio bendradarbiavimo, pavadavimo galimybes ir kt.), didės priimamų sprendimų kokybė ir operatyvumas.  

Taip, naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė tęsti prasidėjusius ir vykdyti naujus projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje.

ST direkcijų bendradarbiavimo su savivaldybėmis sąlygų išsaugojimas buvo viena iš svarbių pertvarkos pasiūlymų prielaidų. Pertvarkos pasiūlymus rengusią darbo grupę sudarė Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) ir Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos atstovai, pertvarkos metmenys ir jos tarpiniai sprendimai buvo nuolat diskutuojami su visomis saugomų teritorijų direkcijomis. 

Darbo grupės pateikti direkcijų reorganizavimo pasiūlymai buvo suformuoti remiantis galiojančiais įstatymais, jais nekeičiamos kitų institucijų teisės ir pareigos, nebloginamos, o kaip tik gerinamos direkcijų veiklos sąlygos, įskaitant bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, didinant reikalingų specialistų ratą, užtikrinant vietoje dirbančių darbuotojų įgaliojimus ir kitas sąlygas. 

Pertvarkos pasiūlymai, iki jų patvirtinimo ir teikimo Vyriausybės pritarimui, buvo pristatyti bei aptarti Lietuvos savivaldybių asociacijoje, dalyvaujant savivaldybių merams, taip pat buvo įvertintos raštu gautos savivaldybių pastabos, daugiausia susijusios su bendradarbiavimo ir teritorijų tvarkymo sąlygomis, kurios nebus pablogintos, o kaip tik sustiprintos papildomais pajėgumais ir kitomis sistemingomis priemonėmis.  

Į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją siūloma sujungti Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio rezervato direkcijas.

Ne, nebus atsisakoma. Naujose direkcijose dirbs kultūrologai, kurie bus atsakingi už nematerialų kultūros paveldą, nekilnojamąjį kultūros paveldą, tautosakos monitoringą, už lankytojų aptarnavimą. Kultūrologai tvarkys, sistemins, saugos ir skleis žinias apie nematerialų kultūros paveldą ir jo apsaugą, organizuos su kultūros paveldu supažindinančius renginius, leis kultūros paveldą ir jo apsaugą populiarinančius informacinius leidinius, kt. 

Nuo 2022 m. gruodžio 6 d. VSTT, vadovaudamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, vykdė visuomenės informavimą apie parengtus ir planuojamus tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius, tenkinant viešąjį interesą. Informacija buvo teikiama nacionaliniame taip pat rajonų vietiniuose laikraščiuose.

Aktualią informaciją apie tvirtinamus natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius galima rasti:

  • Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapyje (https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos)
  • Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje (https://biomon.lt/szns)
  • Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Užėję į www.geoportal.lt pasirinkite šiuos meniu turinius: Žemėlapiai > Viešosios paslaugos > Kitų temų duomenys > Aplinkosauga > Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
  • Papildomai galite kreiptis į VSTT el. paštu [email protected] arba telefonu +370 620 87952, taip pat kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas.

Taip. Informavimas apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatytas natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, atliekamas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka. Per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, turi būti pranešama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti SŽNS, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas.

Piliečiai, turintys el. pašto dėžutę E. pristatymo sistemoje, informaciją apie nustatytas SŽNS gaus šioje sistemoje. Daugiau informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8

Jeigu negavote informavimo pranešimo apie nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas:

1. Pasitikrinkite savo e.pristatymo pašto dėžutę. Visi sklypų savininkai, kurie yra aktyvavę šią dėžutę, informuojami per ją, jiems fizinės siuntos paštu nėra siunčiamos. E.dėžutę galite pasitikrinti adresu https://epristatymas.lt

2. Paklauskite savo pašte, ar negavote siuntos. Matome, kad nemaža dalis siuntų, atėjusių iki pašto, nepasiekia adresatų ir yra grąžinamos.

