GEROSIOS PRAKTIKOS GAIRĖS PLANUOJANT VĖJO ELEKTRINIŲ PARKUS
Vizualas sukurtas DI pagalba.
Siekiant šalies nepriklausomos energetikos šaltinių, pastaruoju metu itin suaktyvėjo vėjo jėgainių statymas mūsų krašte.
Statant vėjo jėgainių parkus, galutinę išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos priima Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau pakeitus Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymą, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba irgi yra atsakinga už visų planuojamų ūkinių veiklų galimo poveikio kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimą.
Tačiau didelė problema yra vėjo jėgainių statytojų teikiamų dokumentų kokybė. Labai dažnai vertinimui pateikti dokumentai teikiami be išsamios informacijos (ji yra būtina išvadai parengti) apie biologinę įvairovę, paukščius, šikšnosparnius. Dažnai nurodoma, kad poveikis bus, tačiau nenumatomos jokios neigiamo poveikio mažinimo priemonės.
PAV ataskaitose trūksta stebėsenos duomenų arba šie duomenys nėra išsamūs, kad pagal juos būtų galima įvertinti galimą poveikį biologinei įvairovei ar kraštovaizdžiui, todėl PAV ataskaitų rengėjai turi atlikti papildomus tyrimus.
Tarnyba sudaro galimybes vėjo jėgainių statytojams ataskaitas papildyti, pasitaisyti darbo tvarka, rengėjams teikiamos profesionalios konsultacijos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainės rubrikoje „Dažnai užduodami klausimai“ galima rasti išsamią informaciją, ką reiktų žinoti planuojant vėjo elektrinių parkus, yra pateiktos gerosios praktikos gairės.
Minėtoje rubrikoje galima rasti įvardintas teikiamų nekokybiškų Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų problemas, klaidas ir rekomendacijas, kaip jų išvengti.
Štai tik kelios klaidos, kurios įvardintos kaip problematiškos, teikiamuose vertinimui dokumentuose:
• pateikti paukščių ar šikšnosparnių tyrimai yra nepakankamos apimties, todėl gauti rezultatai neleidžia prognozuoti ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei, dėl ko Tarnyba negali pateikti išvados šiuo aspektu.
• Reikšmingo neigiamo poveikio mažinimo priemonės parenkamos nesiekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio, o tik jį sumažinti. Priemonės siūlomos neatsižvelgiant į teritorijos ar rūšių jautrumą.
• Vėjo energetikos parkai planuojami artimoje „Natura 2000“ tinklo teritorijų, kuriose saugomos vėjo jėgainių poveikiui jautrios rūšys, aplinkoje.
• Poveikio reikšmingumas vertinamas neatsižvelgiant faktinę biologinės įvairovės situaciją ir rūšių ekologinius erdvės poreikius.
• Vėjo jėgainės planuojamos gamtinio karkaso migracijos koridoriuose.
• Vėjo jėgainės planuojamos arti šikšnosparniams svarbių kraštovaizdžio elementų ir t.t.
Tad vėjo jėgainių statytojams, prieš teikiant PAV ataskaitas gamtosaugininkų vertinimui, būtų vertinga susipažinti su klaidomis, dažniausiai pasitaikančiomis dokumentuose.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba supranta atsinaujinančių išteklių energijos objektų svarbą siekiant energetinio nepriklausomumo, tačiau atkreipia dėmesį, kad planuojant ar vykdant veiklas turi būti užtikrinamas ir biologinės įvairovės išsaugojimas. Lietuva turi daug įsipareigojimų – ne tik užtikrinti energetinę nepriklausomybę, bet taip pat išsaugoti biologinę įvairovę, kitas vertybes.