Apie gamtos paveldo objektus

Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas. 1920 m. jis rašė apie senus drevėtus ąžuolus ir kitus medžius, kurie galėtų būti paskelbti gamtos paminklais. Be to, jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti akmenys, šaltiniai ir kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę.

Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. 1999 m. lapkričio mėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas. Vertingiausius objektus LR Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ paskelbė gamtos paminklais. 2001 m. gruodžio 4 d. priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą, gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo gamtos paveldo objektais.

Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatyme  paveldo objektas apibrėžiamas kaip atskiras arba gamtos ir (ar) kultūros paveldo objekto (-ų) grupę sudarantis kraštovaizdžio elementas, kuriam dėl jo vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas paveldo objektų skelbimo tikslai yra:

1) išsaugoti ir atkurti vertingus gamtos ir kultūros objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, pažintiniam turizmui;
4) propaguoti vertingus gamtos ir kultūros objektus;
5) išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, jo istorinius ženklus ir vietos tapatybę;
6) sudaryti galimybę vietos bendruomenėms puoselėti vietos (tarp jų ir nematerialiąsias) tradicijas.

Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;
2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;
4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
5) botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu ir estetiniu požiūriu vertingi medžiai ir krūmai, genetiniu ir estetiniu požiūriu vertingi vaismedžių sodai;
6) zoologiniai – gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra nuolat pildomas ir tikslinamas (aktuali redakcija).

Gamtos paveldo objektai vertinami ir tikslingumas skelbti juos saugomais nustatomas vadovaujantis  Saugomų  teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius ir istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijais. 

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų planų rengimo ir jų steigimo tvarką nustato Gamtos paveldo objektų schemų rengimo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašas.

Savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų steigimo tvarką savivaldybių tarybų patvirtinti saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašai.   

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis 2022 m. liepos mėn. 12 d. Lietuvoje buvo 701 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (155 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 232 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.

Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Skiltyje "Statistinė informacija" pateikiami duomenys įvairiais pjūviais.

Gamtos paveldo objektų tvarkymo bendruosius ir specialiuosius tvarkymo principus bei rekomendacijas rasite leidinyje: „GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI. TVARKYMAS“.

Gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas  ir Gamtos paveldo objektų nuostatai.

Siekiant tinkamai tvarkyti ir saugoti gamtos paveldo objektus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintos Gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklės. 

Vykdant projektą „Saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir metodologinės medžiagos (vertybių būklės vertinimui ir kraštovaizdžio analizei) parengimas“ (05.5.1-APVA-V-018-01-0003) 2021 m. atliktas valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų vertinimas. Su vertinimo ataskaita galima susipažinti čia. Detalūs vertinimo duomenys pateikiami čia: Taškiniai objektai. Plotiniai objektai. Detalizuoti plotiniai objektai.

Kaip pranešti apie vertingą gamtos objektą?

Jeigu pastebėjote vertingą gamtos objektą (pvz., retą rūšį, įspūdingą akmenį ar unikalų kraštovaizdį), įvertinote jį pagal kriterijus ir manote, kad jis turėtų būti saugomas, galite pateikti pasiūlymą:

• Dėl valstybinės saugomos teritorijos ar gamtos paveldo objekto – siųskite pasiūlymą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
• Dėl savivaldybės saugomo objekto – kreipkitės į atitinkamos savivaldybės administraciją. Savivaldybių kontaktus rasite čia.

Informacija, kurią reiktų pateikti apie objektą:

• Tiksli vieta (savivaldybė, seniūnija), koordinatės;

• Ar objektas turi reikšmingų savybių?

  • Kiekybiniai požymiai (jei taikoma): aukštis, ilgis, amžius, skersmuo ir pan.

  • Kokybiniai požymiai: forma, sudėtis, skaidrumas, estetinė vertė, natūralumas ir pan.

• Ar objektas atitinka bent du iš šių kriterijų:

  • Natūralumas – ar objektas ir jo aplinka nepaveikti žmogaus veiklos?

  • Svarbumas – ar jis turi gamtinę, mokslinę, pažintinę ar estetinę vertę?

  • Retumas – ar tai unikalus, retai sutinkamas ar nykstantis objektas?

Objekto vertė vertinama bendrai – tiek pats objektas, tiek jo aplinka turi būti natūralūs ir tinkami išsaugojimui. Objektas turi atitikti bent minimalius reikalavimus, nurodytus kriterijuose.

Daugiau informacijos apie pasiūlymo teikimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše.