Rambyno regioninis parkas

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 4812 ha*
Rambyno regioninio parko interneto svetainė

Rambyno regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913„Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“(Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį su senvaginiais ežerais - Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva - Ragainės vingio kilpoje; Vilkyškių moreninį kalvagūbrį su eroziniu palikuoniu - Rambyno kalnu, vertingas Rambyno miško ir Nemuno pievų biocenozes; išsaugoti mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes.

Rambyno regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Rambyno regioninio parko direkcija.

RAMBYNO REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi Ragainės, menančios nuožmias skalvių kovas su kryžiuočiais, Tilžės ir Nemuno deltos vaizdai.

Bitėnuose tebeplevena šviesuolių Vydūno, Martyno Jankaus dvasia, jų centre esantį pušyną puošia baltųjų gandrų kolonija. Nuo Jūros ir Nemuno santakos prasideda didžiausios Lietuvos upės delta su pavasarinių potvynių galybe, užliejamų pievų žaluma ir senvaginių ežerų akimis. Išlikęs Vilkyškių miestelis tebesaugo Mažosios Lietuvos architektūrą.

Rambyno apylinkės – Nemuno pakrantė nuo Jūros upės žiočių iki pat Panemunės miesto – daugelį metų buvo viena patraukliausių ir populiariausių tilžiškių ir ragainiškių poilsio vietų. Vos ne kiekviena arčiau Nemuno įsikūrusi sodyba turėjo nuolatinių savo klientų – vasarotojų. Tai būdavo papildomos pajamos ūkininkaujančioms šeimoms ir paskata gyventi tvarkingai, moderninti buitį, gražiai prižiūrėti kiemą.

Nemuno vingiai, užliejamos pievos, Vilkyškių miestelis, senieji Opstainių, Šereiklaukio, Pempynės, Bitėnų, Bardėnų kaimai, Vilkyškių kalvyno aukštumos, Rambyno kalnas – visa tai sudaro ypač ekologiškai jautrų ir išraiškingą kraštovaizdį, įdomų istorinį bei kultūrinį paveldą turinčią teritoriją.