Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimas

2025 m. balandžio 3 d.

Informuojame apie Tarnybos direktoriaus sprendimo projektą dėl Kauno marių regioninio parko ribų ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonos keitimo iš ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės, intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zoną.

PROJEKTAS

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS
DĖL NEPRITARIMO KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO RIBŲ AR KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOS KEITIMUI
2025 m. balandžio d. Nr.
Vilnius
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (toliau – STĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-26 įsakymu Nr. D1-491 patvirtintu Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/VĮ-706, (toliau – Taisyklės) 1 priedu, Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-736 „Dėl saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo“ II skyriumi, Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu (toliau – tvarkymo planas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-624, išnagrinėjo x pasiūlymą dėl Kauno marių regioninio parko ribų ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonos keitimo iš ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės, intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (toliau - Pasiūlymas).
Įvertinusi pateiktą argumentaciją, remiantis Aprašo 19 punktu Tarnyba konstatuoja:
Dėl Kauno marių regioninio parko ribų keitimo
Vadovaujantis STĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Kauno marių regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui bei ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Saugomų teritorijų ribų pastovumas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų keliamų steigiant saugomas teritorijas, užtikrinant jų steigimo tikslų įgyvendinimą ir vertybių geros būklės išsaugojimą. Sklypo išėmimas iš regioninio parko teritorijos neatitinka saugomos teritorijos steigimo kriterijų ir prieštarauja saugomų teritorijų planavimo principams ir tikslams:
1. Pagal Saugomų teritorijų steigimo kriterijų 6.3 punktą, regioninio parko ribos turi užtikrinti, kad leidžiama veikla už teritorijos ribų nepablogintų saugomų objektų būklės ir ilgalaikio išlikimo. Jei sklypas būtų išimtas iš regioninio parko teritorijos, sumažėtų bendras saugomos teritorijos plotas, kas gali turėti neigiamą poveikį tiek kraštovaizdžiui, tiek ekologiniam stabilumui. Išbraukus šią pakraštinę teritoriją iš regioninio parko ir leidus statyti pastatus bei atlikti negrįžtamus gamtinės aplinkos pokyčius, buvusi vidinė teritorija taptų pakraštine, o tai sumažintų šios dalies regioninio parko gamtinio kraštovaizdžio natūralumą.
2. Pagal 1999-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 490 patvirtintus Kauno marių regioninio parko nuostatus (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024-09-11), viena iš pagrindinių regioninio parko apsaugos režimo nustatymo funkcijų yra išsaugoti vertingiausius gamtinius kompleksus ir objektus, kultūros paveldo objektus ir vietoves, taip pat kraštovaizdžio savitumą ir vientisumą. Regioninio parko ribų keitimas, pašalinant Sklypą iš saugomos teritorijos, prieštarauja šiems tikslams, nes gali paskatinti neplanuotą urbanizaciją ir kraštovaizdžio fragmentaciją, kas keltų grėsmę saugomoms vertybėms.
3. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymai numato, kad saugomose teritorijose žemė grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui. Be to, STĮ 32 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, įsigydami turtą saugomoje teritorijoje, privalo laikytis įstatymuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų apribojimų. Tai reiškia, kad žemės savininkas jau įsigydamas Sklypą žinojo apie jo buvimą saugomoje teritorijoje ir privalėjo įvertinti atitinkamus apribojimus. Regioninio parko ribų ir jo zonų keitimas turi būti grindžiamas aiškiu ir pagrįstai neišvengiamu viešuoju poreikiu, o ne atskirų subjektų interesais, tuo pačiu turi būti gamtosauginiu požiūriu priimtinas, funkcinių zonų ribos keičiamos, kai tai neišvengiama dėl būtinosios vertybių apsaugos arba kai tai suderinama su vertybių apsauga.
Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano keitimo
1. Vadovaujantis Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-624, dalis Pasiūlyme nurodyto Sklypo patenka į ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje statybos negalimos. Ši zona yra skirta išlaikyti natūralų ir ekologiškai svarbų kraštovaizdį. Nors Sklype šiuo metu nėra miško naudmenų, tai nepaneigia teritorijos ekologinės svarbos, kadangi gamtinės ekosistemos ir kraštovaizdis vystosi ilgalaikėje perspektyvoje, o statybos ar negrįžtami gamtinės aplinkos pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį šlaitų stabilumui ir ekologiniam balansui, ypač atsižvelgiant į šlaitų jautrumą erozijai. Pateikta“ konsultacija Nr. SR24-01469 neapima pilnos ilgalaikės ekosistemų poveikio analizės, todėl jos argumentacija nelaikytina pakankamu pagrindu keisti kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Keitimas galėtų sukelti precedentą, kuris sudarytų sąlygas mažinti saugomos teritorijos apsaugos lygį.
