Žemaitijos nacionalinis parkas

Nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m.
Nacionalinio parko plotas 21754 ha*
Nacionalinio parko interneto svetainė: www.zemaitijosnp.lt

Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo"(Žin., 1991, Nr. 13-332) Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių administruojamų teritorijų dalyse ir skirtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams bei antropoekosistemoms, reprezentuojantiems Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti.

Nacionalinio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą, mokslui ypač vertingus miškingus Plokštinės ir Rukundžių pelkynus, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografinius kompleksus, raiškaus moreninio (Mikytų, Pučkorių) ir keiminio (Šarnelės, Jazdauskiškių, Grigaičių) kraštovaizdžio etalonus, Gardų ozą, Medsėdžių ir Liepijos limnokeimus, Babrungo ir Mergupio slėnius, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkes, savitas Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų biocenozes, retų rūšių augalus ir gyvūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti ypač vertingą ir sudėtingą Šiaurės Žemaitijos archeologinį kompleksą su Mikytų, Šarnelės, Pučkorių, Gegrėnų, Pagardenio ir kitais piliakalniais bei alkakalniais, Šventorkalnio senovinę gyvenvietę bei piliavietę, Žemaičių Kalvarijos (Gardų) urbanistinį kompleksą ir sakralinės architektūros ansamblį, Platelių dvaro ir parko kompleksą, etnokultūrinės vertės požymius išlaikiusius Beržoro, Stirbaičių ir Visvainių kaimus, kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurvakarių Žemaitijos vandenskyros gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę.

Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos režimą užtikrina ir nacionalinio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Žemaitijos nacionalinis parkas – Lietuvos saugoma teritorija, kurioje, vykstant sudėtingiems ledynmečio ir poledynmečio procesams, susiformavo kalvotas, gūbriuotas reljefas, ledo luistai išgremžė gilius ežerų duburius, tarp jų – ir didžiausią bei giliausią Žemaitijoje Platelių ežerą. Taip susidarė seklumų, salų ir pusiasalių raizgalynė, gilūs ežerų kloniai, pelkės, turtingos įvairių organizmų rūšių, apsuptos moreninių kalvų. Parke dunkso tankūs, ūksmingi eglynai, vakarų taiga vadinami natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Pastarieji saugomi visoje Europoje.

Išskirtinumo parkui suteikia ir legendomis bei padavimais apipinti gamtos paveldo objektai: septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai, Raganos uosis. Akį traukia paslaptingos Beržoro, Ilgio ežerų salos, Platelių liepa ir vinkšna, Stirbaičių ąžuolas, eglė Boba, Birškaus bukas, Plokščių miško eglė, Paparčių kaštonas. Parko teritorijoje peri visoje Europoje saugomų rūšių paukščių, esama ledynmečio augalų reliktų.