Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS)

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS) – tai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – SŽNS įstatymas) nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.

Teritorijų, kuriose taikomos natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų SŽNS, žemėlapius sudaro ir tvirtina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT), įgyvendindama Vyriausybės nutarimą dėl SŽNS įstatymo.

NATŪRALIŲ PIEVŲ IR GANYKLŲ, PELKIŲ IR ŠALTINYNŲ ŽEMĖLAPIAI | DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

KAS YRA NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS, PELKĖS IR ŠALTINYNAI?

ŪKINĖS VEIKLOS APRIBOJIMAI NATŪRALIOSE PIEVOSE IR GANYKLOSE

ŪKINĖS VEIKLOS APRIBOJIMAI PELKĖSE IR ŠALTINYNUOSE

NATŪRALIŲ PIEVŲ IR GANYKLŲ, PELKIŲ IR ŠALTINYNŲ ŽEMĖLAPIAI

ŽEMĖS SKLYPŲ, KURIUOSE NUMATOMA TAIKYTI ARBA KEISTI SŽNS, SAVININKŲ INFORMAVIMAS

SŽNS REGISTRAVIMAS

SŽNS ŽEMĖLAPIŲ TIKSLINIMAS

KOMPENSACIJOS DĖL SŽNS TAIKYMO

 

KAS YRA NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS, PELKĖS IR ŠALTINYNAI?

Natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai – tai neatskiriama Lietuvos biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir kultūros dalis. Šios ekosistemos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Jos sugeria anglies dvideginį iš atmosferos, stabilizuoja drėgmės režimą, yra svarbios daugelio rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.

Daugelis natūralių pievų ir ganyklų itin turtingos rūšių, jose gyvena įvairūs laukiniai plėviasparniai (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės), drugiai, kiti bestuburiai, auga saviti, reti ir saugomi augalai. Mažėjant natūralių pievų plotams šios ekosistemos trikdomos, nutrūksta jų mitybinės grandinės, ir tai neigiamai veikia vabzdžius apdulkintojus, nuo kurių priklauso daugelis mūsų auginamų žemės ūkio kultūrų ir kurie taip pat yra svarbus maisto šaltinis daugelio rūšių gyvūnams.

Natūralioms pievoms ir ganykloms, iš pažiūros įprastiems Lietuvos kraštovaizdžio elementams, dabar kyla grėsmė išnykti. Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui ir mažėjant gyvulininkystės mastams Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos traukiasi. Žemės ūkiui intensyvėjant tampa ekonomiškai patraukliau auginti našesnius kultūrinius žolynus, neretai dar patręšiamus mineralinėmis trąšomis, tad vienas iš pagrindinių uždavinių siekiant išsaugoti natūralias pievas ir ganyklas – sugrąžinti į pievas tradicinį ganymą ir šienavimą, remiant smulkius ūkininkus. Daugiau informacijos apie natūralių pievų ir ganyklų svarbą rasite šiame vaizdo pranešime.

Pelkių ir šlapynių vaidmuo palaikant planetos sveikatą taip pat labai svarbus: šios ekosistemos palaiko biologinę įvairovę, švarina vandenį, padeda apsisaugoti nuo ekstremalių potvynius ir švelnina klimato kaitą, taip pat teikia ekologinę, ekonominę ir kultūrinę naudą. Šlapynių apsauga ir palaikymas yra labai svarbūs gamtos ir visuomenės gerovei. Daugiau informacijos apie pelkių ir šlapynių svarbą vaizdo pranešime.

Pelkių, kurių reikšmingai daliai jau anksčiau buvo taikoma vienokio ar kitokio lygio apsauga, bendras plotas Lietuvoje dar išlieka gana stabilus, bet ir šios ekosistemos patiria didėjantį spaudimą dėl intensyvėjančio žemės ūkio, urbanizacijos, atnaujinamų melioracijos ir durpių gavybos projektų, taip pat dėl veiksnių, susijusių su klimato kaita. Atvirų pelkių plotų sparčiai mažėja jiems užželiant nendrėmis, krūmais ir medžiais.

