Panemunių regioninis parkas

www.tourism.lt

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 10 163 ha*
Panemunių regioninio parko interneto svetainė

Panemunių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti vertingą Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdį su šlaitų eroziniais kompleksais, gilius mažųjų upelių žemupius, Užnykio mišką bei Nemuno šlaitų augalijos bendrijas; išsaugoti kultūriniu požiūriu ypač vertingus stambiausios Lietuvoje kryžiuočių karų laikotarpio XIII-XV a. Nemuno gynybinės linijos fragmentus - Nemuno slėnio šlaitus su piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, pilkapiais, taip pat pirmųjų žmonių gyvenviečių liekanas, urbanistinius Veliuonos ir Seredžiaus kompleksus, dvarų ansamblius su parkais.

Panemunių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Panemunių regioninio parko direkcija.

PANEMUNIŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Žavi ir vilioja išraiškingas Nemuno žemupio slėnis su stambiai ir smulkiai raguvotais ir griovuotais šlaitais. Pasigėrėti Nemunu ir jo slėnio kraštovaizdžiu, pajusti erdvės platybę galime nuo piliakalnių, iš Raudonės ir Panemunės pilių bei Veliuonos bažnyčios bokštų. Čia susipynusios istorija, kultūra, gamta nepalieka abejingo nė vieno. Didžiausi ir ryškiausi Lietuvoje per visą regioninį parką nusidriekę karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII–XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Įspūdingiausi iš jų – Palemono kalnas, Gedimino kapas (ant jų stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys). Įdomios prie Seredžiaus ir Veliuonos išlikusios kryžiuočių piliavietės. Vilioja XVI a. pab. – XVII a. pr. renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei senieji jų parkai.

Daug išlikusių dvarų sodybų. Garsiausios jų – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos. Savo praeitimi ir savitumu traukia abipus Nemuno išsidėstę miesteliai.

Ypač vertinga Panemunių regioninio parko gamtinė dalis yra Užnykio miškas su Velniaraviu. Čia peri juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai. Tik šioje vietovėje galima pamatyti vandeninę žiurkę, vandeninį kirstuką. Vienos vertingiausių vietų gyvūnams yra Nemuno upės pakrantės ir salos. Jose ir pakrančių bunose peri nykstančios mažosios žuvėdros (apie 20 proc. porų, perinčių Lietuvoje).