Saugomų teritorijų sistema
Bendrąją saugomų teritorijų sistemą sudaro:
Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).
Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos.
Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.
Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) kompetencijai priskirta rūpintis:
- valstybiniais gamtiniais rezervatais,
- valstybiniais gamtiniais ir kompleksiniais draustiniais,
- gamtos paveldo objektais,
- nacionaliniais ir regioniniais parkais (išskyrus istorinius nacionalinius parkus ir regioninius parkus, kurių direkcijas įsteigė savivaldybės),
- biosferos rezervatais ir poligonais,
- aukščiau išvardytoms saugomoms teritorijoms nustatytomis buferinės apsaugos zonomis,
- atkuriamaisiais sklypais.
Tarnyba atsakinga už geros būklės palaikymą visose Natura 2000 teritorijose.
Išvardytose saugomose teritorijose Tarnyba įgyvendina saugomų teritorijų politiką, vykdo jų apskaitą, organizuoja apsaugą ir tvarkymą.
Tarnyba nėra atsakinga už ekologinės apsaugos prioriteto teritorijų apskaitą, tvarkymą ir priežiūrą.
Gamtinis karkasas visas saugomas teritorijas jungia į vientisą tinklą, bet nėra saugoma teritorija.
Lietuvos saugomų teritorijų sistemos sudėtinės dalys (pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą)
Saugomų | Saugomų teritorijų tipai | ||
| Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos | Rezervatai | Gamtiniai | |
| Kultūriniai | |||
| Draustiniai | Gamtiniai | geologiniai, geomorfologiniai, pedologiniai, hidrografiniai, telmologiniai, talasologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai | |
| Kultūriniai | archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai/architektūriniai | ||
| Kompleksiniai | kraštovaizdžio, kartografiniai | ||
Paveldo objektai / paminklai | Gamtos paveldo | geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, hidrogeologiniai, botaniniai, zoologiniai | |
| Kultūros paveldo | archeologiniai, mitologiniai/istoriniai, memorialiniai, dailės, architektūriniai/inžineriniai | ||
| Ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos | Ekologinės apsaugos zonos | - Bendrosios ekologinės apsaugos (miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų, požeminių vandenų (vandenviečių) paviršinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų, intensyvaus karsto apsaugos); | |
| Atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos | Atkuriamieji sklypai | Uogynų, grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens, kt. atsinaujinančių ištekliams atkurti | |
| Genetiniai sklypai | Sėkliniams medynams ir kt. rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti | ||
| Kompleksinės saugomos teritorijos | Valstybiniai parkai | Nacionaliniai | nacionaliniai parkai, istoriniai nacionaliniai parkai |
| Regioniniai | regioniniai parkai, istoriniai regioniniai parkai | ||
| Biosferos monitoringo teritorijos | biosferos rezervatai | ||
| biosferos poligonai | |||
Pastaba. Tamsiau pažymėtos svarbiausios saugomų teritorijų kategorijos, sudarančios ypač saugomų teritorijų sistemą.
Dėl savo svarbos konservacinio prioriteto ir kompleksinės saugomos teritorijos vadinamos ypač saugomomis teritorijomis. Šiuo metu ypač saugomų teritorijų sistema užima virš 1151 tūkst. ha, t.y. apie 17,63 % šalies ploto.
Tarptautinės svarbos saugomos teritorijos Lietuvoje
| Pasaulio paveldo teritorijos, (UNESCO, 1972) | Tarptautinės svarbos šlapžemės, (Ramsar, 1971) | Baltijos jūros saugomų teritorijų sistema, (HELCOM, 1974) |
|---|---|---|
| Vilniaus senamiestis (1994 m.) | Čepkelių Valstybinis rezervatas (1993 m.) | Kuršių nerijos nacionalinis parkas (1994 m.) |
| Kuršių nerijos nacionalinis parkas (2000 m.) | Kamanų Valstybinis rezervatas (1993 m.) | |
| Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (2004 m.) | Viešvilės Valstybinis rezervatas (1993) | Pajūrio regioninis parkas (1994 m.) |
| Trakų istorinis nacionalinis parkas (pateikta paraiška) | Žuvinto biosferos rezervatas (1993 m.) | |
| Nemuno deltos regioninis parkas (1993 m.) | ||
| Žuvinto biosferos rezervatas (2011 m.) | Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas (2011 m.) | Nemuno deltos regioninis parkas (1994) |
| Girutiškio pelkė (2011 m.) |
Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvų Dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEC) ir Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEC) reikalavimus, Lietuvoje yra plėtojamas NATURA 2000 teritorijų tinklas. NATURA 2000 teritorijos yra integruojamos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Įgyvendinant NATURA 2000 teritorijų tinklą Lietuvoje, šiuo metu jau įsteigta:
- 84 teritorijos, svarbios paukščių apsaugai, pagal ES Paukščių direktyvą;
- 475 teritorijos, svarbios buveinių apsaugai, pagal ES Buveinių direktyvą.
Lietuvos saugomų teritorijų privalumai
| Įvairumas | steigiamos įvairių kategorijų ir rūšių saugomos teritorijos; |
|---|---|
| Reprezentatyvumas | reprezentuojama visa kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, būdingi ir unikalūs kompleksai; |
| Kompleksiškumas | saugomi tiek gamtiniai (negyvosios ir gyvosios gamtos), tiek ir kultūriniai kompleksai bei objektai; |
| Pakankamumas | steigiamos pakankamo dydžio saugomos teritorijos, galinčios užtikrinti vienų ar kitų kompleksų išsaugojimą; |
| Tolygumas | saugomos teritorijos pagal galimybes išdėstomos tolygiai šalies ar regiono teritorijoje; |
| Susietumas | atskiros grandys (saugomos teritorijos) sujungiamos geoekologiniais bei biomigraciniais ryšiais. |
Atnaujinimo data: 2023-12-07