3. Jeigu nei e.dėžutėje, nei pašte savo siuntos neradote, kreipkitės į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos: 

•    El. paštu [email protected] 
•    telefonu +370 620 87952 

Ne, reaguoti neprivaloma - tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo žemės sklypų savininkai ir kiti suinteresuoti asmenys yra informuojami apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tenkinant viešąjį interesą. Remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 3 dalimi ir jos 7 papunkčiu, nustatant tokias teritorijas žemės sklypų savininkų sutikimas nėra privalomas.

Taip, tokia galimybė.

Vienas iš kriterijų įtraukti sklypus į Žemėlapį buvo deklaruojamas ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius. Ši priemonė įpareigoja nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis, neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų, o tai rodo jų tinkamumą pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Įstatymas) pateiktą natūralių pievų ir ganyklų apibrėžimą: „Natūralios pievos ir ganyklos – neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei.“ 

Būtent ganyklose formuojasi pievų buveinės 6270 Rūšių turtingi smilgynai, kurios yra  saugomos Europos mastu - jų sparčiai mažėja, kadangi mažėja ganomų plotų. Todėl ekstensyvus pievų tvarkymas ganant yra ypatingai svarbi veikla siekiant palaikyti gerą šių buveinių būklę ir pakankamą paplitimą Lietuvoje. 

Daugiau informacijos apie tiesiogines išmokas, ekologines sistemas (ekoschemas) 2023 - 2027 m. laikotarpiu galite rasti:

  • Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje
  • Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rengiami natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai, saugomi Biologinės įvairovės duomenų bazėje (BIOMON), tvirtinami VSTT direktoriaus įsakymais ir yra pagrindas nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nepatvirtintas žemėlapis negali būti teisinis pagrindas nustatyti SŽNS. 

Patvirtinus žemėlapį arba jo dalį VSTT turi per penkias darbo dienas pateikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą registruoti nustatytas SŽNS teritorijas ir pateikti jų erdvinius duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per penkias darbo dienas turi įregistruoti teritorijas Nekilnojamojo turto registre. 

SŽNS taikomos nuo teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 

Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Natūralioms pievoms ir ganykloms palaikyti reikalingas reguliarus šienavimas ir/arba ganymas, sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.  

Kaip ypatingas atvejis paminėtinos Europos Bendrijos svarbos buveinės 6530 Miškapievės ir 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, kuriose savaime auganti sumedėjusi augalija turėtų būti tvarkoma, kad būtų užtikrintas šių buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. 

Natūralių pievų ir ganyklų taip pat nedraudžiama aptverti. Ganant gyvulius ir šienaujant rekomenduojama vadovautis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. 

Pasitaiko atvejų, kad žemės sklype galioja anksčiau dėl natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų nustatytos SŽNS, bet sklype neišskirta teritorijų, įtrauktų į patvirtintus naujuosius natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Tokiu atveju atitinkamos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žymos apie teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galios iki 2024 m. gruodžio 31 d., kai šios žymos bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą ir nebegalios.

Tuo atveju, jei žemės sklypo savininkai ar valdytojai pageidauja, kad tokia SŽNS žyma būtų panaikinta anksčiau nei 2024 m. gruodžio 31 d. (tais atvejais, kai sklype nėra įregistruota teritorijų, patenkančių į patvirtintus natūralių pievų, ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų žemėlapius) jie turi raštu kreiptis į VSTT gauti pažymą, kad jų sklype nėra naujuoju įsakymu nustatoma SŽNS. Per Viešojo administravimo įstatyme numatytą terminą prašymą išnagrinėjusi ir nustačiusi, kad sklype nėra natūralių pievų ir ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų teritorijų, VSTT išduoda pareiškėjui pažymą, kuria remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galės patenkinti prašymą panaikinti atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. 

