Dažniausiai užduodami klausimai

Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas (LR saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnis):

LR saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 dalis:
5. Saugomų teritorijų direkcijos – biudžetinės įstaigos, vykdydamos saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, įgyvendindamos biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir ekosistemų atkūrimo priemones joms priskirtoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje arba konkrečioje saugomoje teritorijoje, pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: 
1) saugo, tvarko saugomas teritorijas ar organizuoja tvarkymą saugomose teritorijose, jų buferinės apsaugos zonose, priskirtose saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas apsaugos priemones; 
2) vykdo prevencinę veiklą saugomų teritorijų, priskirtų saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti; 
3) įgyvendina biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsaugos ir ekosistemų atkūrimo priemones; 
4) atlieka biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio būklės, lankytojų stebėseną ir taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją ir analizuoja duomenis apie kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą, teritorijos rekreacinį naudojimą ir kitas sritis; 
5) nustatyta tvarka rengia ir derina teritorijų planavimo dokumentų projektus, Statybos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų numatytais atvejais derina statinių projektus (projektinius pasiūlymus), teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms, nustato planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą, atlieka vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą; 
6) rengia gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus; 
7) informuoja ir konsultuoja žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius, juridinius asmenis ir subjektus, neturinčius juridinio asmens statuso, tačiau turinčius civilinį teisnumą, saugomų teritorijų apsaugos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir ekosistemų atkūrimo priemonių įgyvendinimo klausimais, teikia siūlymus dėl kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei palankių žemės ūkio priemonių įgyvendinimo; 
8) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro apsaugos sutartis; 
9) rengia ir (arba) įgyvendina projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis; 
10) įgyvendina saugomose teritorijose pažintinio turizmo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, saugomų teritorijų pritaikymo lankymui, rekreaciniam naudojimui skatinimo priemones, įrengia gamtos mokyklas, lankytojų centrus ir kitus lankytojams skirtus objektus, aptarnauja juose lankytojus; 
11) valstybiniuose parkuose rengia ir vykdo ekologinio švietimo programas, organizuoja šviečiamuosius renginius; 
12) atlieka kitas saugomų teritorijų direkcijų nuostatuose nustatytas funkcijas.  

LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 4 dalis:
4. Prevencinę veiklą saugomose teritorijose vykdo saugomų teritorijų direkcijos. Prevencinė veikla vykdoma norint išvengti apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimų, padidinti informacijos apie veiklos galimybes ir apribojimus saugomoje teritorijoje sklaidą ir prieinamumą įtraukiant vietos gyventojus, bendruomenes, kitus suinteresuotus asmenis į vertybių išsaugojimą, ugdant vietos gyventojų, saugomų teritorijų lankytojų ir kitų asmenų sąmoningumą, vertybių išsaugojimo būtinybės supratimą.
 

Konkrečių saugomų teritorijų nuostatai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir paskelbti čia. Direkcijų nuostatai paskelbti čia.  

Statyti palapinę saugomoje teritorijoje galima tik tam tikslui skirtoje vietoje (stovyklavietėse, kempinguose). Šios vietos nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (tvarkymo planuose). Taip pat informaciją apie stovyklavimą galima rasti saugomų teritorijų lankymo taisyklėse. Visuomet rekomenduojame pasiteirauti saugomų teritorijų direkcijos specialistų apie galimas vietas palapinei įsirengti.

Laužus saugomose teritorijose galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose), kaip tai numatyta atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Taip pat reikia žinoti, kad draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Kad lankyti saugomas teritorijas būtų smagu ir saugu - saugomų teritorijų direkcijų specialistais jums suteiks visą reikiamą informaciją. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Informaciją apie saugomose esančias stovyklavietes, kempingus ir poilsiavietes rasite interaktyviame žemėlapyje.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

Nors saugomų teritorijų lankytojo bilietas yra savanoriškas, visuomet esame dėkingi lankytojams, kurie įsigiję lankytojo bilietą taip išreiškia pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų užtikrinta šių teritorijų apsauga, tvarkymas, infrastruktūros lankytojams įrengimas, priežiūra ir atnaujinimas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Saugomų teritorijų lankytojo bilietų platinimo, apskaitos ir surinktų lėšų naudojimo tvarkos aprašas buvo papildytas naujomis nuostatomis, numatančiomis, kad lankytojo bilietas yra savanoriškas, išskyrus komercinius renginius, kurių metu lankytojo bilietas yra privalomas. Nekomercinių renginių metu lankytojai raginami savanoriškai įsigyti lankytojo bilietą. Nuoroda į teisės aktą. 

Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas

Visa aktuali informacija lankytojams pateikiama saugomų teritorijų direkcijų svetainėse, kurių adresus rasite čia:

- https://saugoma.lt/ 

- https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/nacionaliniai-parkai

- https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/regioniniai-parkai

- https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/rezervatai

Beveik visi valstybiniai parkai ir valstybiniai rezervatai turi lankytojų centrus, kuriuose geriausiai pradėti pažintį su saugomomis teritorijomis, planuoti savo kelionę. Lankytojų centruose teikiama informacija apie saugomų teritorijų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centruose organizuojami gamtiniai ir kultūriniai renginiai, seminarai, veikia nuolatinės interaktyvios ekspozicijos.

Saugomos teritorijos yra pritaikomos lankymui – įrengiama lauko informacinė sistema (rodyklės, informaciniai stendai ir pan.), pažintinė infrastruktūra, apžvalgos bokštai. Saugomų teritorijų direkcijų specialistai stengiasi užtikrinti, kad lauko informacinė sistema būtų nuolatos prižiūrima, tvarkinga ir sudarytų sąlygas lankytojams pažinti saugomas teritorijas, tačiau pasitaiko atvejų kuomet patys lankytojai gadina infrastruktūra, kurios atkūrimas vėliau brangiai kainuoja, o kitiems lankytojams kelia ir pavojų. 

2015 m. Vilniuje, Antakalnio g. 25 buvo atidarytas saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Tai tapo simboliniais vartais į saugomas teritorijas, kuriuos pravėrus galima susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio saugomomis teritorijomis.

Kai kurių rūšių gamtiniuose draustiniuose (ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose) ir kitose gamtiniu požiūriu ypač vertingose teritorijose yra draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nes tuo metu gamtoje vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų – paukščių perėjimas, jauniklių vedimas ir pan., todėl bet koks trikdymas gali turėti ypatingai neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

Yra nustatomi išimtiniai atvejai, kai gamtiniuose draustiniuose leidžiama atlikti žemės ar miškų ūkio darbus, draustinio tvarkymo darbus, mokslo tiriamuosius darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, lankyti ir (ar) eksploatuoti šiose teritorijose esančius statinius, taip pat likviduoti stichinių nelaimių (audros, gaisrų, kenkėjų ir ligų) padarinius.

Pavasarį keliaudami į saugomas teritorijas visuomet pasitikslinkite lankymosi galimybes kreipdamiesi į saugomos teritorijos direkciją arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

Kultūros, sporto ir kiti renginiai saugomose teritorijose turi būti suderinti su atitinkamos saugomos teritorijose direkcija. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9  (2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-122 redakcija) patvirtintas valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms sąrašas.

2020 m. kovo 13 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-27 patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms, sąrašas.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Renginių organizatorius ir dalyvius kviečiame įsigyti lankytojo bilietus. Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas

Miške galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu, kuriame nurodoma renginio pradžios data, trukmė, planuojamas dalyvių skaičius, organizacijos adresas, atsakingo asmens vardas ir pavardė, taip pat įpareigojimas dėl teritorijos sutvarkymo renginiui pasibaigus

Raginame būti neabejingais ir pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

Radę paukštį, kitą laukinį gyvūną, pirmiausia įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba. Pasikonsultuoti galite su LSMU Laukinių gyvūnų globos centru tel. +370 605 72837 (visą parą). Tik įsitikinę, kad pagalba reikalinga, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112. Plačiau.

Informaciją apie kitus aplinkosauginius pažeidimus galima pateikti Aplinkos apsaugos departamentui Smolensko g. 15, 03201 Vilnius (207 kab.), el. p. [email protected].

Gamtoje pastebėtas šiukšles ir kitus pažeidimus galite pažymėti Aplinkos apsaugos departamento sukurtame interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“.

Daugiau informacijos apie aplinkosaugos pažeidimus https://aad.lrv.lt/lt/pranesk-apie-aplinkosaugos-pazeidimus/

Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.  D1-187 "Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo" taikomi plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d. 

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

• vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;

• valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:

• kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;

• kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;

• keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose;

• kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai, nardymo su akvalangais veikla ir žvejybos varžybos šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose ir šiame priede nustatytomis sąlygomis.

Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami: 

A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 

B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:|

1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;

2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.

Miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato 2004 m. kovo 29 d. LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos "Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės". Daugiau informacijos apie Nacionalinės žemės tarnybos teikiamas paslaugas ir išduodamus leidimus dėl miško įveisimo, galima rasti čia.

Atkreipiame dėmesį! Jei žemės sklypas, kuriame planuojamas miško įveisimas, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą. Jei dokumentus saugomos teritorijos direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;

2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;

3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;

4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);

5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, t. y. keturračiai, motociklai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:

• jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;

• vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;

• jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams. Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka nustatyta 2008 m. sausio 31 d.  LR aplinkos ministro įsakymu Nr. DI-87 "Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas". Šis aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

Saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą. Leidimai medžių pjovimui. genėjimui ar persodinimui gali būti išduodami tik žemės valdytojui, savininkui ar nuomotojui, kuriems yra pavesta prižiūrėti želdinius. Leidimai medžių pjovimui išduodami tokiems medžiams, kurių kamienai išpuvę, aplūžę, pavojingai pasvirę daugiau negu 60 laipsniu kampu ar yra džiūstantys, ligoti, užpulti kenkėjų arba praradę estetinę vertę.

Informacija apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų augavietes ir radavietes pateikiama Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, kurios prieigos adresas https://sris.biip.lt/

SRIS teikia šias paslaugas:

1. Gauti ir/ar teikti duomenis apie saugomas rūšis, jų augavietes bei radavietes. Paslauga gali naudotis visi Lietuvos Respublikos gyventojai prisijungę per VIISP sistemą.
2. Gauti išrašą PDF formatu apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes. Paslauga gali naudotis visi Lietuvos Respublikos gyventojai prisijungę per VIISP sistemą.
3. Atsisiųsti duomenis (išrašą) geojson formatu apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes. Paslauga gali naudotis visi Lietuvos Respublikos gyventojai prisijungę per VIISP sistemą.

Daugiau informacijos rasite čia.

Informaciją apie saugomas teritorijas galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje: https://stvk.lt/map. Bet kuris asmuo gali peržiūrėti viešai teikiamus kadastro duomenis ir statistinę informaciją.