2. Saugomų teritorijų tipiniame apsaugos reglamente nustatyta, kad gyvenamosios paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos apima miestų, miestelių ir kaimų užstatytas teritorijas. Tačiau nagrinėjamu atveju minimoje teritorijoje būtų vienas pastatas, Sklype būtų formuojama šiai teritorijai nebūdinga ištisinio užstatymo linija Kauno marių šlaite, keičiant teritorijos užstatymo pobūdį ir kraštovaizdį. Tarnybos nuomone, Kauno mieste neturėtų būti didinamas urbanizuotų teritorijų plotas saugomos teritorijos žaliųjų zonų sąskaita, ypač atsižvelgiant į tai, kad siauras apsauginių želdinių Kauno marių pakrantės ruožas yra svarbi atsvara užstatytoms teritorijoms. Papildomo pastato atsiradimas regioninio parko teritorijoje šioje vietoje pakeistų kraštovaizdžio pobūdį ir galimai neigiamai paveiktų Kauno marių pakrantės ekologinę būklę, naujas pastatas keičia natūralią aplinką, net jei tai tik vienas objektas, be to, jam aptarnauti reikia papildomų inžinerinių statinių: tinklų (elektros, vandens, nuotekų), automobilių stovėjimo aikštelių ir pan., kurie savo ruožtu didina urbanizacijos lygį. Pažymėtina, kad urbanizacija nėra vien tik pastatai, tai žmogaus veiklos poveikis aplinkai: didesnis lankytojų srautas, triukšmas, šviesos tarša, gyvūnų buveinių trikdymas. Net ir pavienis statinys gali padidinti šiuos neigiamus veiksnius.
Naujos statybos turėtų būti vykdomos urbanizuotose teritorijose, o ne saugomose gamtinėse teritorijose, keičiant saugomų teritorijų ribas ar mažinant jų apsaugos lygį. Ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nėra numatyta faktinė miško buvimo būtinybė. Siekiant išsaugoti Kauno marių pakrančių kraštovaizdį, tvarkymo plano rengėjai numatė galimybę šioje zonoje įveisti mišką ar želdinius, taip pagerinant rekreacines savybes ir įgyvendinant kraštovaizdžio tvarkymo zonos tikslus. Pabrėžiame, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo tikslas nėra tik apibūdinti esamą situaciją (tam nereikėtų planavimo), o numatyti teritorijos naudojimo ateities perspektyvą.
Tarnyba įgyvendino projektą "Valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemų parengimas". Pažymėtina, kad Palemono-Vieškūnų (santykinai natūralaus bei mažai sukultūrinto pobūdžio su saugomais objektais stambios upės terasinio slėnio su užlietomis terasomis, aukštais eroziniais šlaitais ir giliais eroziniais slėniukais kraštovaizdis) pagal atliktą vertinimą atitinka išskirtinės vertės kategoriją. Ši teritorija pažymėta Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio struktūros kartoschemoje, kaip viena svarbiausių, formuojančių regioninio parko įvaizdį bei kraštovaizdžio identitetą.
Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto bendrajame plane nagrinėjama teritorija patenka į gamtinį karkasą. Čia taip pat nėra numatyta galimybė statyti naujus pastatus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 p. 16 p. p. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama: statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Iš išdėstyto matyti, kad naujo pastato statyba prieštarautų ne tik tvarkymo plano, bet ir Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams.
Sklype esamas pastatas savo tūriu yra pats stambiausias irederantis ir netgi kontrastuojantis su gretimu mažo intensyvumo s užstatymu, todėl žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo didinimas toliau plėtojant esamą objektą tik dar labiau išryškintų šį kontrastą.
3. Dėl pasiūlymo neatitikimo Taisyklių 46.1 ir 46.5 punktams. Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad techninės klaidos koreguojamos tik tada, kai jų ištaisymas nekeičia teritorijų planavimo dokumento nustatytų sprendinių esmės ir atitinka anksčiau patvirtintas teritorijų planavimo sąlygas. Tačiau pasiūlymas dėl kraštovaizdžio tvarkymo zonos keitimo neapsiriboja vien tik techninių klaidų taisymu, o iš esmės keičia teritorijos funkcinį reglamentavimą – iš rekreacinės paskirties zonos (ekstensyvaus pritaikymo miško parkų teritorijos) į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties zoną. Tai nėra techninė klaida, susijusi su skaičiavimais, brėžinių spausdinimo ar faktinių duomenų neatitikimais. Būtų keičiamas teritorijos naudojimo pobūdis, tai tiesiogiai keistų teritorijų planavimo dokumento esmę. Taisyklių 46.5 punktas leidžia atlikti korekcijas, kurios nekeičia planavimo tikslų ir uždavinių. Tačiau pasiūlymas keistų planavimo tikslus, nes ekstensyvaus pritaikymo miško parkų zona skirta kraštovaizdžio apsaugai, o ne urbanizacijai, būtų keičiama į intensyvų urbanistinį naudojimą. Ir sukurtų precedentą, kuris gali daryti įtaką tolimesniam regioninio parko teritorijos fragmentavimui. Kadangi šis keitimas aiškiai keičia teritorijų planavimo dokumento esmę, tikslus ir sprendinius, jis neatitinka 46.5 punkto reikalavimų. Tvarkymo plano tikslai apima kraštovaizdžio savitumo ir įvairovės apsaugą, o urbanistinė plėtra padidins teritorijos apkrovą, pakeis vizualinį teritorijos suvokimą ir sumažins rekreacinį potencialą, todėl teiginys, kad zonos keitimas „nekeičia planavimo tikslų“, yra klaidinantis.