Jeigu Jūsų sklype esama natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų, kurie nėra įtraukti į parengtą žemėlapį, tačiau pageidaujate, kad šioms teritorijoms būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, taip pat galite teikti VSTT atitinkamą prašymą su pagrindimu.

Negalima, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. 

Vadovaujantis SŽNS įstatymo 102 str., pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 

1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; 

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; 

3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys. 

Pelkėse ir šaltinynuose nedraudžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžių ir krūmų, jeigu naudojamos priemonės ir metodai nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu tokia veikla nesikerta su saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslais, taip pat tais atvejais, kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją taip pat būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus. 

Kai kurių tipų žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, galimas ekstensyvus ganymas. 

Taip, tačiau planuojami miško kirtimai neturi prieštarauti veiklą saugomose teritorijose ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose reglamentuojantiems teisės aktams, taip pat Miško kirtimų taisyklėms, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79.

Pažymėtina, kad vykdant miško kirtimus teritorijose, kuriose yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą dėl pelkių ir šaltinynų vadovaujantis SŽNS įstatymo 102 str.:
1.    Daudžiama vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
2.    Iškirstas miško plotas negali būti atkuriamas užsodinant želdiniais, tačiau gali būti paliekamas savaiminiam atsikūrimui.

Galima tik tais atvejais, kai priimamas sprendimas pritarti tokiai veiklai atlikus poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. 

Argumentuoti prašymai pakeisti patvirtintas natūralių pievų ir ganyklų ar pelkių ir šaltinynų teritorijų ribomis turėtų būti teikiami Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius, [email protected]). 

Su prašymu keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais), taip pat visa kita turima medžiaga, kuria remdamasi VSTT galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. 

Taip, tokia galimybė išlieka.

Patvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai gali būti tikslinami VSTT iniciatyva atsiradus pagrįstoms aplinkybėms arba atsižvelgiant į argumentuotus fizinių ar juridinių asmenų prašymus, vadovaujantis minėtu žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu.

Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su patvirtintuose pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiuose pateikiama informacija, gali pagal aprašo 33 punktą pateikti Tarnybai argumentuotus prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo – teritorijų ribų koregavimo, teritorijų išėmimo arba įtraukimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypo(-ų), į kurį(-iuos) patenka koreguotinos arba įtrauktinos teritorijos, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl žemėlapis turi būti keičiamas. 

Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Prašymo forma

Šie prašymai bus nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Argumentuoti prašymai pakeisti patvirtintus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, taip pat aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu. Administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Tarnybos pateikiamas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos ploto (2,5 m tikslumu) arba pelkės, šaltinyno, natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, VSTT gali priimti sprendimą patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį VSTT priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu), ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.

Patikras vietovėje vykdys saugomų teritorijų direkcijų specialistai ir kiti ekspertai, vadovaudamiesi tvarkos aprašu.

Jei atsiranda poreikis panaikinti SŽNS žymą iki 2024 m. gruodžio 31 d., reikėtų pateikti prašymą VSTT išduoti dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklype nėra išskirta natūralių pievų ir ganyklų ir(arba) pelkių ir šaltinynų teritorijų. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1190 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ba42fb13716911ed8a47de53ff967b64) iki 2024 m. gruodžio 31 d. žyma apie žemės sklypui taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, gali būti panaikinta suinteresuoto asmens prašymu, kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VSTT išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos. 

Atkreipiame dėmesį, kad žymos apie žemės sklypams taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, 2024 m. gruodžio 31 d. bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą ir taps negaliojančiomis. 

Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo parengti vadovaujantis tokių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, bei šiame apraše nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

Pelkių ir šaltinynų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeninių duomenų šaltiniai:

1.    Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“ duomenys, kuriame pateikiamos pelkinių buveinių, patenkančių į buveinių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – BAST) ir vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – vietovės), ribos;
2.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių plotai);
3.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys;
4.    Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų naujausi duomenys (atrenkamos augavietės miškuose, atitinkančios Įstatyme nurodytus pelkės ir šaltinyno požymius, kuriose nustatytas žemiausias (5, 5A, 5B) augimo sąlygų gerumo (boniteto) balas);
5.    Valstybinės geologijos informacinės sistemos geotopų posistemės duomenys: versmėta pelkė, šaltinis – upelis, šaltiniuota pieva, šaltinis;
6.    Saugomų teritorijų valstybės kadastras (atrenkami gamtos paveldo objektai – šaltiniai);
7.    GRPK erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas neapaugusioms mišku pelkėms atrinkti);
8.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas melioracijos įrenginių būklei įvertinti. Neįtraukiami blogos būklės plotai, kuriuose rekomenduojama atkurti melioracijos įrenginius);
9.    Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000 (naudojamas išeksploatuotoms, esamoms ir suplanuotoms durpių gavybos teritorijoms atrinkti);
10.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį pelkių ir šaltinynų žemėlapį, jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti naudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs;
11.    Kultūros vertybių registras (šaltinių ir šaltiniuotų upelių duomenys);
12.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio (toliau – KŽS_DR5LT) naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams, kurie neatitinka Įstatyme nurodytų pelkių požymių, atmesti);
13.    Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų naujausias duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atrinkti);
14.    Mokslinės publikacijos;
15.    Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti pelkių ir šaltinynų ribas.

Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeniniai duomenų šaltiniai:

1.    Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“, kuriame pateikiamos pievų buveinių, patenkančių į BAST ir vietoves, ribos, duomenys;
2.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių plotai);
3.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys;
4.    Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų duomenys, kertinių miško buveinių duomenys;
5.    GRPK erdvinių duomenų rinkinys;
6.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį ir jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti panaudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs;
7.    KŽS_DR5LT naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams atmesti);
8.    Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atmesti);
9.    Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti natūralių pievų ir ganyklų teritorijas;
10.    Teismo sprendimai, kiti patvirtinti dokumentai, įrodantys natūralių pievų ir ganyklų buvimo ar išnykimo faktą.

Vertinant žolyno svarbą biologinei įvairovei, naudojami šie papildomi duomenų šaltiniai:

1.    Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenys;
2.    LepiBase duomenų bazės duomenys (su pievų buveinėmis susijusių rūšių duomenys);
3.    Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritis „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, duomenų rinkiniai;
4.    Lietuvos pievų inventorizavimo 2002–2005 m. duomenys. Projekto vykdytojas ir duomenų valdytojas Lietuvos gamtos fondas, Botanikos institutas ir Olandijos Karališkoji gamtos apsaugos draugija (BBI-MATRA projektas);
5.    Biosferos poligonų apsaugos zonų, nustatytų gyvūnų apsaugai (griežlių, dirvoninių kalviukų, lingių, baltamargės šaškytės apsaugai, žalvarnio, mažojo erelio rėksnio, tetervino maitinimosi vietų), duomenys;
6.    Didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiai;
7.    Saugomų teritorijų valstybės kadastras.

Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNSĮ nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu. Metodika nustato vienkartinės ir periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. 

Prašymus išmokėti kompensacijas, parengtus pagal minėtos metodikos reikalavimus, reikėtų teikti VSTT (Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius, [email protected]). 

Taip, VSTT atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Ne. Pagal SŽNSĮ 13 str. 1 d., kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. 

Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora, tikėtina, bus I grupės nesudėtingas statinys. Tokiems statiniams projekto ar statybos leidimo nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama Kuršių nerijoje arba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. 

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.

Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo".

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. 

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.

Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.  

Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 25 str. nuostatos).

Statybų galimybės saugomose teritorijose įtvirtintos LR saugomų teritorijų įstatyme ir LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Statybos yra draudžiamos tik valstybiniuose rezervatuose.