Prisijungus per el. valdžios vartus galima gauti išrašą, ar sklypas patenka į saugomą teritoriją (tam reikės sklypo unikalaus numerio), o pateikus prašymą – gauti pranešimus apie konkrečių teritorijų duomenų pasikeitimus ar erdvinius duomenis.

Kadastre (STVK) registruojami duomenys apie Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus, gamtos paveldo objektus, pajūrio juostas, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonas, buferinės apsaugos zonas, taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotus.

Kilus klausimams kreipkitės dėl Kadastro naudojimo rašykite [email protected]

BĮIS – tai skaitmeninė platforma, skirta rinkti, tvarkyti, analizuoti ir pateikti duomenis apie biologinę įvairovę Lietuvoje. Ji apima informaciją apie saugomas rūšis, buveines, invazines rūšis, žuvų įveisimą, medžioklę ir kt. Platforma pasiekiama adresu https://biip.lt/.

Sistema skirta:

• Aplinkosaugos specialistams
• Tyrėjams ir mokslininkams
• Valstybės institucijoms
• Ūkininkams, miškininkams, žvejams
• Visuomenei, norinčiai sužinoti apie gamtą

Kokius duomenis galima rasti BĮIP?

• Saugomų rūšių radavietes
• Invazinių rūšių paplitimą
• Žuvų įveisimo ir sugavimo duomenis, įžuvinimo duomenis
• Medžiojamųjų gyvūnų apskaitas ir sumedžiojimo ataskaitas
• GMO duomenis
• Nelaisvėje laikomų gyvūnų registrus

Kaip pateikti duomenis į sistemą?

Duomenys gali būti pateikiami per specialius teminius modulius, prisijungus prie sistemos su el. parašu arba per institucijų paskyras.

 Ar galiu naudotis sistema kaip privatus asmuo?

Taip, dalis informacijos yra viešai prieinama. Norint pateikti duomenis ar naudotis pažangesnėmis funkcijomis, gali reikėti registracijos.

Kaip užtikrinamas duomenų tikslumas?

Duomenys tikrinami specialistų, o kai kurie – automatiškai per GIS ir kitus analizės įrankius.

Ar galima eksportuoti duomenis?

Taip, dauguma duomenų gali būti eksportuojami CSV, shapefile ar kitais formatais, priklausomai nuo modulio.

Ką daryti, jei randu klaidą duomenyse?

Galima pranešti per kontaktų formą arba kreiptis į atsakingą instituciją (informacija apie konkrečių modulių tvarkytojus pateikiama kiekvieno modulio svetainėje).

INVA – tai nacionalinė informacinė sistema, skirta rinkti, saugoti ir viešinti duomenis apie invazines rūšis Lietuvoje. Ji padeda stebėti jų paplitimą, planuoti kontrolės priemones ir informuoti visuomenę. Prisijungimas: https://inva.biip.lt/.

Kokias rūšis galima rasti INVA sistemoje?

Sistemoje pateikiama informacija apie:

• Invazinius augalus (pvz., kanadinė rykštenė, lubinas)
• Invazinius gyvūnus (pvz., mangutai, rainuotieji vėžiai)
• Svetimžemes rūšis, keliančias grėsmę vietinei biologinei įvairovei

Kas gali naudotis INVA sistema?

Sistema skirta:

• Aplinkosaugos specialistams
• Savivaldybėms ir saugomų teritorijų direkcijoms
• Ūkininkams, miškininkams, žvejams
• Visuomenei – kiekvienas gali pateikti duomenis apie pastebėtas invazines rūšis

Kaip pateikti duomenis apie invazinę rūšį?

Duomenis galima įkelti per INVA platformą, nurodant:

• Rūšies pavadinimą
• Radimo vietą (koordinates)
• Nuotrauką
• Papildomą informaciją apie gausą, radimo vietą ar daromą poveikį

Ką daryti, jei pastebėjau invazinę rūšį?

Rekomenduojama:

• Užfiksuoti vietą, nufotografuoti rūšį
• Įkelti duomenis į INVA sistemą

Ar galima gauti informaciją apie invazinių rūšių paplitimą konkrečioje teritorijoje?

Taip, INVA be jokių apribojimų leidžia peržiūrėti žemėlapius ir gauti išrašą apie invazinių rūšių paplitimą konkrečiame rajone ar vietovėje.

Kokie teisės aktai reglamentuoja invazinių rūšių kontrolę?

INVA pateikia tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius invazinių rūšių įvežimą, laikymą, platinimą ir naikinimą.

Kas privalo rengti invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus?

Veiksmų planus rengia savivaldybės, įstaigos ar projektų vykdytojai, siekiantys gauti finansavimą invazinių rūšių naikinimui.

Ar veiksmų planai turi būti derinami su kitomis institucijomis?

Taip, jei veiklos vykdomos saugomose teritorijose – būtinas derinimas su Saugomų teritorijų direkcija.

Kiek laiko galioja veiksmų planas?

Veiksmų planas paprastai rengiamas 5 metams: 4 metai skirti rūšies naikinimui, 1 metai – prevencinei priežiūrai.

BIOMON – tai biologinės įvairovės stebėsenos duomenų bazė, skirta rinkti, saugoti ir analizuoti duomenis apie saugomas rūšis, buveines, invazines rūšis, gyvūnų apskaitas ir kitus gamtos stebėjimus Lietuvoje.

Kas gali naudotis BIOMON sistema?

Sistema skirta:

• Aplinkosaugos specialistams
• Saugomų teritorijų direkcijų specialistams
• Mokslininkams ir tyrėjams
• Valstybės institucijoms
• Viešiesiems naudotojams (kai kurios funkcijos)

Kokius duomenis galima rasti BIOMON?

• Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslus
• Retų ir saugomų rūšių stebėjimus
• Pranešimus apie stumbrus, vilkus, lūšis ir kitus stambius žvėris
• Žvėrių pėdsakų apskaitos duomenis
• Sumedžiotų gyvūnų registrus
• Natūralių pievų ir pelkių bei šaltinynų teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos
• Gamtotvarkos duomenis

Kaip pateikti duomenis į BIOMON?

Duomenys pateikiami per specialius žemėlapius ir formas, prisijungus prie sistemos.

Ar galima naudotis BIOMON be registracijos?

Taip, dalis žemėlapių ir duomenų yra viešai prieinami. Tačiau norint pateikti duomenis ar naudotis pažangesnėmis funkcijomis, reikia prisijungti.

Kaip dažnai atnaujinami duomenys?

Tai priklauso nuo duomenų tipo – kai kurie (pvz., stebėjimai) atnaujinami realiu laiku, kiti – periodiškai (pvz., kasmetinės ataskaitos).

Kaip naudotis žemėlapiais BIOMON sistemoje?

Žemėlapius galima peržiūrėti per BIOMON Lizmap platformą (biomon.lt), kurioje galima filtruoti duomenis pagal rūšis, teritorijas, laikotarpius ir kt.

Ką daryti, jei randu klaidą ar netikslumą?

Rekomenduojama susisiekti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba arba naudoti kontaktų formą BIOMON svetainėje.

Ar BIOMON susieta su kitomis sistemomis?

Taip, BIOMON integruota su  Biologinės įvairovės informacine sistema (BĮIS).

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar Saugomų teritorijų direkcijos žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentų nebederina. Žemės sklypų kadastrinių matavimų derinimą reglamentuoja Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašas. Remiantis juo, žemės sklypų kadastriniai matavimai derinami elektroninėje Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos posistemėje „GeoMatininkas“.

Papildomai informuojame, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, šio įstatymo V skyriuje „Saugomos teritorijos“ yra nurodomos veiklos, kurios draudžiamos negavus už gamtos paveldo objekto, saugomos teritorijos ir šių objektų ir/ar teritorijų buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas.

Ne, pertvarkos metu nėra naikinama nė viena saugoma teritorija, nėra keičiamas jų statusas, ribos ar pan. Pertvarka apima regioninių parkų ir rezervatų direkcijų apjungimą, taip pat Aplinkos ministerijos, VSTT ir direkcijų vykdomų funkcijų, taip pat direkcijų struktūrų, pareigybių ir kitus saugomų teritorijų valdymo, administravimo klausimus.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijas.

Pagrindiniai pertvarkos tikslai - efektyvesnis priskirtų funkcijų vykdymas, pasiruošimas ateities iššūkiams, darbuotojų gerovės užtikrinimas bei optimali institucijų struktūra.  

Šiems tikslams įvykdyti nustatyti pagrindiniai uždaviniai:
1. Sistemos institucijų funkcijų išgryninimas (institucijų lygmenys, tikslingumas, vertė)
2. Įgyvendinamų funkcijų apimties didinimas (dėmesys Žaliajam kursui, ST plėtrai) 
3. Sprendimų kokybės gerinimas (specializacija, bendradarbiavimas, pagalba)
4. Prevencinės veiklos stiprinimas (konsultavimas, pastangos užkirsti kelią pažeidimams)
5. Bendrųjų funkcijų optimizavimas (racionali biudžeto dalis, administravimo kokybė)
6. Darbo vietų regionuose išsaugojimas (sprendimai, priderinti prie turimų išteklių)

Kuriama vertė šalies visuomenei, nes turėtų būti užtikrinta efektyvesnė saugomų teritorijų, jose esančių gamtos ir kultūros vertybių apsauga, išplėsta gamtos vertybių apsaugos kompetencija šalies teritorijoje, sudarytos sąlygos įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir uždavinius, sustiprintos prevencinės priežiūros funkcijos, kontrolės prioritetai keičiami konsultavimo prioritetais, išsaugomos esamos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos, šalies biudžeto lėšos naudojamos kokybiškiems saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo veiksmams, nebefinansuojant neracionaliai didelės apimties bendrųjų funkcijų vykdymo.

Kuriama vertė vietos gyventojams: užtikrintas kvalifikuotas gyventojų prašymų įvertinimas, kokybiški ir motyvuoti sprendimai. Sustiprinus prevencinės priežiūros ir konsultavimo apimtis, bus padidintos galimybės gyventojams išvengti galimų teisės aktų pažeidimų ir iš to 
kylančių neigiamų pasekmių. Sukūrus stiprias regionines direkcijas, bus sudaryta galimybė laiku gauti atsakymus vietoje. Iš dalies pertvarkius lankytojų aptarnavimo, teritorijų bei objektų tvarkymo principus, numačius didesnes paslaugų įsigijimo apimtis, bus sudarytos geresnės sąlygos smulkiems vietos verslams, viešosioms įstaigoms. Išsaugomos darbo vietos regionuose, plečiamos galimybės regionuose įsidarbinti įvairių kvalifikacijų specialistams. 

 Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka siekiama užtikrinti efektyvų šiai sistemai pavestų funkcijų vykdymą, taip pat numatyti sąlygas papildomų Žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Pertvarkos metu peržiūrimos ir aiškiau atskiriamos skirtingų lygmenų institucijų funkcijos: Aplinkos ministerijos (politikos formavimo ir reglamentavimo), VSTT (nacionalinio lygmens įgyvendinimo) ir direkcijų (regioninio lygmens įgyvendinimo). 

Siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, racionalų biudžeto lėšų naudojimą, darbuotojų gerovę ir kitus tikslus, taip pat sprendžiami direkcijų reorganizavimo klausimai - siūloma sujungti 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas į 4 stiprias regionines direkcijas, kuriose formuojami specializuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos skyriai, numatomos kitos efektyviam funkcijų vykdymui būtinos pareigybės, paskirstoma atsakomybė, siūlomi kiti direkcijų vidaus administravimo sprendimai.

Darbuotojų skaičius direkcijose nesikeis - nei didės, nei mažės. Dėl direkcijų sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų (įskaitant, vadovų) pareigybių, numatoma esamiems darbuotojams siūlyti kitas darbo vietas, jei reikalinga - persikvalfikuojant, pasirenkant darbo vietą. Su esamais specialistais, darbuotojais tariamasi ir diskutuojama. 

Sumažinus bendrųjų funkcijų pareigybių skaičių, didinamas specializuotų kvalifikacijų (ekologų, kraštotvarkininkų, kultūrologų) pareigybių skaičius, kiek mažiau (bet taip pat padidinamas) darbo su visuomene pareigybių ir darbininkiškų pareigybių skaičius, išsaugant darbo vietas regionuose. Sujungus direkcijas, centrinių administracijų kurti (numatant naujas patalpas ir kt.) neplanuojama, esami darbuotojai, nekeisdami darbo vietos, galės pretenduoti į didesnės direkcijos bendrųjų funkcijų ir kitas pareigybes. 

Reorganizavus regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, esamuose jų lankytojų centruose liks dirbti atitinkamų regioninių parkų ir rezervatų darbuotojų grupės, skirtos tiesioginiam darbui su šiomis teritorijomis, jų gyventojais ir lankytojais, taip pat ryšiams su vietos savivaldybėmis, kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis palaikyti. 

Bendradarbiavimą papildomai sustiprins naujai steigiamos projektų koordinatorių, teisininkų, viešųjų ryšių, viešųjų pirkimų, IT ir kitų specialistų pareigybės, svarbios kokybiškam projektų ir kitų veiklų įgyvendinimui. Administracinių sprendimų kokybės gerinimui, jų priėmimo terminų sutrumpinimui taip pat bus pasitelkiamas didesnis skaičius specializuotos kvalifikacijos darbuotojų, kuriami atitinkami Kraštovaizdžio apsaugos ir Biologinės įvairovės apsaugos skyriai, kuriuose bus užtikrintas specialistų tarpusavio bendradarbiavimas, pavadavimas, kvalifikacija pagrįstas sprendimų priėmimas, taip pat prisidėsiantys prie didesnio direkcijų veiklos efektyvumo, sprendimų operatyvumo ir kokybės. 

Numatomi direkcijų reorganizavimo sprendimai nekeis bendradarbiavimo su savivaldybėmis sąlygų, tik jas pagerins. Pokyčiai, kurie būtų nepalankūs savivaldybėms, nenumatomi ir finansavimo srityje – naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė skirti paramą, vykdyti įvairius projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje. Taip pat toliau bus vykdoma jungtinių tarybų veikla, susijusi su konkrečiomis saugomomis teritorijomis. Bus tęsiami ir jau šiuo metu direkcijų vykdomi projektai, kadangi visas reorganizuojamų direkcijų teises ir pareigas perims naujai sukurtos direkcijos.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

Saugomų teritorijų lankytojų centrai bei gamtos mokyklos dirs ir toliau, vykdys edukacijas ir gamtosauginius renginius. 

Sujungus direkcijas, jų administracijos nebus telkiamos viename geografiniame taške – darbuotojai dirbs esamose saugomų teritorijų lankytojų centrų patalpose, o naujos direkcijos buveinė bus daugiau jos registracijos vieta ir galimai kai kurių pagrindinių direkcijos valdymo funkcijų atlikimo vieta. 

Administracinius sprendimus priimantys, asmenis informuojantys ir konsultuojantys, lankytojus aptarnaujantys, su savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis dirbantys darbuotojai išliks esamose vietose, tad atstumas iki jų nedidės, paslaugų prieinamumas nemažės, o įvykdžius numatytas pertvarkos priemones (padidinus specialistų skaičių, užtikrinus jų specializaciją, tarpusavio bendradarbiavimo, pavadavimo galimybes ir kt.), didės priimamų sprendimų kokybė ir operatyvumas.  

Taip, naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė tęsti prasidėjusius ir vykdyti naujus projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje.

ST direkcijų bendradarbiavimo su savivaldybėmis sąlygų išsaugojimas buvo viena iš svarbių pertvarkos pasiūlymų prielaidų. Pertvarkos pasiūlymus rengusią darbo grupę sudarė Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) ir Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos atstovai, pertvarkos metmenys ir jos tarpiniai sprendimai buvo nuolat diskutuojami su visomis saugomų teritorijų direkcijomis. 

Darbo grupės pateikti direkcijų reorganizavimo pasiūlymai buvo suformuoti remiantis galiojančiais įstatymais, jais nekeičiamos kitų institucijų teisės ir pareigos, nebloginamos, o kaip tik gerinamos direkcijų veiklos sąlygos, įskaitant bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, didinant reikalingų specialistų ratą, užtikrinant vietoje dirbančių darbuotojų įgaliojimus ir kitas sąlygas. 

Pertvarkos pasiūlymai, iki jų patvirtinimo ir teikimo Vyriausybės pritarimui, buvo pristatyti bei aptarti Lietuvos savivaldybių asociacijoje, dalyvaujant savivaldybių merams, taip pat buvo įvertintos raštu gautos savivaldybių pastabos, daugiausia susijusios su bendradarbiavimo ir teritorijų tvarkymo sąlygomis, kurios nebus pablogintos, o kaip tik sustiprintos papildomais pajėgumais ir kitomis sistemingomis priemonėmis.  

Į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją siūloma sujungti Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio rezervato direkcijas.

Ne, nebus atsisakoma. Naujose direkcijose dirbs kultūrologai, kurie bus atsakingi už nematerialų kultūros paveldą, nekilnojamąjį kultūros paveldą, tautosakos monitoringą, už lankytojų aptarnavimą. Kultūrologai tvarkys, sistemins, saugos ir skleis žinias apie nematerialų kultūros paveldą ir jo apsaugą, organizuos su kultūros paveldu supažindinančius renginius, leis kultūros paveldą ir jo apsaugą populiarinančius informacinius leidinius, kt. 

Kontroliuojamas deginimas – gana plačiai užsienyje taikoma gamtotvarkos priemonė. Jos dėka galima atkurti miško buveines, kurioms yra reikalinga ugnies pažaida. Tai leidžia išsaugoti retas ir nykstančias augalų, vabzdžių ir paukščių rūšis.

Ši gamtotvarkos priemonė yra aktuali ir Lietuvoje. Siekiame didinti informacijos apie jos teikiamas naudas plėtrą, todėl dalinamės atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas yra gamtotvarkos priemonė, skirta palaikyti ir atkurti miško buveinių, kurioms būdinga ugnies pažaida, tokių kaip Vakarų taiga ir Kerpiniai pušynai ar rečiau pasitaikantys Spygliuočių miškai ant ozų, gerą būklę: t. y. išsaugoti ir palaikyti būdingą augaliją, medyno struktūrą, paklotės apšviestumo sąlygas, užtikrinti natūralų medyno atsikūrimą bei išsaugoti retas ir nykstančias tokių buveinių rūšis. Šių Europos Bendrijos svarbos buveinių yra ir Lietuvoje, daugiausiai Dzūkijoje. Šios teritorijos yra įtrauktos į Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą.

Kokiose Lietuvos teritorijose reikalingas kontroliuojamas deginimas?
Ši gamtotvarkos priemonė aktualiausia Dzūkijoje. Dzūkijos nacionaliniame parke yra išskirta paukščių ir buveinių apsaugai svarbi teritorija Dainavos giria. Šioje Natura 2000 teritorijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lutučių, lėlių, lygučių, kurtinių, tetervinų apsaugai, šalia tradicinių gamtosauginių priemonių taikant kontroliuojamą miško paklotės deginimą.

„Nuo kada miške – ugnis yra normalu?!“
Ugnis gamtoje yra natūralus ekologinis veiksnys, kuriam veikiant evoliucionavo rūšys ir buveinės. Anksčiau miškų buveinėse gaisrai buvo natūralus ar žmogaus sukeltas, gana reguliariai pasitaikydavęs gamtos reiškinys. Kerpinių pušynų ir Vakarų taigos buveinės ir su jomis susijusios tam tikros augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšys prisitaikė prie periodiškai kylančių gaisrų ir todėl ugnies pažaida tapo būtina jų išlikimui.

Valstybei pradėjus aktyviai užsiimti miškotvarka ir gaisrų prevencija, daliai buveinių ir rūšių kilo pavojus išnykti. Todėl joms palaikyti būtini kontroliuojami deginimai kaip savaiminių gaisrų imitacija.

Kokiems paukščiams, vabalams ir augalams ši gamtotvarkos priemonė yra naudinga?
Lietuvoje buvusiose gaisravietėse labai greitai įsikuria jas mėgstančių vabzdžių, paukščių ir augalų rūšys. Didžioji dalis jų yra nykstančios ir saugomos, įrašytos į ES Paukščių ir Buveinių direktyvų priedus bei Lietuvos raudonąją knygą.

Natūraliuose taiginiuose miškuose geriausias sąlygas randa išrankūs uoksiniai paukščiai – tripirštis genys, lututė, žvirblinė pelėda. Ugnies pažaida reikalinga tokiems saugomiems paukščiams kaip žalvarnis, kurtinys, tetervinas, lėlys, lygutė, dirvoninis kalviukas, kukutis.

Gaisravietės sukuria sąlygas augti įvairiems žoliniams augalams, kurių žiedus lanko įvairūs plėviasparniai ir kiti vabzdžiai, reguliuojantys kenksmingų vabzdžių gausą. Taip pat gaisrų suformuotose buveinėse veisiasi nykstantys drugiai – pietinis, juodasis ir pušyninis satyrai – bei Lietuvoje jau išnykusioms priskiriama taškuotoji kerpytė. Atvirų, smėlėtų, išdegusių vietų reikia retam žiogui kalniniam spragtukui bei retoms skėrių rūšims.

Tik esamose ir buvusiose gaisravietėse gali sėkmingai veistis tokie šilumamėgiai vabalai kaip išdaginis, variapilvis, dėmėtasparnis ir kiti blizgiavabaliai bei ūsuotis išdaginis skiedrenis.

