Veisiejų regioninis parkas

www.15min.lt

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 12259 ha*
Veisiejų regioninio parko interneto svetainė

Veisiejų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Veisiejų ežeryno miškingą kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Šlavantų - Veisiejų - Kapčiamiesčio ežeryną - susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą, botaniniu požiūriu vertingą Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpuežerį; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Veisiejų urbanistinį kompleksą, piliakalnius ir alkakalnius.

Veisiejų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Veisiejų regioninio parko direkcija.

VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

,,Nepaprastai gražus Veisiejų kraštas, nusėtas ežerais ir kalvelėmis, atveria žvilgsniui tolimus horizontus, kuriuose nedideli kaimai ir pavienės sodybos jaukiai įsiterpia į kraštovaizdį, pagražindamos jį nuosaikiais tūriais ir želdiniais, sodietiško gyvenimo ženklais.“ Dr. Aistė Andriušytė

Veisiejų regioninis parkas – tai pūšynų apgobti ežerai – Veisiejų, Kapčiamiesčio, Šlavantų ežerynas, Šlavantėlio ir Liūnelio tarpuežerio botaninės vertybės, Veisiejų ir Vainežerio dvarų parkai, Dzūkijos katedra – Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, Atsimainymo atlaidai, Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas.

Regioninis parkas yra ežeringiausioje Pietų Lietuvos aukštumos dalyje. Jame net 37 ežerai. Didžiausi ir giliausi jų: Ančia, Šlavantas, Snaigynas, Vernijis, Vilkinys. Dauguma, būdami rininės kilmės, telkšo sudėtinguose dubakloniuose, yra nelygaus dugno ir turi sudėtingas krantų linijas. Teritoriją vagoja Šlavantėlės, Morkavo, Pakrokšlės, Vilkinyčios, Baltosios Ančios upeliai.

Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės, kaip mažame Šlavantėlio ir Liūnelio tarpuežeryje, niekur kitur Lietuvoje nėra. Čia saugoma vienintelė Lietuvoje kvapiojo plaurečio populiacija. Ši reliktinė rūšis auga kartu su kitu labai retu, tik šioje vietoje sutinkamu augalu – taurine pudme. Regioninio parko pasididžiavimas – europinė medvarlė. 

Saviti šimtamečiai Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai. Vainežerio dvaro parko akcentas – ovalo formos šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja, o Veisiejų – 200 metų amžiaus 30 m aukščio ir 5 m kamieno apimties Veisiejų uosis, 21 liepos ratas.

Kraštas garsus nuoširdžiais žmonėmis, iškilios jotvingių genties palikuonimis, išsaugojusiais tarmę, iš kartos į kartą perduodančiais krašto kultūrinį savitumą. Veisiejuose gyveno esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas Juozas Neimontas. Veisiejų krašte gimė, augo ir mokėsi poetas Sigitas Geda.