Statybų galimybės draustiniuose ir valstybiniuose parkuose yra įtvirtintos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatose. Čia nustatyta, kad: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio/valstybinio parko steigimo tikslais, kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai išimtys nustatytos šių straipsnių nuostatose; leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusios sodybos vietoje; statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose; leidžiama statyti naujus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti tik statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą.

Jeigu ketinate statyti, rekonstruoti ar remontuoti statinius saugomoje teritorijoje, kviečiame pasikonsultuoti su saugomų teritorijų direkcijų specialistais. Dėl konsultacijos laiko rekomenduojame susitarti iš anksto. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai valstybiniuose parkuose privalo atitikti valstybinių parkų apsaugos reglamentų, tvarkymo planų reikalavimus.

Rekomenduojame rengiant statinių projektus vadovautis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM išleistais Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogais.

Statybą leidžiantį dokumentą (SLD), jeigu toks leidimas reikalingas, išduoda Savivaldybės administracija. Prašymai išduoti SLD priimami per informacinę sistemą „Infostatyba“ adresu www.planuojustatyti.lt.

Jeigu nesate įsitikinę, ar būtina gauti Statybą leidžiantį dokumentą, galite pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistais konsultacijų telefonu (8 5) 207 3333.

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.

Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas.

Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas.

Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (toliau - Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

  • pastatomi nauji aukštai;
  • įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
  • nugriaunama dalis esamų aukštų;prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
  • pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiomis konstrukcijomis.

Taigi, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju - pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.

Statybą leidžiantis dokumentas rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą privalomas:

Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;

Mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą  šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys)

Rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį; - rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.

Sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m2 bendrojo ploto), išskyrus jų statybą Kuršių nerijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pirties statyba yra reglamentuota LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 8 d., kurioje įtvirtinta, kad už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos gali būti statoma tik viena ne didesnio kaip 25 m2 bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Šiuo metu galiojančio (iki 07-01) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 52 p. įtvirtinta sąvoka:

Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

Prašymų atstatyti buvusias sodybas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose (toliau – saugomose teritorijose) ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką nustato Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106.

Dėl šio Aprašo nuostatų taikymo ST direkcijoms iškilę keletas klausimų, į kuriuos atsakome savo kompetencijos ribose:

1. Dėl archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijų

 

STD klausimas: Ar galima naudotis archyviniais žemėlapiais, kuriuos turi Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪ

 

Pažymėtina tai, kad šiuo metu galiojančio STĮ 2 str. 52 p. įtvirtinta, kad buvusios sodybos vieta gali būti nustatyta tik pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtinta, kad valstybės archyvai yra biudžetinės įstaigos, pavaldžios ir atskaitingos Lietuvos vyriausiajam archyvarui. Valstybės archyvus įstatymų nustatyta tvarka steigia, valstybės archyvų nuostatus tvirtina Vyriausybė <...>.

 

Valstybės archyvų sąrašas yra skelbiamas vyr. archyvaro puslapyje (https://www.archyvai.lt/lt/lcva.html). Čia nurodyta viso 15 visoje Lietuvoje veikiančių valstybės archyvų.

Taigi, iš išdėstyto matyti, kad šiuo metu, pagal galiojantį STĮ, leidžiama naudotis tik valstybės archyvuose esančiais žemėlapiais.

Dėmesio!

Nuo 07-01 įsigalios STĮ nuostata, leidžianti naudotis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie AM archyviniais žemėlapiais.

Nuo 07-01:

Buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomų kartografinių dokumentų, išleistų 1900 metais ar vėlesniais metais, patvirtintas kopijas, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 metais, – jų buvimo juridinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

 

2. Dėl galimybės atkurti buvusią sodybą miško žemėje

 

Aprašo 5 p. įtvirtinta, kad <...> sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, turi teisę siekti atstatyti buvusią sodybą privačioje miško žemėje.

 

Klausimas: Neaišku, kad Apraše nurodyta pagrindinė miško naudojimo paskirtis, ar naudmenos.