Ugnies pažaidos sukurtos retmės taip pat reikalingos tokiems saugomiems augalams kaip vėjalandė šilagėlė, kalninė arnika, trivarpė padraika, tamsialapis skiautalūpis, daugiaskiltis verpenis, smiltyninis gvazdikas, šiurkščioji vanagutė, Gorskio pūtelis, lietuvinė naktižiedė.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas lygiažvynis žaltys renkasi ugnies suformuotas buveines. Taip pat pastebėta, kad raudonpilvės kūmutės susiranda išdegusias durpingas įdubas, kur susiformuoja nedideli vandens telkinėliai, o aplinka tampa pakankami gerai saulės apšviesta ir įšildoma.

Nudegusiuose, šviežiai atžėlusiuose plotuose ganosi stumbrai.

Ar kontroliuojamą deginimą įgyvendinti – saugu?
Tikrai taip. Deginamas plotas kruopščiai parenkamas iš anksto, įvertinant trumpalaikį ir ilgalaikį šios priemonės poveikį. Plotas apribojamas mineralizuota dirvožemio juosta, kuri prieš deginimą sudrėkinama, įvertinamos oro sąlygos. Kontroliuojamas paklotės deginimas pradedamas priešvėjine kryptimi ir yra nuolat prižiūrimas profesionalių specialistų komandos.

Siekiant užtikrinti saugumą, aplink deginamą plotą budės priešgaisrinės komandos ir rezervinė gaisrininkų savanorių komanda. Prireikus, jie bet kurią akimirką  galės artėjančią prie ribos ugnį „sudrausminti“ vandens srove, tiekiama priešgaisrinėmis žarnomis. Netoliese budi priešgaisrinis automobilis. Po kontroliuojamo deginimo gaisravietė būna dar keletą parų prižiūrima.

Ar ši gamtotvarkos priemonė bus įgyvendinama Lietuvoje?
Taip, 2025 m. vasario–kovo mėn. Dzūkijos nacionalinio parko gamtotvarkos plane numatytuose plotuose – atvertose žemyninėse kopose – planuojama įgyvendinti šią gamtotvarkos priemonę. Ją įgyvendins Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ir Dzūkijos nacionalinio parko gamtosaugos ekspertai.

Ar turime pakankamai patirties tam, kad sėkmingai įgyvendintume kontroliuojamą deginimą?
2011 m. Musteikos girininkijoje buvo atliktas pirmasis kontroliuojamas viržynų deginimas, siekiant pagerinti tetervinų tuokviečių būklę. Valstybinio monitoringo duomenimis, tetervinų skaičius išaugo nuo 8 patinų 2012 m. iki 18 patinų 2018 m.

Taip pat 2012-2015 m. atlikti botaniniai tyrimai parodė, kad gamtotvarkos priemonė prisidėjo prie atviresnes buveines mėgstančių rūšių – vėjalandės šilagėlės, smiltyninio gvazdiko – pagausėjimo.

Lietuvoje deginti paklotę, net ir gamtosaugos tikslais, draudė įstatymai, todėl patirties teko semtis iš kaimyninių šalių praktinių seminarų metu.

Kuo miško paklotės kontroliuojamas deginimas skiriasi nuo miško gaisro?
Kontroliuojamam deginimui yra būdinga neaukšta liepsna, šviesūs dūmai bei žemesnė temperatūra. Tai neprimena tikro gaisro, nes tokie mažo intensyvumo kontroliuojami deginimai nepažeidžia medžių dėl atsparios ugniai kamieno žievės, o viršūnių nepasiekia. Ugnies plitimas yra valdomas.

Kontroliuojamą deginimą, įvertinę meteorologines sąlygas, atlieka specialistai pagal suplanuotą darbų eigą numatytoje teritorijoje. Jam įgyvendinti pasitelkiamos įvairios saugumo priemonės.

Kuo kontroliuojamas deginimas skiriasi nuo savavališko žolės deginimo?
Savavališki žolės deginimai yra nekontroliuojami, pavojingi ir gali būti žalingi ekosistemai. Jų metu žūva perintys paukščiai, varliagyviai, vabzdžiai. Pasitaiko, kad ugnis persimeta ir į gyvenamuosius namus ar gretimus miškus.

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas yra nedidelio masto moksliškai pagrįsta gamtotvarkos priemonė. Ji yra taikoma tik tam tikrose miško buveinėse, kuriose svarbu išsaugoti nykstančias rūšis. Kontroliuojamą miško paklotės deginimą gali vykdyti tik sertifikatus turintys specialistai.

Kontroliuojamo deginimo nauda nusveria laikiną nedidelę žalą, nes įprastos rūšys greitai atsistato, o retoms ir saugomoms rūšims sudaroma galimybė įsikurti.

Ar atliekant kontroliuojamą deginimą nebus padidintos CO2 emisijos? Ar kontroliuojamas deginimas prisidės prie klimato kaitos padarinių?
Kontroliuojamas paklotės deginimas tai nėra didelio masto miško ar nusausinto durpyno gaisras kuomet išdega daug didesni gamtoje sukauptos anglies kiekiai. Kontroliuojamo deginimo metu nėra deginama stambi mediena, o tik smulkios nuokritos, samanos, krūmokšniai ar jauni medeliai. Kita vertus, po didelių gaisrų susidariusi apanglėjusi mediena daug ilgiau išsilaiko nesuskaidyta aplinkoje.

Kontroliuojamas deginimas tampa ir svarbia nekontroliuojamų gaisrų prevencijos priemone. Kintant klimatui vis dažniau pasitaiko ekstremalios sausros ir karščiai. Jų metu pietiniuose regionuose dažnai kyla krūmynų ir miškų gaisrai, išplintantys dideliuose plotuose. Nudeginus miško paklotę ir susikaupusias degias nuokritas kontroliuojamo deginimo metodu, miške sumažėja  grėsmė įsiplieksti nevaldomam gaisrui.

Ar kontroliuojamas deginimas yra taikomas užsienio šalyse?
Kontroliuojamą deginimą, kaip efektyvią buveinių atkūrimo priemonę, sėkmingai taiko Latvija, Švedija, Suomija ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, Suomijoje nuo 2014 m. vykdomas LIFE projektas „Light and Fire“ siekia palaikyti 69 šalyje esančių Natura 2000 teritorijų, kurioms būdinga ugnies pažaida, gerą būklę ir taip apsaugoti nykstančias rūšis, tokias kaip vėjalandė šilagėlė ir paprastasis čiobrelis.

Suomiai perėmė gerąją patirtį iš Švedijos LIFE+ projekto „Taiga“, kuris 2015–2019 m. laikotarpiu visoje šalies teritorijoje atliko 120 kontroliuojamų deginimų Vakarų taigos buveinėse. Šiuo metu yra vykdomas bendras švedų ir suomių Life2Taiga projektas (2022–2028 m.), kurio pagrindinis tikslas panaudojant kontroliuojamą deginimą atkurti blogos būklės miškų buveines.

Kontroliuojamas deginimas (kaip gamtosaugos ir gaisrų prevencijos priemonė) yra plačiai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje. Po didelių, neseniai kilusių gaisrų kyla rimtos diskusijos plačiau kontroliuojamą deginimą taikyti Pietų Europos šalyse.

Ar kontroliuojamas deginimas nepakenks kitoms augalų, vabzdžių, paukščių rūšims?
Kontroliuojamas deginimas vykdomas tuomet, kai yra mažiausias pavojus pakenkti gamtai. Dauguma gyvūnų, paukščių sugeba saugiai pasišalinti. Kadangi deginimas neintensyvus, ropliai ar kiti gyviai saugiai pasislepia urvuose žemėje.

Nudeginama augalija (samanos, krūmokšniai) dažniausiai yra plačiai paplitę ir jų praradimas tam tikroje vietoje yra naudingas, nes pašalinamos stipriai konkuruojančios rūšys. Deginimas gali prisidėti ir prie kenkėjų ar invazinių augalų kontrolės. Suaugę medžiai tokie kaip pušys, ąžuolai ar beržai yra natūraliai atsparūs ugniai. Be to, net ir deginamame plote išlieka nenudegusių vietų.

Kodėl kontroliuojamas deginimas vykdomas būtent pavasarį?
Kontroliuojamą deginimą saugiausia atlikti, kol gamta dar neprabudus, pavyzdžiui, neperi paukščiai. Svarbu, kad deginama paklotė būtų nei per sausa, nei per drėgna. Galima būtų deginti ir rudenį, sulaukus tinkamų sąlygų. Vasaros sezonu deginti gali būti pavojinga dėl dažnai pasitaikančių sausrų ir aukštesnės oro temperatūros.

Ar nėra kitų gamtai palankesnių priemonių kopų atvėrimui? Pavyzdžiui, šienavimas, rovimas?
Taip, galima naudoti ir kitas priemones siekiant gamtosauginių tikslų. Tačiau įvertinus kainą ir efektyvumą, kontroliuojamas deginimas yra pranašesnė priemonė. Deginant iškart pašalinama susikaupusi biomasė, kurią šalinant kitais metodais reikėtų surinkti, išvežti ir utilizuoti. Taip pat degimo proceso metu susidaro pelenai, kurie gamtai yra naudingi (pvz., gyvūnai naudoja pelenus parazitų kontrolei, mineralinės medžiagos grįžta į dirvožemį), yra net augalų, kurių sėklų daigumą suaktyvina karštis. Verta taikyti įvairias priemones kompleksiškai, pavyzdžiui, skatinti gyvulių ganymą miškuose, mechaniškai pašalinti susikaupusią paklotę, vykdyti specialius kirtimus ir retinimus.

Naturalit.lt informacija

Gerosios praktikos GAIRĖS, planuojant vėjo elektrinių parkus, atliekant paukščių ir šikšnosparnių tyrimus, nustatant reikšmingą neigiamą poveikį, parenkant reikšmingo neigiamo poveikio mažinimo priemones

Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora, tikėtina, bus I grupės nesudėtingas statinys. Tokiems statiniams projekto ar statybos leidimo nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama Kuršių nerijoje arba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. 

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.

Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo".

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. 

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.

Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.  

Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 25 str. nuostatos).

Statybų galimybės saugomose teritorijose įtvirtintos LR saugomų teritorijų įstatyme ir LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Statybos yra draudžiamos tik valstybiniuose rezervatuose.

Statybų galimybės draustiniuose ir valstybiniuose parkuose yra įtvirtintos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatose. Čia nustatyta, kad: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio/valstybinio parko steigimo tikslais, kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai išimtys nustatytos šių straipsnių nuostatose; leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusios sodybos vietoje; statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose; leidžiama statyti naujus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti tik statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą.

Jeigu ketinate statyti, rekonstruoti ar remontuoti statinius saugomoje teritorijoje, kviečiame pasikonsultuoti su saugomų teritorijų direkcijų specialistais. Dėl konsultacijos laiko rekomenduojame susitarti iš anksto. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai valstybiniuose parkuose privalo atitikti valstybinių parkų apsaugos reglamentų, tvarkymo planų reikalavimus.

