2026-03-06

ENERGETINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ IR GAMTOS APSAUGA  – KAIP RASTI PUSIAUSVYRĄ

Šią savaitę Vilniuje vyko Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) organizuojama kasmetinė aukšto lygio konferencija „WIND Vision 2026 – Nepriklausomos energetikos poveikis“.

„Wind Vision“ – tarptautinis forumas, kasmet suburiantis valstybės institucijų, energetikos sektoriaus, verslo ir diplomatinio korpuso atstovus diskusijai apie vietinių energijos išteklių vaidmenį stiprinant energetinį saugumą ir ekonomikos atsparumą.
2026 m. konferencijoje daug dėmesio skirta energetinės nepriklausomybės svarbai geopolitinių iššūkių kontekste bei atsinaujinančių energijos išteklių potencialui.

Konferencijos diskusijoje „Energetikos politikos įgyvendinimas: nuo strategijos iki rezultatų” dalyvavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė, kuri pabrėžė subalansuoto energetikos ir gamtos apsaugos santykio svarbą.

Energetinė nepriklausomybė Lietuvai yra strateginis prioritetas, tačiau kartu biologinė įvairovė ir vertingiausi kraštovaizdžiai yra nacionalinis turtas ir mūsų teisinis įsipareigojimas.

Poveikio aplinkai vertinimo sistemoje taikomas bendras principas: vengti > mažinti > kompensuoti. Atsakingas teritorijų parinkimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Stebėsena, technologinės priemonės ir kitos inovacijos yra svarbios poveikio mažinimo priemonės, tačiau jos nepakeičia esminio vertinimo: ar pasirinkta teritorija yra tinkama planuojamai veiklai.

VSTT direktorė akcentavo: biologinės įvairovės būklę lemia ne vienas projektas, o visų veiklų visuma. 2025 m. skelbėme biologinės įvairovės – buveinių, paukščių ir rūšių apsaugos būklės ataskaitą (skaitykite plačiau), kurios rezultatai parodė, kad situacija yra prasta: daugiau nei pusė saugomų buveinių vertinamos kaip blogos būklės. O nuo buveinių ir aplinkos pokyčių priklauso paukščių būklė – ketvirtadalis Lietuvoje vertintų paukščių rūšių populiacijų išlieka mažėjančios. Todėl net ir pavieniai praradimai mažose ar fragmentuotose populiacijose gali turėti ilgalaikę reikšmę.

Kokybiškas planavimas ir aiškūs sprendimai šiandien reiškia mažiau ginčų ir daugiau stabilumo rytoj. Gamtos apsauga nėra stabdis ekonomikai. Tai investicija į ilgalaikį šalies saugumą, žmonių sveikatą ir atsparią visuomenę.

Konferencijoje taip pat pristatyti naujausi vėjo energetikos plėtros duomenys. Remiantis WindEurope ataskaita, Lietuva 2025 m. pagal vėjo energetikos plėtros tempus Europoje užėmė antrąją vietą, o apie 33 proc. šalies elektros poreikio jau patenkinama iš vėjo energijos.

Apie atsakingą vėjo elektrinių parkų planavimą ir gerąją praktiką daugiau galima sužinoti Tarnybose parengtose gairėse.