„NATURA 2000“: REIKŠMINGUMO IŠVADŲ VAIDMUO SAUGANT BUVEINES IR RŪŠIS
Per pirmąjį šių metų pusmetį, vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, buvo neleistos arba koreguotos veiklos miškuose, kurios galėjo padaryti negrįžtamą poveikį vertingiausioms gamtos buveinėms. Tarp jų – išsaugotos kurtinio tuokvietės, mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, tripirščio genio buveinės, taip pat reti augalai, tokie kaip vėjalandė šilagėlė ir tarpinis rūtenis. Šie pavyzdžiai rodo, kad poveikio reikšmingumo vertinimas veikia kaip reali apsaugos priemonė, padedanti išvengti žalojančios ūkinės veiklos ir išsaugoti biologinę įvairovę miškuose.
Poveikio vertinimas prieš leidžiant ūkinę veiklą saugomų teritorijų miškuose
Prieš leidžiant ūkinę veiklą miškuose, esančiuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ar jų artimoje aplinkoje, būtina įvertinti planuojamų darbų poveikį gamtai. Miškų savininkai norintys gauti leidimus kirtimams ar kitai ūkinei veiklai šiose teritorijose, pirmiausia privalo gauti saugomų teritorijų direkcijų išvadas dėl poveikio aplinkai reikšmingumo. Pareiškėjai dokumentus leidimui kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje pateikia per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), o saugomų teritorijų direkcija per 10 darbo dienų pateikia išvadą.
Ūkinė veikla laikoma reikšminga, jei ji blogina buveinių būklę arba trikdo nykstančių rūšių gyvenimo sąlygas. Vertinant tokią veiklą, saugomų teritorijų direkcijų specialistai ypatingą dėmesį skiria jautriausioms rūšims ir jų buveinėms. Atsižvelgiama, ar laikomasi nustatytų atstumų nuo lizdaviečių, ar ūkiniai darbai neplanuojami paukščių veisimosi ir ramybės laikotarpiais. Neigiamo poveikio galima išvengti tik atsakingai suplanavus ūkines priemones, atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus.
Per 2024 metus saugomų teritorijų direkcijos išnagrinėjo 8716 prašymų dėl reikšmingumo išvadų. Šiemet, per pirmąjį pusmetį, jau įvertinta per 3700 prašymų dėl planuojamos ūkinės veiklos miškuose. 10 proc. šiemet gautų prašymų buvo įvertinti neigiamai arba grąžinti pareiškėjams taisyti dėl kelių pagrindinių priežasčių.
Pagrindinės neigiamų išvadų priežastys – veiklos planavimas itin jautriose teritorijose, pavyzdžiui, brandžiuose miškuose, kuriuose peri reti paukščiai arba auga Europos Bendrijos svarbos buveinės. Taip pat kirtimai dažnai suplanuojami per arti saugomų rūšių lizdaviečių, tuokviečių ar buveinių, pažeidžiant minimalius atstumus arba vykdomi paukščių veisimosi laikotarpiu. Be to, pasitaiko netinkamai parengtų dokumentų su netiksliomis duomenų apie kirtimus arba nenumatytomis poveikį švelninančiomis priemonėmis.
„Natura 2000“ tinklo reikšmė ir ilgalaikiai tikslai
„Natura 2000“ tinklas – tai ne formalumas, o svarbi priemonė saugoti jautrias Lietuvos gamtines teritorijos ir vertybes. Reikšmingumo nustatymo procesas padeda užtikrinti, kad ūkinė veikla nepažeistų buveinių ar nykstančių rūšių, taip pat būtų išvengta kirtimų jautriose vietovėse. Gamtosauga ir ūkinė veikla gali būti suderintos, siekiant ilgalaikių tikslų saugomose teritorijose.
Primename:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kad prieš tvirtinant miškotvarkos projektus ar gaunant leidimus veiklai „Natura 2000“ teritorijose, būtina pateikti reikšmingumo išvadą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra parengusi rekomendacijas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formai pildyti.
Atnaujinimo data: 2025-07-24
Taip pat skaitykite:
SUSITARIMAS DĖL DIDESNĖS SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS
PRASMINGA KARJERA GAMTOSAUGOJE
STRĖVININKŲ DRAUSTINYJE SAUGOMI SENIEJI ĄŽUOLAI