Rekomenduojame rengiant statinių projektus vadovautis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM išleistais Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogais.

Statybą leidžiantį dokumentą (SLD), jeigu toks leidimas reikalingas, išduoda Savivaldybės administracija. Prašymai išduoti SLD priimami per informacinę sistemą „Infostatyba“ adresu www.planuojustatyti.lt.

Jeigu nesate įsitikinę, ar būtina gauti Statybą leidžiantį dokumentą, galite pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistais konsultacijų telefonu (8 5) 207 3333.

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m² ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.

Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas.

Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas.

Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (toliau - Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų;prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
• pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiomis konstrukcijomis.

Taigi, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju - pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.

Statybos įstatymo 27 str. 1‘ punkte įtvirtinti atvejai, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);
2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;
3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
7) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.

Visais kitais atvejais statybą turi būti gautas leidžiantis dokumentas.

Statinių kategorijos yra išvardintos STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“.

Statybą leidžiantis dokumentas rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą privalomas:

Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;

Mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą  šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys)

Rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį; - rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.

Sodybų pastatų, statomų valstybiniuose parkuose, formos, dydžiai, statybinės medžiagos, leistinos fasadų spalvos, kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų nuostatuose, o valstybiniuose draustiniuose statomų sodybų pastatų – Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m² bendrojo ploto), išskyrus jų statybą Kuršių nerijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pirties statyba yra reglamentuota LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 8 d., kurioje įtvirtinta, kad už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos gali būti statoma tik viena ne didesnio kaip 25 m² bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Dėl buvusių sodybų atkūrimo galimybės

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 6 p. įtvirtinta sąvoka:

Buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomų kartografinių dokumentų, išleistų 1900 metais ar vėlesniais metais, patvirtintas kopijas, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 metais, – jų buvimo juridinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Prašymų atstatyti buvusias sodybas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką nustato Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106.

Primintina tai, kad prašymai dėl buvusių sodybų atkūrimo galimybės bus priimami iki 2027 gruodžio 31 d.

2. Dėl galimybės atkurti buvusią sodybą miško žemėje

LR miškų įstatymo 11 str. 1 p. 7 p.p. įtvirtinta, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;

Klausimas: Neaišku, kad Apraše nurodyta pagrindinė miško naudojimo paskirtis, ar naudmenos.

Lietuvos respublikos miškų įstatymo 2 str. 18 p. įtvirtinta, kad Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas.

4 str. 9 d. įtvirtinta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai: 4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Taigi, iš išdėstyto matyti, kad tiek Miškų įstatyme, tiek ir Apraše nurodyta galimybė atkurti sodybą yra atidalijus privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį.`

3. Dėl sprendimo priėmimo.

Apraše (2 p., 3 p., 8 p.) įtvirtinta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos. <...>

Klausimas: Koks yra norminis dokumentas sprendimas?

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 p. įtvirtinta, kad:

Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad:

Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.

4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

6. Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

4. Dėl sutartinių ženklų

Aprašo 8 p. įtvirtinta, kad <...> leidžiama atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje).

STD klausimas: Kas turi pateikti legendą? Nes iš valstybės archyvo gauname be sutartinių ženklų. Legendos nepateikia Lietuvos archyvas

Pažymėtina tai, kad tiek STĮ įtvirtinta, kad sodybos buvimo faktas ir vieta turi būti nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, Tiek ir iš Aprašo nuostatų matyti, kad kartografinius dokumentus pateikia arba pareiškėjas, arba dėl jų kreipiasi pačios STD.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Žemėlapyje informacija pateikiama tam tikrais ženklais, skirtingai spalvinimais teritorijų plotais. Ženklų ir spalvų reikšmės nurodomos žemėlapio legendoje. Pagrindinės žemėlapio dalys: 1. Pavadinimas 2. Mastelis 3. Legenda (sutartinių ženklų blokas) 4.

Geografinis tinklas. Kiekviename žemėlapyje pateikiama – legenda – sutartinių ženklų aiškinimo lentelė“ (info iš https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDem%C4%97lapis).

Iš išdėstyto matyti, kad teikiant valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, kartu turi būti pateikiama ir žemėlapio legenda.

5. Dėl ST planavimo dokumentuose pažymėtų buvusių sodybų

Klausimas: jei tvarkymo planuose yra pažymėta sodyba, ar reikia priimti sprendimą? Ar STD gali vadovautis tvarkymo planu, ar visgi turi būti archyvo patvirtinti dokumentai?

Pažymėtina tai, kad Apraše nėra aptarti atvejai, kai buvusių sodybų vietos jau yra pažymėtos saugomų teritorijų (valstybinių draustinių ar valstybinių parkų) planavimo dokumentuose.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 2 d. 19 p. ir 84 str. 2 d. 16 p. įtvirtinta, kad „draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“. Buvusių sodybų pažymėjimas ST planavimo dokumentuose ir yra vienas iš plano sprendinių.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, Tarnybos nuomone, Aprašo nuostatos čia netaikytinos, o reikalavimas STD priimti papildomą sprendimą dėl buvusios sodybos laikytinas pertekliniu.

Kaip žinia, Lietuvoje neseniai praūžė audros, liūtis ir krušos, pridarę nemažai žalos vietos gyventojams: nuardyti, apgriauti pastatų stogai, kt. Ką reikėtų žinoti, norint likviduoti stichinės nelaimės pasekmes:

Šiuo atveju aktualiausi darbai yra paprastasis arba kapitalinis pastato stogo remontas (LR Statybos įstatymo 58 p. Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. 53. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)).

Taigi, esminis šių dviejų statybos rūšių skirtumas – paprastojo remonto metu nėra keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas taip pat yra paprastasis remontas.

Pažymėtina tai, kad yra atvejų, kai būtinas statybos leidimas net atliekant paprastąjį remontą (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedas), pvz.:

- kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda;

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastajam remontui, atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda;

- nesudėtingojo pastato paprastajam remontui, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Vykdant kapitalinį remontą:

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos,

- kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda.

Tačiau pažymėtina tai, kad statybą leidžiančio dokumento visais išvardytais atvejais NEREIKIA, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Jei namelis medyje būtų įrengiamas kaip kilnojamasis objektas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 str. 3 d. įtvirtinta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir esminiai nesumažinus jų vertės. Taigi, jeigu namelis medyje bus atvežtas į statybos vietą, pritvirtintas medyje ir yra galimybė jį perkelti į kitą vietą, tokiu atveju namelis nėra statinys, o kilnojamasis daiktas (objektas).

Valstybiniuose parkuose leistinų laikyti kilnojamųjų objektų baigtinis sąrašas yra nurodytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybiniuose parkuose“ 2 punkte. Čia įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama: 15) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami: a) kempinguose; b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte; c) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus; d) turint savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti; e) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės; f) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą; g) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką.

Iš išdėstyto matyti, kad kilnojamojo objekto – „namelio medžiuose“ įrengimo įstatymas nenumato.

Jei namelis medyje statomas kaip statinys

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 84 d. įtvirtinta, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Taigi,  jei „namelis medyje“ atitinka statinio požymius  jo statybą valstybiniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 14 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios statinių statybas.

Leidžiama statyba:

- kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatams;

- sodybos pastatų ir inžinerinių statinių statyba sodybose ir buvusiose sodybose;

Sodyba - vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 42 p.).

„Namelis medyje“ nėra traktuojamas kaip gyvenamojo namo priklausinys, todėl tradicinėje sodyboje šio statinio statybos negalimos.

Namelio medžiuose įrengimas valstybinių parkų urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose (NRu)

Valstybinių parkų planavimo schemose esančiose NRu teritorijose, kuriose yra galimybė statytistovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksus, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 14 str. nuostatomis, parengus atitinkamos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos specialųjį arba detalųjį planą, jame galėtų būti numatyta galimybė įrengti ir „namelius medžiuose“. Nagrinėjamu atveju „nameliai medžiuose“ galėtų būti statomi tiek kaip statiniai, tiek kaip kilnojamieji objektai.

Valstybinių parkų nuostatuose įtvirtinta, jog saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų visose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose.

Saulės šviesos energijos elektrines (išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonas) leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, esamų fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams skirtuose žemės sklypuose).

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 12.3. punkte įtvirtinta, jog  saulės šviesos energijos elektrines ir (ar) saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant statinių stogų. Nacionalinio parko eksploatacinės (gavybinės), komunalinės, komunikacinės ir inžinerinės, gynybinės (karinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose saulės šviesos energijos elektrines ir (ar) saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant statinių stogų ir ant žemės.

Valstybiniuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose  saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų ir sodybų žemės sklypuose statant iki 10 kW galingumo elektrines.

Bet kuriuo atveju saulės šviesos elektrinių pastatymo vietos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais turi būti suderintos su atitinkamo valstybinio parko  direkcija, kuri įvertina, ar elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statant saulės šviesos elektrines ant pastatų stogų yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas.

Nuo 2022 m. gruodžio 6 d. VSTT, vadovaudamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, vykdė visuomenės informavimą apie parengtus ir planuojamus tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius, tenkinant viešąjį interesą. Informacija buvo teikiama nacionaliniame taip pat rajonų vietiniuose laikraščiuose.

Aktualią informaciją apie tvirtinamus natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius galima rasti:

• Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapyje (https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos)
• Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje (https://biomon.lt/szns)
• Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Užėję į www.geoportal.lt pasirinkite šiuos meniu turinius: Žemėlapiai > Viešosios paslaugos > Kitų temų duomenys > Aplinkosauga > Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
• Papildomai galite kreiptis į VSTT el. paštu [email protected] arba telefonu +370 620 87952, taip pat kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas.

Taip. Informavimas apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatytas natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, atliekamas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka. Per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, turi būti pranešama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti SŽNS, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas.

Piliečiai, turintys el. pašto dėžutę E. pristatymo sistemoje, informaciją apie nustatytas SŽNS gaus šioje sistemoje. Daugiau informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8

Jeigu negavote informavimo pranešimo apie nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas:

1. Pasitikrinkite savo e.pristatymo pašto dėžutę. Visi sklypų savininkai, kurie yra aktyvavę šią dėžutę, informuojami per ją, jiems fizinės siuntos paštu nėra siunčiamos. E.dėžutę galite pasitikrinti adresu https://epristatymas.lt

2. Paklauskite savo pašte, ar negavote siuntos. Matome, kad nemaža dalis siuntų, atėjusių iki pašto, nepasiekia adresatų ir yra grąžinamos.