Siekiant užtikrinti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų ekosistemų stabilumą būtina imtis ir teisinės šių teritorijų apsaugos. Viena iš tokių priemonių – specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

I. Natūralios pievos ir ganyklos – neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei.

Natūraliose pievose ir ganyklose taikomos SŽNS nurodomos SŽNS įstatymo 96 straipsnyje.

II. Pelkės ir šaltinynai – teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių:

1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus;

2) vyksta pelkėdaros procesas, kurio požymiai nurodyti žemiau;

3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis;

4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus.

Pelkėdara vyksta, jeigu yra visi šie požymiai:

1) vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis glėjinis;

2) vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos (atkreipiame dėmesį, kad ne visos išvardytos rūšys turi būti aptinkamos ar vyraujančios konkrečioje pelkės teritorijoje);

3) žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos pelkėse ir šaltinynuose, nurodytos SŽNS įstatymo 102 straipsnyje:

ŪKINĖS VEIKLOS APRIBOJIMAI NATŪRALIOSE PIEVOSE IR GANYKLOSE

Kaip nurodoma SŽNS įstatymo 96 straipsnyje, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Tačiau jose nedraudžiama ir netgi rekomenduojama reguliariai šienauti ir/ar ganyti, šalinti ar retinti sumedėjusią augaliją.

Natūraliose pievos ir ganyklose tvarkant sumedėjusią augaliją būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus, saugotinus želdinius. Pažymėtina, kad kai kurie natūralių pievų ir ganyklų plotai priskiriami prie Europos Bendrijos svarbos buveinių 6530 Miškapievių ir 9070 Medžiais apaugusių ganyklų, kurioms būdinga pievų ir ganyklų žolinės augalijos bei pavieniui ar grupėmis augančių medžių ir krūmų mozaika. Lietuva yra įsipareigojusi išsaugoti šias buveines, palaikyti gerą jų būklę.

Natūralių pievų ir ganyklų nedraudžiama aptverti. Ganydami gyvulius ir šienaudami vadovaukitės ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. Daugiau informacijos apie natūralių pievų priežiūros gerąją praktiką rasite VSTT skelbtame pranešime.

ŪKINĖS VEIKLOS APRIBOJIMAI PELKĖSE IR ŠALTINYNUOSE

Pagal SŽNS įstatymo 102 str., pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:

1) sausinti teritorijos, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;

3) pelkes ir šaltinynus paversti paviršiniais vandens telkiniais, bet leidžiama žemės sklype įrengti vieną, ne didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.

  • Pelkėse ir šaltinynuose galima šienauti, taip pat šalinti ar retinti medžių grupes ir krūmus, jei nesuardoma pelkių ir apypelkių augalinė danga, o ypač jei tokia veikla atitinka saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslus, taip pat kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus ir saugotinus želdinius.
  • Tiek natūraliose pievose ir ganyklose, tiek pelkėse ir šaltinynuose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, atitinkančią specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir gauti atitinkamas išmokas. Be to, tinkamuose plotuose gali būti ūkininkaujama laikantis ekologinių sistemų reikalavimų. Daugiau informacijos šia tema rasite Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/, https://www.paramakaimui.lt/).

NATŪRALIŲ PIEVŲ IR GANYKLŲ, PELKIŲ IR ŠALTINYNŲ ŽEMĖLAPIAI

VSTT tvirtina pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapius, parengtus vadovaujantis tokių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu bei jame nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

Atkreipiame dėmesį, kad daugelyje žemės sklypų ir anksčiau buvo taikomos natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų SŽNS, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

Nuo 2022 m. gruodžio 6 d. VSTT, vadovaudamasi SŽNS įstatymo nuostatomis, vykdė visuomenės informavimą apie tenkinant viešąjį interesą parengtus ir planuojamus tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius.