4. Nors Pasiūlyme teigiama, kad Sklype nėra saugomų gamtos ar kultūros paveldo objektų, tai nėra būtina sąlyga teritorijos apsaugai. Regioniniame parke saugomos ne tik pavienės gamtines ar kultūrines vertybės, bet kraštovaizdžio struktūra kaip visuma, jo vientisumas. Konkreti aptariama teritorija buvo priskirta rekreacinės paskirties miško parko zonai, todėl gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės plėtra prieštarautų numatytam teritorijos naudojimui. Faktas, kad šalia yra gyvenamųjų namų, nėra pagrindas didinti urbanizacijos lygį teritorijoje, kuriai suteiktas kraštovaizdžio apsaugos prioritetas. Nors ataskaita teigia, kad keitimas „būtų priimtinas gamtosauginiu požiūriu“, šis vertinimas prieštarauja bendriesiems Kauno marių regioninio parko tikslams, planuojama veikla gali atrodyti ne tokia žalinga aplinkai trumpuoju laikotarpiu, nes urbanizacijos poveikis kraštovaizdžiui dažnai išryškėja ne iš karto, tačiau ilgainiui gali sukelti negrįžtamus kraštovaizdžio ir ekosistemų pokyčius, kurie nebus lengvai atkuriami ateityje. Jei būtų daroma viena išimtis, tai gali tapti argumentu leisti ir daugiau tokių atvejų. Tai pavojinga tendencija, nes ilgainiui gali atsirasti vis daugiau nukrypimų nuo regioninio parko apsaugos tikslų. Kiekvienas regioninis parkas yra planuojamas vadovaujantis tam tikrais principais, įvertinant ekologinius, kultūrinius ir kraštovaizdžio aspektus. Jei leidžiama statyba ten, kur ji nenumatyta, taisant planavimo dokumentą vienam sklypui, tai griautų planavimo logiką ir sukeltų chaotiškumą planavime.
Pakankamai siauro ruožo Kauno marių šlaitai ir jų apylinkės yra jautri teritorija, kurioje natūralūs augalijos sluoksniai stabilizuoja dirvožemį ir apsaugo nuo šlaitų slinkimo. Bet koks užstatymas gali sukelti destabilizaciją ir padidinti erozijos pavojų. Statybos dažniausiai susijusios su danga, kuri mažina natūralų lietaus vandens sugėrimą. Dėl to didėja paviršinių nuotekų srautas, kuris gali skatinti šlaitų slinkimą, keisti natūralų vandens balansą ir padidinti taršą. Urbanizacija šiose teritorijose prieštarautų tiek gamtosaugos, tiek kraštovaizdžio išsaugojimo tikslams, nes ji galėtų pažeisti ne tik šlaitų stabilumą, bet ir visos ekosistemos funkcionavimą, kas būtų nepriimtina tiek ekologiniu, tiek teisės aktuose nustatytu požiūriu.
Dėl korupcijos rizikos
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atkreipusi dėmesį į korupcijos rizikas, susijusias su saugomų teritorijų ribų keitimu, ypač kai tai daroma dėl privačių interesų, neatitinkančių viešojo intereso https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analizes/atliktos-korupcijos-rizikos-analizes/7471/act1014?utm_source=chatgpt.com
Saugomų teritorijų planavimo dokumentai nėra užstatymo plėtrai skirti dokumentai. Kaip minėta, tiek zonų ribų, tiek ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų keitimas nėra ir negali būti skirtas privataus intereso (statybų plėtros) tenkinimui.“ Grasinime asmenine atsakomybe, galima įžvelgti galimą bandymą daryti poveikį sprendimų priėmėjams – gali būti laikoma spaudimu. Jeigu sprendimai dėl saugomų teritorijų keitimo naudingi konkrečiam verslui ar asmeniui, tačiau nepagrįsti viešuoju interesu (gamtos apsauga, kultūros paveldo išsaugojimu), tai kelia korupcijos riziką. Ribų keitimas susijęs su siekiu pakeisti teritorijos naudojimo paskirtį (dėl statybų plėtros), ir tai vertinama kaip didelės korupcijos rizikos situacija.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kad Sklypo išėmimas iš Kauno marių regioninio parko teritorijos prieštarauja regioninio parko steigimo ir ribų keitimo kriterijams, nes gali pakenkti saugomoms vertybėms ir regioninio parko vientisumui. Be to, žemės savininkas, įsigydamas Sklypą, turėjo įvertinti jo buvimą saugomoje teritorijoje ir su tuo susijusius apribojimus, vadovaujantis teritorijų planavimo, saugomų teritorijų bei kraštovaizdžio apsaugos teisinėmis nuostatomis, Tarnyba
N U S P R E N D Ž I A:
Nepritarti pateiktam pasiūlymui dėl Kauno marių regioninio parko ribų ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonos keitimo.
Informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą.