3. Jeigu nei e.dėžutėje, nei pašte savo siuntos neradote, kreipkitės į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos: 

•    El. paštu [email protected] 
•    telefonu +370 620 87952 

Ne, reaguoti neprivaloma - tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo žemės sklypų savininkai ir kiti suinteresuoti asmenys yra informuojami apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tenkinant viešąjį interesą. Remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 3 dalimi ir jos 7 papunkčiu, nustatant tokias teritorijas žemės sklypų savininkų sutikimas nėra privalomas.

Taip, tokia galimybė.

Daugiau informacijos apie tiesiogines išmokas, ekologines sistemas (ekoschemas) 2023 - 2027 m. laikotarpiu galite rasti:

• Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje
• Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rengiami natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai, saugomi Biologinės įvairovės duomenų bazėje (BIOMON), tvirtinami VSTT direktoriaus įsakymais ir yra pagrindas nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nepatvirtintas žemėlapis negali būti teisinis pagrindas nustatyti SŽNS. 

Patvirtinus žemėlapį arba jo dalį VSTT turi per penkias darbo dienas pateikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą registruoti nustatytas SŽNS teritorijas ir pateikti jų erdvinius duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per penkias darbo dienas turi įregistruoti teritorijas Nekilnojamojo turto registre. 

SŽNS taikomos nuo teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 

Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Natūralioms pievoms ir ganykloms palaikyti reikalingas reguliarus šienavimas ir/arba ganymas, sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.  

Kaip ypatingas atvejis paminėtinos Europos Bendrijos svarbos buveinės 6530 Miškapievės ir 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, kuriose savaime auganti sumedėjusi augalija turėtų būti tvarkoma, kad būtų užtikrintas šių buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. 

Natūralių pievų ir ganyklų taip pat nedraudžiama aptverti. Ganant gyvulius ir šienaujant rekomenduojama vadovautis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. 

Pasitaiko atvejų, kad žemės sklype galioja anksčiau dėl natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų nustatytos SŽNS, bet sklype neišskirta teritorijų, įtrauktų į patvirtintus naujuosius natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Tokiu atveju atitinkamos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žymos apie teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galios iki 2024 m. gruodžio 31 d., kai šios žymos bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą ir nebegalios.

Tuo atveju, jei žemės sklypo savininkai ar valdytojai pageidauja, kad tokia SŽNS žyma būtų panaikinta anksčiau nei 2024 m. gruodžio 31 d. (tais atvejais, kai sklype nėra įregistruota teritorijų, patenkančių į patvirtintus natūralių pievų, ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų žemėlapius) jie turi raštu kreiptis į VSTT gauti pažymą, kad jų sklype nėra naujuoju įsakymu nustatoma SŽNS. Per Viešojo administravimo įstatyme numatytą terminą prašymą išnagrinėjusi ir nustačiusi, kad sklype nėra natūralių pievų ir ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų teritorijų, VSTT išduoda pareiškėjui pažymą, kuria remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galės patenkinti prašymą panaikinti atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. 

Jeigu Jūsų sklype esama natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų, kurie nėra įtraukti į parengtą žemėlapį, tačiau pageidaujate, kad šioms teritorijoms būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, taip pat galite teikti VSTT atitinkamą prašymą su pagrindimu.

Negalima, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. 

Vadovaujantis SŽNS įstatymo 102 str., pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 

1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; 

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; 

3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys. 

Pelkėse ir šaltinynuose nedraudžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžių ir krūmų, jeigu naudojamos priemonės ir metodai nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu tokia veikla nesikerta su saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslais, taip pat tais atvejais, kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją taip pat būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus. 

Kai kurių tipų žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, galimas ekstensyvus ganymas. 

Galima tik tais atvejais, kai priimamas sprendimas pritarti tokiai veiklai atlikus poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. 

Taip, tačiau planuojami miško kirtimai neturi prieštarauti veiklą saugomose teritorijose ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose reglamentuojantiems teisės aktams, taip pat Miško kirtimų taisyklėms, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79.

Pažymėtina, kad vykdant miško kirtimus teritorijose, kuriose yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą dėl pelkių ir šaltinynų vadovaujantis SŽNS įstatymo 102 str.:
1.    Daudžiama vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
2.    Iškirstas miško plotas negali būti atkuriamas užsodinant želdiniais, tačiau gali būti paliekamas savaiminiam atsikūrimui.

Argumentuoti prašymai pakeisti patvirtintas natūralių pievų ir ganyklų ar pelkių ir šaltinynų teritorijų ribomis turėtų būti teikiami Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius, [email protected]). 

Su prašymu keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais), taip pat visa kita turima medžiaga, kuria remdamasi VSTT galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. 

Taip, tokia galimybė išlieka.

Patvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai gali būti tikslinami VSTT iniciatyva atsiradus pagrįstoms aplinkybėms arba atsižvelgiant į argumentuotus fizinių ar juridinių asmenų prašymus, vadovaujantis minėtu žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu.

Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su patvirtintuose pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiuose pateikiama informacija, gali pagal aprašo 33 punktą pateikti Tarnybai argumentuotus prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo – teritorijų ribų koregavimo, teritorijų išėmimo arba įtraukimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypo(-ų), į kurį(-iuos) patenka koreguotinos arba įtrauktinos teritorijos, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl žemėlapis turi būti keičiamas. 

Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Prašymo forma

Šie prašymai bus nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Argumentuoti prašymai pakeisti patvirtintus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, taip pat aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu. Administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Tarnybos pateikiamas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos ploto (2,5 m tikslumu) arba pelkės, šaltinyno, natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, VSTT gali priimti sprendimą patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį VSTT priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu), ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.

Patikras vietovėje vykdys saugomų teritorijų direkcijų specialistai ir kiti ekspertai, vadovaudamiesi tvarkos aprašu.

Jei atsiranda poreikis panaikinti SŽNS žymą iki 2024 m. gruodžio 31 d., reikėtų pateikti prašymą VSTT išduoti dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklype nėra išskirta natūralių pievų ir ganyklų ir(arba) pelkių ir šaltinynų teritorijų. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1190 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ba42fb13716911ed8a47de53ff967b64) iki 2024 m. gruodžio 31 d. žyma apie žemės sklypui taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, gali būti panaikinta suinteresuoto asmens prašymu, kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VSTT išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos. 

Atkreipiame dėmesį, kad žymos apie žemės sklypams taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, 2024 m. gruodžio 31 d. bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą ir taps negaliojančiomis. 

Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo parengti vadovaujantis tokių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, bei šiame apraše nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

Pelkių ir šaltinynų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeninių duomenų šaltiniai:

1.    Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“ duomenys, kuriame pateikiamos pelkinių buveinių, patenkančių į buveinių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – BAST) ir vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – vietovės), ribos;
2.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių plotai);
3.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys;
4.    Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų naujausi duomenys (atrenkamos augavietės miškuose, atitinkančios Įstatyme nurodytus pelkės ir šaltinyno požymius, kuriose nustatytas žemiausias (5, 5A, 5B) augimo sąlygų gerumo (boniteto) balas);
5.    Valstybinės geologijos informacinės sistemos geotopų posistemės duomenys: versmėta pelkė, šaltinis – upelis, šaltiniuota pieva, šaltinis;
6.    Saugomų teritorijų valstybės kadastras (atrenkami gamtos paveldo objektai – šaltiniai);
7.    GRPK erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas neapaugusioms mišku pelkėms atrinkti);
8.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas melioracijos įrenginių būklei įvertinti. Neįtraukiami blogos būklės plotai, kuriuose rekomenduojama atkurti melioracijos įrenginius);
9.    Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000 (naudojamas išeksploatuotoms, esamoms ir suplanuotoms durpių gavybos teritorijoms atrinkti);
10.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį pelkių ir šaltinynų žemėlapį, jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti naudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs;
11.    Kultūros vertybių registras (šaltinių ir šaltiniuotų upelių duomenys);
12.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio (toliau – KŽS_DR5LT) naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams, kurie neatitinka Įstatyme nurodytų pelkių požymių, atmesti);
13.    Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų naujausias duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atrinkti);
14.    Mokslinės publikacijos;
15.    Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti pelkių ir šaltinynų ribas.

Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeniniai duomenų šaltiniai:

1.    Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“, kuriame pateikiamos pievų buveinių, patenkančių į BAST ir vietoves, ribos, duomenys;
2.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių plotai);
3.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys;
4.    Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų duomenys, kertinių miško buveinių duomenys;
5.    GRPK erdvinių duomenų rinkinys;
6.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį ir jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti panaudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs;
7.    KŽS_DR5LT naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams atmesti);
8.    Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atmesti);
9.    Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti natūralių pievų ir ganyklų teritorijas;
10.    Teismo sprendimai, kiti patvirtinti dokumentai, įrodantys natūralių pievų ir ganyklų buvimo ar išnykimo faktą.

Vertinant žolyno svarbą biologinei įvairovei, naudojami šie papildomi duomenų šaltiniai:

1.    Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenys;
2.    LepiBase duomenų bazės duomenys (su pievų buveinėmis susijusių rūšių duomenys);
3.    Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritis „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, duomenų rinkiniai;
4.    Lietuvos pievų inventorizavimo 2002–2005 m. duomenys. Projekto vykdytojas ir duomenų valdytojas Lietuvos gamtos fondas, Botanikos institutas ir Olandijos Karališkoji gamtos apsaugos draugija (BBI-MATRA projektas);
5.    Biosferos poligonų apsaugos zonų, nustatytų gyvūnų apsaugai (griežlių, dirvoninių kalviukų, lingių, baltamargės šaškytės apsaugai, žalvarnio, mažojo erelio rėksnio, tetervino maitinimosi vietų), duomenys;
6.    Didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiai;
7.    Saugomų teritorijų valstybės kadastras.

Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNSĮ nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu. Metodika nustato vienkartinės ir periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. 

Prašymus išmokėti kompensacijas, parengtus pagal minėtos metodikos reikalavimus, reikėtų teikti VSTT (Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius, [email protected]). 

Ne. Pagal SŽNSĮ 13 str. 1 d., kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. 

Taip, VSTT atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios dėl žmonių veiklos. Tokios svetimžemės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis.

Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše (patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d.) šiuo metu yra įrašytos 35 rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių. Daugiau informacijos apie svarbiausias invazines rūšis (Sasnovskio barštį, Gausialapį lubiną, Rainuotąjį vėžį, rykštenę, Ispaninį arioną) rasite ČIA >>.

Tačiau reiktų nepamiršti, kad mūsų šalyje galioja ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, kitaip vadinamas ES invazinių rūšių sąrašu, kuriame yra 114 rūšių, 10 iš jų taip pat įtrauktos ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą.

Lietuvoje invazinėmis laikomos visos rūšys, įtrauktos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Administracinių nusižengimų kodekso 304²straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos, kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Asmenims už tai  gali būti skirta bauda nuo 280 iki 1550 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2300 eurų. 

Už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda asmenims nuo 300 iki 800 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų.

Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai.

