Nemuno deltos regioninis parkas

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 29069 ha*
Nemuno deltos regioninio parko interneto svetainė

Nemuno deltos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Nemuno deltos protakų (Atmatos, Pakalnės, Skatulės, Skirvytės, Vytinės, Vorusnės ir kitų) sistemą, Rusnės salos, Ventės rago bei Žalgirių kraštovaizdį, senvaginius ežerus - žiogius, lagūninės kilmės Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamąsias pievas; išsaugoti Rusnės miestelio senąją dalį, Minijos kaimą, unikalų Uostadvario švyturį, senosios vandens kėlimo stoties inžinerinį kompleksą ir senuosius polderių inžinerinius įrenginius.

Nemuno deltos regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

NEMUNO DELTOS REGIONINIS PARKAS 

Atvykę į pamario kraštą, išvysime unikalią Nemuno deltą su pagrindinėmis atšakomis – Atmata ir Skirvyte – bei jų apsupta Rusnės sala. Joje yra žemiausias Lietuvos paviršiaus taškas (0,27 m žemiau jūros lygio). Didžiausios Lietuvoje deltos kraštovaizdis – tai daugybės vandentėkmių ir mažų ežerėlių, Krokų Lankos ežero – lagūnos, upių senvagių, pelkių ir liūnų žaismas. Pavasariniai potvyniai užlieja kelių dešimčių tūkstančių hektarų plotą. Gamtos stichijos šėlsmas sukūrė savitą gyvenseną, savitus žmonių įpročius.

Regioninis parkas yra paukščių migracijos kelyje Vakarų Palearktika – Europa – Afrika, todėl jame gausu praskrendančių ir perinčių paukščių. Čia galima pamatyti pasaulyje nykstančių sparnuočių rūšių. Nemuno delta svarbi ne tik Lietuvai, ji jau senokai žinoma įvairių pasaulio šalių paukščių stebėtojams. Pasaulyje žinoma ji ir todėl, kad apie Aukštumalos aukštapelkę 1902 m. vokiečių botanikas C.A. Weber parašė pirmąją pasaulyje pelkėtyros monografiją.

Neatskiriama Nemuno deltos regioninio parko dalis – žmogaus sukurti dariniai – polderiai – nuo nuolatinio ar periodinio potvynio pylimais apsaugotos žemumų pievos.

Nemuno delta nuo seno žinoma Ventės, Uostadvario švyturiais. Architektūros paminklų gausa pasižymi Minijos (Mingės), dar vadinamas lietuviškąja Venecija, ir Skirvytėlės kaimai, Rusnės miestelis. Parke išlikę unikalios Žalgirių (Bismarko) kaimo – pelkininkų kolonijos – liekanos.

Svarbiausias vertybes galima apžiūrėti ne tik keliaujant automobiliais ar dviračiais, bet ir plaukiant laiveliais, valtimis ar baidarėmis vandens turizmo trasomis.