Direktorė Agnė Jasinavičiūtė

2024 m. gruodžio 20 d. Informuojame apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų skelbti naujus valstybės saugomus gamtos paveldo objektus.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerjos direktoriaus 2024 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-124 "DĖL PRITARIMO IR NEPRITARIMO SKELBTI NAUJUS GAMTOS OBJEKTUS VALSTYBĖS SAUGOMAIS GAMTOS PAVELDO OBJEKTAIS"

2024 m. gruodžio 5 d.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-736 „Dėl saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo“ 9 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. D1-491 „Dėl pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktu, informuoja apie parengtą Tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl pritarimo ir nepritarimo skelbti naujus gamtos objektus valstybės saugomais gamtos paveldo objektais“ projektą.

Kviečiame susipažinti su minėtu Tarnybos direktoriaus įsakymo projektu, kurį galima peržiūrėti čia.

2024 m. spalio 23 d. Informuojame apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų steigti naujas ir plėsti esamas vakstybės saugmas teritorijas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerjos direktoriaus 2024 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. V-107 "Dėl pritarimo ir nepritarimmo pasiūlymams steigti naujas valstybės saugomas teritorijas"

2024 m. spalio 8 d. Informuojame apie numatomą priimti sprendimą dėl pasiūlymų steigti naujas ir plėsti esamas valstybės saugomas teritorijas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo projektas "Dėl pritarimo ir nepritarimo pasiūlymams steigti naujas valstybės saugomas teritorijas"

2023 m. rugsėjo 7 d.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-736 „Dėl saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo“ 9 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. D1-491 „Dėl pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punktu, informuoja apie patvirtintą Tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl pritarimo ir nepritarimo skelbti naujus gamtos paveldo objektus valstybės saugomais gamtos paveldo objektais“.