Taip, nuotrauką pridėti reikia, nes sistema neleis pateikti stebėjimo anketos. Nuotrauka turi būti aiški, kad galima būtų identifikuoti invazinę rūšį. Jei norima įvesti invazinių augalų anketą su įbrėžtais plotiniais, ne taškiniais duomenimis, reikėtų pridėti bent dvi nuotraukas: vieną - iš arti, kad galima būtų identifikuoti invazinę rūšį, kitą- kad būtų matomas invazinės rūšies paplitimo plotas.

Tokios galimybės patalpinti erdvinius duomenis kol kas nėra. Reikia vesti atskiras anketas kiekvienai radavietei.

Pranešti apie pastebėtą invazinę rūšį galima Invazinių rūšių informacinėje sistemoje https://inva.biip.lt/, įvedant stebėjimo anketą.

Ispaniniams arionams naikinti rekomenduojama naudoti registruotą cheminį preparatą Ferrol. kurie turi būti išbarstomi aplink saugomus augalus ir visoje teritorijoje, kurioje išplitę šliužai. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra šliužų rinkimas ankstų rytą ar vakare, ypač po lietaus, ir utilizavimas, neutralizuojant juos druska ar druskos tirpalu. Taip pat rekomenduojama naudoti gaudykles su jauku (tinka alus ar gira), kurios gali būti įsigyjamos sodo prekių parduotuvėse ar pasigaminamos namų sąlygomis. Šiuos moliuskus rekomenduojama naikinti mechaniniais metodais, kurie mažiausiai kenkia vietiniams moliuskams ir jais mintantiems gyvūnams. Ispaninius arionus geriausia surinkti ir sunaikinti, teritorijas apjuosti apsauginėmis tvorelėmis, naudoti gaudykles su jauku. Jaukui tinka alus, gira, raudonasis vynas.

Labai svarbu pasirūpinti ir prevencija, kad arionas neplistų ir neįsitvirtintų naujose teritorijose. Tam būtina kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą (naudoti uždaras kompostavimo dėžes). Netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos dažnu atveju tampa invazijos židiniu.

Veiksmingiausia – sunaikinti kiaušinių dėtis. Rudenį ispaniniai arionai intensyviausiai deda kiaušinėlius, todėl šis laikas tinkamiausias sudėtų kiaušinėlių naikinimui. Kiaušinių dėčių ieškoti kilnojant ant žemės numestas medžio lentas, senus rakandus, buitines šiukšles, šiferio lakštus, apieškant komposto krūvas.

Jaunus šliužus gali rankioti laisvai vaikštančios vištos ir kiti paukščiai, geriausiai išrenka antys bėgikės, kurios renka ir suaugusius šliužus.

Naikinti Sosnovskio barštį jį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos ir yra neaukštas, – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas, bet tinka tik tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas.

Renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti ne tik į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, bet ir galimus apribojimus, susijusius su vandens telkinių, gyvenviečių apsauga, saugomomis vertybėmis ir kitus aspektus. Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų sunkiai įveikiamas, todėl turi būti naikinamas iškasant ar herbicidais, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm.

Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo būdo arba jis derinamas su kitomis rekomenduojamomis kontrolės priemonėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šienaujamo augalo žiedai neturi būti pradėję brandinti sėklų, nes ir nupjautas iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir toliau plisti.

Moksliniais duomenimis, vien šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo 4–5 metus, paskui žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl, jeigu tik šienaujama, jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir išbarstyti sėklas.

Visos valstybės narės įpareigotos valdyti invazių rūšių plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti tam pinigų. 

Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, parduoti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką.

Naudoti invazinius gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus bei gyvybingas jų dalis leidžiama tik gavus leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo (toliau -Tvarkos aprašo) 9 punktu, gyvybingų invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, nurodytus Tvarkos aprašo III skyriaus 31 ir 35 punktuose ir kai yra išduotas leidimas, nurodytas Tvarkos aprašo 33 punkte.

BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos) nustatomos siekiant apsaugoti natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines. Buveinė apibrėžiama kaip sausumos arba vandens plotas su tam tikrai būdingais geografiniais, gyvosios ir negyvosios gamtos,  natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais. 

PAST (paukščių apsaugai svarbios teritorijos) nustatomos siekiant išsaugoti paukščiams svarbias maitinimosi, veisimosi ir sankaupų vietas. Pagrindinis tikslas išsaugoti gyvybingas retų paukščių populiacijas. 

Natura 2000 teritorijos nustatomos laikantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio nuostatų. 

Lietuvoje Natura 2000 teritorijos  steigiamos 54 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų ir 106 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai. 

219 Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo

Saugomų teritorijų valstybės kadastre skelbiama informacija, kokios vertybės saugomos kiekvienoje Natura 2000 teritorijoje. Saugomos vertybės patvirtintos aplinkos ministro įsakymais, kuriuose galite rasti teisės aktų duomenų bazėse: 

• Buveinių apsaugai skirtų teritorijų (D1-210 įsakymas, D1-317 įsakymas) 

• Paukščių apsaugai skirtų teritorijų. 

Taip pat su saugomomis vertybėmis galima susipažinti Biologinės įvairovės duomenų bazėje BIOMON (https://biomon.lt/) žemėlapyje Apsaugos tikslai (sluoksnyje BAST apsaugos tikslų vertybės (D1-317)) ir Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale Geoportal (https://www.geoportal.lt/map/) žemėlapyje Buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) apsaugos tikslai (Viešosios paslaugos > Kitų temų duomenys > Aplinkosauga)

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, prisijungęs prie Saugomų teritorijų valstybės kadastro, gali susiformuoti žemės sklypo išrašą, kuriame pateikiama informacija apie tai, į kokias saugomas teritorijas patenka konkretus žemės sklypas.  

​​​​​​​Buvo remiamasi Aplinkos ministerijos 2011–2015 m. įgyvendinto projekto „Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ rezultatais, valstybinio buveinių monitoringo, valstybinio aplinkos monitoringo, Saugomų rūšių informacinės sistemos, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kitose duomenų bazėse esančiais duomenimis, taip pat valstybinių mokslinių tyrimų institutų, mokslo ir studijų institucijų specialistų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų atliktais lauko tyrimų duomenimis.   

Europos Komisijos dokumentuose yra numatytos dvi teorinės  galimybės, kai būtų galima išbraukti saugomą vertybę iš Natura 2000 teritorijoje saugomų vertybių sąrašo – įrodytos mokslinės klaidos atveju arba dėl natūralios sukcesijos. Norint įrodyti mokslinę klaidą, reikia surinkti mokslinius įrodymus, kad natūralios buveinės ar rūšys, kurias siūloma išbraukti iš tam tikros teritorijos apsaugos tikslų, toje teritorijoje niekada nebuvo iki pradinio Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) pasiūlymo.  Taigi pirmiausiai reikia detalių ir ilgalaikių mokslinių tyrimų, kad toje vietoje niekada nebuvo registruotos natūralios buveinės, rūšių buveinės, ar yra netinkamos sąlygos joms egzistuoti. Norint įrodyti natūralią sukcesiją, reikalingi moksliniai įrodymai, kad buveinių pokyčiai įvyko ne dėl žmogaus veiklos (ar neveikimo) ir kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių sustabdyti buveinės sunykimą. Pastangos atkurti sunykusias vertybes turi būti dedamos tol, kol vertybės yra atkuriamos arba kompensuojamos. Galutinį sprendimą dėl išbraukimo priima Europos Komisija. 

Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai pasako, ko siekiama šiose teritorijose, kad saugomos vertybės išliktų ir jų būklė gerėtų.  

Apsaugos tikslai turi būti: 

• konkretūs  – turi sietis su konkrečia saugoma vertybe (rūšimis ar buveinių tipu), jais turi būti apibrėžiamos sąlygos, kurios būtinos siekiant įvykdyti apsaugos tikslą; 

• išmatuojami ir pranešami – turi sudaryti sąlygas vykdyti stebėseną, kad būtų galima nustatyti, ar apsaugos tikslai vykdomi; 

• realūs – jiems numatytas pagrįstas laikotarpis ir naudotini ištekliai; 

• remtis nuosekliu požiūriu. 

Tik nuo 2024 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujai  Saugomų teritorijų įstatymo redakcijai, įtvirtinta pareiga informuoti žemės savininkus, naudotojus ir valdytojus apie naujai steigiamas ar nustatomas Natura 2000 teritorijas, taip pat rengiant teisės aktus informuoti žemės savininkus, kai ketinama nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, rūšių buveines, kurios patenka į jų valdas. 

Bendrieji ūkinės veiklos apribojimai nustatyti Vyriausybės nutarimu   276 Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo. 

Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 str. 10  ir 11 dalimis planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbiai teritorijai tvarkyti turi būti vertinami, ar nedaro reikšmingo neigiamo poveikio  Natura 2000 teritorijoje saugomoms vertybėms ir Natura 2000 teritorijų vientisumui. Planuojant veiklą Natura 2000 teritorijoje arba jos artimoje aplinkoje ministro nustatyta tvarka (2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) turi būti atliekamas poveikio reikšmingumo vertinimas, taip pat esant poreikiui planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. 

Atkreipiame dėmesį, kad Natura 2000 teritorijose gali galioti kitais teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. 

Bendrosios žemės ūkio politikos išmokos deklaruojant valdą - galima gauti išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencines priemonės "Natura 2000" miškuose ir "Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje. Paramos taisykles šiuo metu ruošia Žemės ūkio ministerija. 

Vienkartinės kompensacijos 

Kompensaciją už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus tvarką nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnis. Vadovaujantis įstatymu, vienkartinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurie yra sudarę apsaugos sutartį ir kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijai apskaičiuoti, parengimo išlaidos. Siekiant gauti vienkartinę išmoką, miško savininkas turi būti sudaręs apsaugos sutartį ir miško valdai turėti parengtą ir galiojantį vidinės miškotvarkos projektą, kuriame pateikiami kompensacijai apskaičiuoti būtini duomenys. Prašymas išmokėti kompensaciją teikiamas Valstybinei miškų tarnybai Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka 1578 Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apriboj.... 

Valstybinė miškų tarnyba parengė preliminarios vienkartinės kompensacijos skaičiuoklę: 
Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus preliminari skaičiuoklė 

Apsaugos sutarčių sudarymas – Apsaugos sutartis sudaroma siekiant nustatyti veiklos apribojimus, konkrečias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kai žemė yra saugomoje arba „Natura 2000“ teritorijoje. Apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ir valdytojais sudaro saugomų teritorijų direkcijos. Naudodamiesi saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis Žemėlapis | STVK galite nustatyti į kurią saugomų teritorijų direkciją turite kreiptis, norint sudaryti apsaugos sutartį dėl jūsų sklype esančių vertybių apsaugos. 

