Žuvinto biosferos rezervatas

Rezervatas įkurtas 1937 m.
Rezervato plotas 18 490 ha*
Žuvinto biosferos rezervato interneto svetainė

Žuvinto biosferos rezervatas yra Alytaus, Marijampolės ir Lazdijų rajonuose. Biosferos rezervatas įsteigtas 2002 m. lapkričio 19 d., Žuvinto valstybinio rezervato, Žaltyčio botaninio-zoologinio ir Amalvo botaninio-zoologinio draustinių pagrindu, įgyvendinant tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos (monitoringo) programą. Tai pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje. Rezervato plotas - 18489 ha.

1937 m. Žuvinto ežerui buvo suteiktas rezervato apsaugos statusas – pirmoji saugoma teritorija įsteigta Lietuvoje. Vėliau buvo prijungtos ir šalia ežero esančios pelkės – rezervato plotas padidėjo iki 5440 ha. Kaip Ramsaro teritorija įteisinta 1993 m. Teritorija įtraukta į PST sąvadą, kodas 030. Atitinka Corine reikalavimus. 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1817 įsteigtas Žuvinto biosferos rezervatas.

Biologinė įvairovė. 

Rezervate rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 rūšių aukštesniųjų augalų. Gyvena 44 žinduolių rūšys, iš jų 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, 5 roplių ir 10 varliagyvių rūšių, užregistruota beveik 2100 vabzdžių rūšių. Aptinkamos 22 žuvų rūšys. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai, iš viso nuo 1980 m. užregistruotos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri.  

Gamtiniai pokyčiai.

Pastaraisiais dešimtmečiais Žuvinto gamta nukentėjo nuo aplinkiniuose plotuose vykdytos intensyvios melioracijos, ežero vandens lygio reguliavimo ir didelių kiekių teršalų, kurie į ežerą nuolat patenka iš aplinkinių gyvenviečių ir laukų. Sparčiai viršvandenine augalija užauga ežeras, todėl prarandamos vandens paukščių buveinės. Medžiais, krūmais ir nendrėmis užauga šlapios pievos, ežero sala, žemapelkės ir aukštapelkės, todėl prarandami vertingi augalų ir paukščių biotopai. Dėl melioracijos degraduoja Amalvo aukštapelkė ir liko nenaudojamos, krūmais užaugančios aplinkinės žemapelkės.

Planuojami pokyčiai.

Todėl kad išsaugotume unikalią Žuvinto biosferos rezervato gamtą reikia atstatyti arba išsaugoti natūralias buveines, vertingus biotopus, kurti biologinės įvairovės apsaugos planus ir vykdyti tolesnius tyrimus, sukurti vietiniams žmonėms darbo vietas bei sumažinti antropogeninį poveikį saugomai teritorijai. Sumažinti Žuvinto ežero taršą, atnaujinant aplinkinių gyvenviečių vandens valymo įrenginius ir išplečiant kanalizacinius tinklus. Apsaugoti Amalvo pelkę užtvenkiant melioratorių iškastus kanalus. Išvalyti pievas nuo medžių ir krūmų. Sustiprinti rezervato pajėgumus ir galimybes. Kelti žmonių supratimą apie biologinės įvairovės išsaugojimą, skleisti informaciją, kelti žmonių sąmoningumą. Pritraukti vietines savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, mokyklas ir visus suinteresuotus visuomenės narius į biologinės įvairovės apsaugą. Išleisti specialius leidinius. Skatinti ekologinę žemdirbystę aplinkinėse teritorijose. Pastatyti stebėjimo bokštelius, apžvalgos aikšteles šalia rezervato. Įrengti specialiuosius turistinius mokomuosius takus, įsigyti ir taikyti specialią įrangą viršvandeniniai augmenijai išpjauti.