 

Lietuvos respublikos miškų įstatymo 2 str. 18 p. įtvirtinta, kad Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas.

4 str. 9 d. įtvirtinta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai: 4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Taigi, iš išdėstyto matyti, kad tiek Miškų įstatyme, tiek ir Apraše nurodyta galimybė atkurti sodybą yra atidalijus privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį.`

3. Dėl sprendimo priėmimo.

Apraše (2 p., 3 p., 8 p.) įtvirtinta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos. <...>

Klausimas: Koks yra norminis dokumentas sprendimas?

 

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 p. įtvirtinta, kad:

Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad:

Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.

4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

6. Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

 

4. Dėl sutartinių ženklų

 

Aprašo 8 p. įtvirtinta, kad <...> leidžiama atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje).

 

STD klausimas: Kas turi pateikti legendą? Nes iš valstybės archyvo gauname be sutartinių ženklų. Legendos nepateikia Lietuvos archyvas

 

Pažymėtina tai, kad tiek STĮ įtvirtinta, kad sodybos buvimo faktas ir vieta turi būti nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, Tiek ir iš Aprašo nuostatų matyti, kad kartografinius dokumentus pateikia arba pareiškėjas, arba dėl jų kreipiasi pačios STD.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Žemėlapyje informacija pateikiama tam tikrais ženklais, skirtingai spalvinimais teritorijų plotais. Ženklų ir spalvų reikšmės nurodomos žemėlapio legendoje. Pagrindinės žemėlapio dalys: 1. Pavadinimas 2. Mastelis 3. Legenda (sutartinių ženklų blokas) 4.

Geografinis tinklas. Kiekviename žemėlapyje pateikiama – legenda – sutartinių ženklų aiškinimo lentelė“ (info iš https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDem%C4%97lapis).

Iš išdėstyto matyti, kad teikiant valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, kartu turi būti pateikiama ir žemėlapio legenda.

 

5. Dėl ST planavimo dokumentuose pažymėtų buvusių sodybų

 

Klausimas: jei tvarkymo planuose yra pažymėta sodyba, ar reikia priimti sprendimą? Ar STD gali vadovautis tvarkymo planu, ar visgi turi būti archyvo patvirtinti dokumentai?

 

Pažymėtina tai, kad Apraše nėra aptarti atvejai, kai buvusių sodybų vietos jau yra pažymėtos saugomų teritorijų (valstybinių draustinių ar valstybinių parkų) planavimo dokumentuose.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 2 d. 19 p. ir 84 str. 2 d. 16 p. įtvirtinta, kad „draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“. Buvusių sodybų pažymėjimas ST planavimo dokumentuose ir yra vienas iš plano sprendinių.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, Tarnybos nuomone, Aprašo nuostatos čia netaikytinos, o reikalavimas STD priimti papildomą sprendimą dėl buvusios sodybos laikytinas pertekliniu.

Kaip žinia, Lietuvoje neseniai praūžė audros, liūtis ir krušos, pridarę nemažai žalos vietos gyventojams: nuardyti, apgriauti pastatų stogai, kt. Ką reikėtų žinoti, norint likviduoti stichinės nelaimės pasekmes:

Šiuo atveju aktualiausi darbai yra paprastasis arba kapitalinis pastato stogo remontas (LR Statybos įstatymo 58 p. Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. 53. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)).

Taigi, esminis šių dviejų statybos rūšių skirtumas – paprastojo remonto metu nėra keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas taip pat yra paprastasis remontas.

Pažymėtina tai, kad yra atvejų, kai būtinas statybos leidimas net atliekant paprastąjį remontą (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedas), pvz.:

- kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda;

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastajam remontui, atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda;

- nesudėtingojo pastato paprastajam remontui, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Vykdant kapitalinį remontą:

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos,

- kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda.

Tačiau pažymėtina tai, kad statybą leidžiančio dokumento visais išvardytais atvejais NEREIKIA, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.