Kviečiame susipažinti su minėtu Tarnybos direktoriaus įsakymu, kurį galima peržiūrėti čia.

Jeigu turite klausimų dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų schemų kreipkitės į Tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistę Agotą Laureckytę (+370 659 88 171, [email protected]) arba specialistą Luką Tubutį (+370 652 99 010, [email protected]).

2022 m. kovo 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-82 pakeistas Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas. Buvo atsisakyta Komisijos dalyvavimo vertinimo procese, pakeista pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka, numatant aiškesnius reikalavimus, kuriuos turi atitikti teikiami pasiūlymai, nustatant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos teisę priimti sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo pasiūlymams dėl saugomų teritorijų ribų keitimo.

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Parengtos Ignalinos rajono savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų – Rupinskų pušies, Kairiškės ąžuolo, Kazitiškio ąžuolo, Vaišniūnų ąžuolo ir Paliesiaus ąžuolo – schemos. Organizatorė – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina, tel. (8 386) 52 233, el. paštas [email protected], puslapis internete www.ignalina.lt.
Teisinis pagrindas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia tvirtindamos šių objektų schemas (toliau – GPO schemos).
GPO schemos turi būti parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis. Schemose privalo būti nustatytos gamtos paveldo objektų ir jų buferinių apsaugos zonų bei pazonių ribos.
Tikslas: patvirtinti Ignalinos rajono savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų schemas ir Ignalinos rajono savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų atributinę informaciją; supažindinti su savivaldybės tarybos sprendimo projektu. Susipažinti su parengtu Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektu galima čia“.

2023 m. rugpjūčio 22 d.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-736 „Dėl saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo“ 9 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. D1-491 „Dėl pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktu, informuoja apie parengtą Tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl pritarimo ir nepritarimo skelbti naujus gamtos paveldo objektus valstybės saugomais gamtos paveldo objektais“ projektą.

Kviečiame susipažinti su minėtu Tarnybos direktoriaus įsakymo projektu, kurį galima peržiūrėti čia.

2023-03-10 Informuojame apie priimtą sprendimą nepritarti pasiūlymui keisti Salantų regioninio parko ribas ir neinicijuoti ribų plano keitimo procedūrų.

2023-02-17 Informuojame apie numatomą priimti sprendimą dėl pasiūlymo keisti Salantų regioninio parko ribas:

2022-09-02 Informuojame apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymo keisti Griovių geomorfologinio draustinio ribas:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022-09-01 įsakymas Nr. V-101 DĖL PASIŪLYMO KOREGUOTI GRIOVIŲ VALSTYBINIO GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO RIBAS

2022-08-17 Informuojame apie numatomą priimti sprendimą dėl pasiūlymo keisti Griovių geomorfologinio draustinio ribas:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo projektas DĖL PASIŪLYMO KOREGUOTI GRIOVIŲ VALSTYBINIO GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO RIBAS

Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti komisijos sprendimai:

Informacija apie Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos 2017 m. spalio 6 d. ir 2018 m. vasario 2 d. posėdžių metu priimtas rekomendacijas ir aplinkos ministro sprendimą.
2018 m. balandžio 23 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-327 "Dėl Ruslano Riepšo pasiūlymo dėl Pajūrio regioninio parko Kalotės botaninio-zoologinio draustinio ribų keitimo".
Informacija apie 2019 m. balandžio 5 d. Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo komisijos posėdžio metu priimtas rekomendacijas ir aplinkos ministro sprendimus dėl Juodymo pelkės, dėl Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio, dėl Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio, susijusius su rekomendacijomis.
Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti 2021-05-06 rekomendacija, priimta vadovaujantis 2021-04-21 vykusio posėdžio metu (protokolas, pagrindžiamoji medžiaga) priimtais sprendimais.
2021 m. liepos 29 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-443 "Dėl gamtos paveldo objektų schemų rengimo".

Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti 2021-11-18 rekomendacija kuriai pritarta LR Aplinkos ministro 2021-12-28 įsakymu Nr. D1-777 "Dėl saugomų teritorijų ribų planų rengimo", vadovaujantis 2021-06-03 ir 2021-06-17 vykusių posėdžių metu (protokolai ir pagrindžiamoji informacija) priimtais sprendimais.

Atnaujinimo data: 2025-04-03