Salantų regioninis parkas

Salantų regioninis parkas nuotrauka.

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 13264 ha*
Salantų regioninio parko interneto svetainė: www.salanturp.lt

Salantų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Erlos - Salanto - Minijos senslėnio ir jo apylinkių kraštovaizdį, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti stačiašlaitį, plokščiadugnį fliuvioglacialinį Erlos - Salanto - Minijos senslėnį, raiškius Šauklių, Kulalių, Igarių bei Erlėnų riedulynus, šiaurrytinės parko dalies drumlinuotą moreninį reljefą, didžiuosius Minijos vidurupio vingius, vingiuotą Salanto žemupį ir erozinį vidurupio slėnį; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų piliakalnius, Salantų miesto urbanistinę struktūrą, Šilalės archeologinį kompleksą ir kita.

Salantų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Salantų regioninio parko direkcija.

SALANTŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Išskirtinis Salantų regioninio parko kraštovaizdis – paskutinio ledyno, dengusio Šiaurės Vakarų Lietuvą, palikimas. Ledyno tirpsmo vandens suformuotas žemės paviršius išraižytas upių vagomis, slėniais. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai atveria įspūdingas panoramas. Ypač įspūdinga kilpomis vingiuojanti Minija. Jos slėnio šlaitai gausiai išraižyti raguvų pasižymi didele biologine įvairove.

Apie riedulių kelionę į Lietuvą Salantų regioniniame parke byloja unikalus Šauklių riedulynas, vadinamas Lietuvos tundra. Jis žavi pirmykščiu kraštovaizdžiu, savita augalija ir gyvūnija bei didžiausiu Lietuvoje kadagynu. Parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje.

Senųjų krašto gyventojų kuršių pilimis didžiavosi Kartenos ir Imbarės piliakalniai, o ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. Neatsiejama Salantų regioninio parko kraštovaizdžio dalis – kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai. Akį traukia ornamentuotais kryžiais išpuošta Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia ir varpinė, neogotikinė Salantų šventovė bei vienintelė Žemaitijoje bebokštė neobarokinė bazilikinė Kartenos bažnyčia. Buvęs dvaro, dabar Salantų miesto parkas garsėja storiausiu ir seniausiu kaštonu Lietuvoje.

Regioninio parko puošmena – Mosėdžio miestelis – garsus daktaro Vaclovo Into sukurta unikalia akmenų ekspozicija. Nasrėnai – žymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24