Privačių saugomų vietovių steigimas prioritetiniuose plotuose – už saugomų teritorijų ribų galima steigti privačias saugomas vietoves. Pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atrinks ir paviešis prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašą ir jų ribų planą. Sklypui patenkant į prioritetinių sklypų sąrašą žemės savininkas, įsteigęs privačią saugomą vietovę, gali pasirašyti apsaugos sutartį, prisiimti apsaugos įsipareigojimus ir gauti kompensaciją.  

Sklypų išpirkimas - Miškų išpirkimas – tai valstybės vykdoma kompensacinė priemonė, kai Natura 2000 teritorijose iš privačių savininkų nuperkama miško žemė, kurioje taikomi ūkinės veiklos apribojimai siekiant išsaugoti saugomas buveines ar rūšis. Sklypai turi būti miško arba žemės ūkio paskirties su miško naudmenomis. Pirkimo pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik jei žemės sklypas turi tiksliuosius kadastrinius matavimus. Už parduodamą sklypą mokama pagal nepriklausomą turto vertinimą, o visas procesas vykdomas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikiant prašymą dėl žemės sklypo išpirkimo. Ši priemonė padeda tiek saugoti gamtą, tiek teisingai kompensuoti savininkų patiriamus ūkinės veiklos suvaržymus. Daugiau informacijos: Miškų išpirkimas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 

Natura 2000 teritorijomis vadinamos natūralių buveinių apsaugai ir saugomų rūšių buveinių apsaugai skirtos teritorijos ir paukščių apsaugai skirtos teritorijos, kurios steigiamas pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatas.  

Daugiau apie tai galima paskaityti čia. 

Kiekviena saugoma teritorija turi turėti ribas, be jų ji tiesiog neegzistuoja. Saugomos teritorijos ribos yra „susitarimas”, pagal kurį apibrėžtoje teritorijoje saugomas kraštovaizdis ir biologinė įvairovė, gamtos, kultūros vertybės. Tad kiekvienai saugomai teritorijai yra rengiamas ribų planas ir, esant poreikiui, tvarkymo planas. Šie planai yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatyme, Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose numatytas planavimo procedūras. 

Kiekvienos saugomos teritorijos steigimo tikslai skiriasi, priklausomai nuo jos apsaugos būtinybės, priskiriamo saugojimo prioriteto, vietos specifikos. Pvz., draustinyje siekiama nenutraukiant ūkinės veiklos išsaugoti moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingą vietovės kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir (ar) kultūros paveldo objektus. Valstybinis parkas yra kompleksinė teritorija, kurioje gausu gamtos ir kultūros vertybių, gyvena žmonės, teikiamos paslaugos, vykdoma įvairi veikla, bet ne visur ji vienoda ir ne visur vienodai intensyvi. Taigi, siekiant suderinti įvairius interesus, rengiama planavimo schema (ribų ir tvarkymo planai). Ribų planu nustatomos valstybinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos (valstybiniuose parkuose yra rezervatų, draustinių, gyvenviečių, rekreacijai, ūkinei veiklai skirtų teritorijų), t. y. susitariama dėl teritorijos apsaugos ir naudojimo prioritetų, nustatomi galimų veiklų „rėmai”. Tvarkymo planas nustato kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo principus: detalizuoja galimybes veiklai, statyboms; galimas veiklas išdėsto teritorijoje taip, kad jos nepakenktų vertybėms. 

Planavimas – įvairių galimybių ieškojimas. Saugomų teritorijų atveju galimybės yra susijusios ne tik su kraštovaizdžio ar vertybių išsaugojimu, bet ir su veiklos organizavimu. Tinkamiausiam sprendimui surasti visuomet reikia pažvelgti plačiau, įvertinti didesnę teritoriją, nei esama saugoma teritorija, t. y. reikia įvertinti visas aplinkybes, visas sąlygas. Todėl saugomų teritorijų planavime, siekiant vertybių apsaugą suderinti su galimomis veiklomis, nagrinėjama (planuojama) didesnė teritorija, nei esama saugoma teritorija. Reikia atsakyti į klausimus: 1) gal greta yra vertybių, kurias reikėtų saugoti, o gal yra plotų, kurių galima atsisakyti; 2) gal yra veiklų, kurias reikėtų plėtoti greta saugomos teritorijos? 

Į nagrinėjamą teritoriją paprastai paimamos gretimos teritorijos, tiesiogiai susijusios ekologiniais, socialiniais, kraštovaizdžio ir kitokiais ryšiais. Taigi situacija nagrinėjama platesniame kontekste, sudarant galimybes įvertinti ir esamos saugomos teritorijos, ir gretimų teritorijų gamtos bei kultūros vertybes ir jų tarpusavio ryšius, ir tai, kas vyksta greta. Nagrinėjamos teritorijos ribos nėra lygu saugomos teritorijos ribos. Jei taip būtų, tai planavimo proceso apskritai nereikėtų.

Planuojant saugomą teritoriją siekiama suderinti gamtos vertybių apsaugą su tradicine žemės ir miškų ūkio veikla. Galimi apribojimai bus taikomi tik tiek, kiek būtina vertybėms apsaugoti. Saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose) žemės ūkio veikla nėra draudžiama, o pievoms palaikyti ji netgi būtina. Jei į saugomą teritoriją įjungiami nauji žemės ūkio plotai, juose ir toliau galima ūkininkauti. Atsižvelgiant į vertybių apsaugos poreikius gali būti taikomi tam tikri apribojimai miškų ūkiui (pvz., tam tikri kirtimo ar želdinimo reikalavimai), tačiau dėl jų negautos pajamos būtų kompensuojamos.

Pasiūlymus, susijusius su konkrečia planuojama saugoma teritorija, galima teikti nuo planavimo proceso viešinimo pradžios iki viešojo susirinkimo pabaigos. Jie teikiami elektroniniu būdu ar fiziškai (raštu) planavimo organizatoriui, plano rengėjui arba Teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, prisijungus prie portalo „Teritorijų planavimas ir statyba“ (Teritorijų planavimo ir statybos vartai) per elektroninius valdžios vartus. Kadangi planavimo procesas trunka 1-2 metus (ypač valstybinių parkų planavimo atveju), norint gauti kuo išsamesnį atsakymą, pasiūlymus rekomenduojama teikti, kai planuojamai teritorijai jau atlikta esamos situacijos analizė ir parengti preliminarūs sprendiniai, o ne viešinimo proceso pradžioje. Visą informaciją apie konkrečią planuojamą saugomą teritoriją ir planavimo etapus galima rasti čia: Informacija apie rengiamus saugomų teritorijų planavimo dokumentus - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, saugomų teritorijų specialieji planai galioja neterminuotai, tačiau praktikoje siekiama juos periodiškai atnaujinti, aktualizuoti. Per 10 – 15 metų pasikeičia teisinis reguliavimas, kinta gamtinė, kultūrinė, socialinė aplinka, demografinė situacija, ūkininkavimo būdai ir intensyvumas, atsiranda naujų rekreacinių ir kitokių poreikių. Jei nekeistume teritorijų planavimo dokumentų, prarastume galimybę prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, tarsi užstrigtume praeityje, kiltų visokių problemų. Tam, kad dokumentai atitiktų besikeičiantį gyvenimą, laikas nuo laiko reikia juos peržiūrėti, atnaujinti. 

Galimybė gyventi išskirtinėje, sveikoje aplinkoje. Dažnas nori gyventi patrauklioje aplinkoje. Tai rodo noras statytis namus greta vandens telkinių, miškuose. Saugomose teritorijose turime būtent tokią aplinką, tad vietovės, kuriose yra galimybė statytis namus, juos rekonstruoti turi pridėtinę, įskaitant finansinę, vertę. Saugomose teritorijose turim sveiką aplinką, garantuojančią kokybišką gyvenimą. 

Galimybės veiklai. Pvz.: valstybiniuose parkuose kuriama infrastruktūra sukuria naujas originalias galimybes veiklai: įkurti lankytojų centrai, lauko informacinė sistema, sutvarkyti piliakalniai, įrengti pažintiniai takai, gerinama buveinių būklė. Yra specialių projektų, kurių lėšos gali būti naudojamos tik saugomose teritorijose arba buvimas saugomoje teritorijoje suteikia pirmumo taškus, siekiant gauti finansavimą. Svarbu tai, kad valstybiniai parkai yra šalies ar regiono vizitinė kortelė, reprezentuojanti saugomus kompleksus, vertybes, tuo pačiu kurianti pridėtinę vertę net ir rajonų ekonominiam potencialui, nebent nemokame tuo pasinaudoti. Užsienio valstybių pavyzdžiai puikūs, bet ir mes turime labai gerų pavyzdžių. Pvz., Anykščių regioniniame parke pastačius Medžių lajų taką iš esmės padidėjo lankytojų skaičius, susikūrė papildomi traukos centrai, aptarnavimo objektai, suaktyvėjo gyvenimas. Rengiant ar atnaujinant valstybinių parkų planavimo schemas ar draustinių tvarkymo planus visi turi teisę ir galimybę teikti prašymus įvertinti galimybę plėtoti vieną ar kitą veiklą, statyti pastatus, kt.  

Galimybė parduoti žemės sklypą valstybei. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos išperka gamtiniu požiūriu vertingus privačius miško žemės sklypus. Tikslas – išsaugoti privačių miškų gamtos vertybes. Artimiausiu metu turėtų atsirasti mechanizmas ir biologine įvairove turtingiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams, kuriuose yra natūrali pieva, šlapynė, išpirkti.

Jei rengiant saugomos teritorijos planavimo schemą ar ribų planą atsirastų papildomų apribojimų ūkinei veiklai, privačių miškų savininkams gali būti išmokama vienkartinė arba kasmetinė kompensacija (priklausomai nuo konkretaus apribojimo ir miško savininko pasirinkimo) arba yra galimybė išpirkti miško sklypą. Detalesnė informacija apie kompensacijas pateikiama atskirai. Daugiau informacijos apie papildomas finansines naudas galite rasti čia: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/finansine-parama-saugomose-teritorijose/ 

Papildomų išteklių poreikis vertinamas planavimo metu. Jų skyrimas priklauso nuo nustatytų saugomos teritorijos tikslų, numatomų apsaugos ir tvarkymo priemonių bei galimų finansavimo šaltinių.

Taip, šiuo metu vykdomos veiklos galės būti tęsiamos. Galimos ir naujos veiklos, kurios neprieštarauja saugomos teritorijos tikslams, apsaugos reglamentui, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustatytai žemės paskirčiai.

Naujos statybos galimybės nustatomos rengiant saugomų teritorijų planavimo dokumentus, įvertinus pateiktus pasiūlymus, atsižvelgiant į saugomos teritorijos tikslus ir teisės aktais nustatytus reglamentus, reikalavimus (draudimus ar ribojimus). Daugiau apie statybas saugomose teritorijose skaitykite DUK skyriuje “Statybos saugomose teritorijose”.