TRYS KARALIAI - ŽIEMOS ŠVENČIŲ PABAIGTUVĖS
„Trys karaliai“ švenčiami sausio 6 dieną, kuomet tradiciškai pasibaigia Kalėdinis laikotarpis arba Saulėgrįžos minėjimai. Tai žiemos švenčių pabaigtuvės. Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį.
Ši diena buvo minima ir senovės baltų tradicijoje: vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, meškos ir kt.). Persirengėliai lankė sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.
Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Krivulė – simbolinė lazda, naudota žmonėms į bendruomenės sueigą kviesti. Daryta iš kreivai išaugusio kadagio, ąžuolo ar beržo kamieno, šakos, šaknies. Puošta raštais, raižiniais, figūromis. Krivulė buvo dvasininko (krivio) valdžios ženklas.
Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių, aplankiusių Betliejuje gimusį Kristų, švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji personažai – trys karaliai. Jie atnešdavo ir šventintos kreidos, kad ant durų būtų galima užrašyti trijų karalių vardų pirmąsias raides: K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktavalių ir piktųjų dvasių.
Po Trijų karalių saulutė vis dažniau rodosi gamtoje ir dienos tampa šviesesnės.