SŽNS įstatymo reikalavimus atitinkantys natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti VSTT direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-93 ir jo vėlesnėmis redakcijomis. Žemėlapių erdviniai duomenys saugomi Biologinės įvairovės duomenų bazėje (BIOMON).

Žemėlapiai ir jų tolesnių pakeitimų projektai viešinami svetainėse:

  • https://biomon.lt/szns (sklypą galite surasti paieškos laukelyje įvedę sklypo unikalų numerį; pakeitimai pažymėti atitinkamais sutartiniais ženklais. Naudojimosi žemėlapiu instrukcija pateikta kairėje žemėlapio pusėje, reikia spustelti mygtuką "Išsamiau"),
  • www.geoportal.lt/map duomenų rinkinyje Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Apie tolesnius žemėlapių pakeitimus informuojama pagal SŽNS įstatymo reikalavimus, skelbiant pranešimus VSTT tinklalapyje, nacionaliniuose ir vietos laikraščiuose, siunčiant žemės savininkams ir naudotojams registruotus laiškus ir E.pristatymas sistemos žinutes.


Lentelėje pateikiami duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų SŽNS teritorijų plotus ir jų pokyčius patvirtinus žemėlapių paketus:

SŽNS tipas

2024 m. sausis

2024 m. liepa

2025 m. sausis

Natūralios pievos ir ganyklos, plotas ha

75 729

74 141

74 133 (iš jų 76 % saugomose teritorijose)

Pelkės ir šaltinynai, plotas ha

111 325

111 253

111 139 (iš jų 54 % saugomose teritorijose)

 

ŽEMĖS SKLYPŲ, KURIUOSE NUMATOMA TAIKYTI ARBA KEISTI SŽNS, SAVININKŲ INFORMAVIMAS

Informavimas apie SŽNS, nustatytas natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijose, taip pat apie šių teritorijų pakeitimus atliekamas vadovaujantis SŽNS įstatymo 11 straipsniu ir Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašu.

Parengtas natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapio projektas arba nuoroda, kur galima su juo susipažinti, turi būti paviešintas žemėlapį tvirtinančios institucijos ir savivaldybių, kurių teritorijoje planuojama nustatyti SŽNS teritorijas, interneto svetainėse.

Kai patvirtintas SŽNS žemėlapis keičiamas įtraukiant naujas teritorijas, žemės sklypų, kuriuose numatoma taikyti SŽNS, savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie jų disponuojamoje žemėje planuojamas nustatyti SŽNS teritorijas informuojami raštu, prieš atlikus viešinimo procedūras.

Per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, turi būti pranešama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti SŽNS, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant konkrečias nustatytas SŽNS įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas SŽNS ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas.

Kai patvirtintas SŽNS žemėlapis keičiamas įtraukiant naujas teritorijas, žemės savininkai ir naudotojai turi būti apie tai informuojami raštu prieš atliekant viešinimo procedūras.

Asmenys, turintys el. pašto dėžutę E. pristatymo sistemoje, informaciją apie nustatytas SŽNS gaus šioje sistemoje. Daugiau informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8

SŽNS REGISTRAVIMAS

Patvirtinus žemėlapį ar jo dalį, erdviniai duomenys per 5 darbo dienas perduodami Nekilnojamojo turto registro valdytojui. Naujai nustatytos SŽNS ir jų pakeitimai taikomi nuo natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Sprendimai išimti SŽNS iš žemės sklypų taip pat įsigalioja nuo žemėlapių pakeitimų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

SŽNS ŽEMĖLAPIŲ TIKSLINIMAS

Patvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai gali būti tikslinami VSTT iniciatyva atsiradus pagrįstoms aplinkybėms arba atsižvelgiant  argumentuotus fizinių ar juridinių asmenų prašymus, vadovaujantis žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu.

Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys, radę klaidų ar netikslumų patvirtintuose pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiuose, gali pagal aprašo 33 punktą pateikti VSTT argumentuotus prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo – teritorijų ribų koregavimo, teritorijų išėmimo arba įtraukimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypo(-ų), į kurį(-iuos) patenka koreguotinos arba įtrauktinos teritorijos, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl žemėlapis turi būti keičiamas. 

Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Prašymo forma

Šie prašymai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

VSTT pateikiamas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos ploto (2,5 m tikslumu) arba pelkės, šaltinyno, natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, VSTT gali priimti sprendimą patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį VSTT priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu), ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.

Patikras vietovėje vykdo saugomų teritorijų direkcijų specialistai ir kiti ekspertai, vadovaudamiesi tvarkos aprašu.

VSTT priėmus sprendimą keisti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius, tokių pakeitimų paketai bus tvirtinami VSTT direktoriaus įsakymu ne dažniau kaip kas ketvirtį.

Primename, kad žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino. Tai nuolatinis procesas vykstantis atsižvelgiant į kintančias gamtines aplinkybes, kai natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai susiformuoja, kinta ir išnyksta arba keičiasi jų ribos. Kinta ir teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu nustatomos SŽNS teritorijos.

Prašymai dėl žemėlapių tikslinimo gali būti teikiami VSTT registruotu laišku (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius) arba el. paštu [email protected]. Konsultacijos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų klausimais teikiamos tel. +370 620 87952 bei el. paštu [email protected]

KOMPENSACIJOS DĖL SŽNS TAIKYMO

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, patiriantys nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, turi teisę gauti vienkartines ar periodines kompensacijas. Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339.

Kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinus taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą:

  1. nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos apribojimų, pagrįstus vykdomos veiklos finansiniais dokumentais (finansinėmis ataskaitomis ir kitais duomenimis apie vykdomos veiklos pelningumą) ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais. Pagal šį kriterijų įvertinus paskutinių 3 kalendorinių metų iki informavimo apie nustatomas SŽNS dienos vykdytos veiklos finansinius rodiklius, Kompensacijos dydžiui apskaičiuoti vertinamas vykdytos veiklos vidutinio vienerių kalendorinių metų pelno sumažėjimas, atsiradęs dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo;
  2. nuostolius dėl suplanuotos veiklos (kai iki informavimo apie nustatomas SŽNS dienos buvo pradėtos vykdyti šiai veiklai reikalingos procedūros). Atlyginami nuostoliai, patirti dėl veiklos planavimo ir pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais;
  3. nuostolius, patiriamus dėl galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo (veiklos nutraukimo). Vertinant naudojimo ir valdymo apribojimus, vertinami paskutinių 3 kalendorinių metų iki informavimo apie nustatomas SŽNS dienos finansiniai rodikliai (vertinamas vykdytos veiklos sukurtas pelnas). Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija turi diskrecijos teisę įvertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su vykdyta veikla (ar veikla tik neseniai pradėta vykdyti ir (ar) nėra gautas pelnas, ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai, reikalingi veiklai vykdyti ar tam tikroms priemonėms įsigyti, kitas aplinkybes);
  4. galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo nuostolius. Nustatoma, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos leidžia vykdyti vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), ar galima vykdyti panašią veiklą, vertinamos kitos aplinkybės;
  5. kitus dokumentais pagrįstus nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo (papildomus nuostolius).

Kompensacijos išmokamos pagal nurodytų asmenų pateiktą metodikos 1-ame priede nurodytą prašymą VSTT. Prašymo ir jo priedų turinys turi atitikti metodikos 3 punktą. Kompensacijos prašymo formą galima atsisiųsti čia. Atkreipiame dėmesį, kad kompensuojami tik pagrįsti ir realūs nuostoliai; nepateikus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kompensacijos negali būti mokamos.

 

DAUGIAU INFORMACIJOS apie natūralias pievas ir ganyklas, taip pat pelkes ir šaltinynus, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite gauti susisiekę kontaktais:

NATŪRALIŲ PIEVŲ IR GANYKLŲ, PELKIŲ IR ŠALTINYNŲ ŽEMĖLAPIAI | DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Grįžti į pradžią

 

 

Atnaujinimo data: 2025-05-24