SUSITARIMAS DĖL DIDESNĖS SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS
Aplinkos ministras pavedė Valstybinių miškų urėdijai (VMU) ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) parengti kompensacines priemones dėl Rūdninkų ir Kapčiamiesčio karinių poligonų įsteigimo ir naudojimo kylančių pavojų gamtos vertybėms, tarp jų – ir vakarinių kurtinių populiacijai.
VMU ir VSTT įpareigojamos stiprinti ilgalaikę ir efektyvią vakarinių kurtinių vietinės populiacijos bei kitų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, taip pat jų buveinių apsaugą Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir jų buferinės apsaugos zonose bei Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje ir greta esančiuose valstybiniuose miškuose.
„Saugomos rūšys ir natūralios buveinės yra visų Lietuvos žmonių turtas ir šalies pasididžiavimas, todėl džiaugiuosi, kad radome bendrą sutarimą dėl jų apsaugos ir būdo kompensuoti poveikį dėl Rūdninkų ir Kapčiamiesčio karinių poligonų, kurie taip pat yra strategiškai svarbūs šalies objektai. Puiki žinia ta, kad kompensacinės teritorijos siekia 42 000 ha, taigi yra apie pusantro karto didesnės nei Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonai“, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
„Šis sprendimas – svarbus žingsnis stiprinant vienos labiausiai nykstančių Lietuvos paukščių – vakarinio kurtinio apsaugą. Dzūkijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijos ir jų apylinkės yra vienos svarbiausių kurtinių teritorijų Lietuvoje, todėl itin svarbu, kad jose būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos ir kurtiniui ir kitoms rūšims bei buveinėms. Svarbu, kad kartu su valstybės gynybos stiprinimu būtų įgyvendinamos ir realios, moksliškai pagrįstos gamtosaugos kompensacinės priemonės, o kartu prisidedama prie biologinės krizės pristabdymo“, – pasirašymo metu kalbėjo VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasidžiaugė, kad šis pavedimas yra gerojo bendradarbiavimo pavyzdys.
„Balanso radimas, kai kalbame apie nykstančius miškų plotus, poligonų steigimą, yra svarbus. Šie kompensaciniai plotai tikrai parodo, kad yra atsakingas ne tik ministerijos saugomų teritorijų, bet ir Valstybinių miškų urėdijos požiūris. Pareigos, kurias prisiimame šiuo pavedimu – moksliškai įrodyti, kokios priemonės yra reikalingos svarbiausios rūšies – kurtinio populiacijos gausinimui, tikrai atsispindės per tuos metus ir, tikimės, turėsime geresnį rezultatą ateityje“, – teigė jis.
VMU aplinkos ministras pavedė neplanuoti naujų pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų jos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir jų buferinės apsaugos zonose, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje ir greta esančiuose valstybinių miškų sklypuose, kurie nepatenka į nurodytas saugomas teritorijas, bet yra svarbūs kurtinių apsaugai. Taip pat nevykdyti kirtimų minėtuose miškuose ten, kur šiemet jau gauti leidimai kirsti.
VSTT aplinkos ministras pavedė parengti nurodytų saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, kad būtų suplanuotos konkrečios kurtinio ir kitų saugomų rūšių bei buveinių apsaugos ir atkūrimo priemonės valstybiniuose miškuose. Planuojamų priemonių turinys ir apimtys turės atitikti ekologinio kompensavimo principus.
VMU ir VSTT iki kitų metų liepos 1 d. turi parengti ir sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis dėl valstybinių miškų ilgalaikės ir efektyvios apsaugos.
Urėdijai iki 2027 m. liepos 15 d. pavesta atlikti valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų pakeitimus, įtraukiant į juos kurtinio, kitų saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos ir atkūrimo priemones.
Aplinkos ministerijos informacija
Nuotraukos - G. Skaraitienės.
