TRIKDOMI ŽIEMOJANTYS ŠIKŠNOSPARNIAI
Nors karantinas tęsiasi ir žmonių judėjimas apribotas, visgi pastebime, kad lankytojų saugomose teritorijose kaip niekad daug. Kauno marių regioninio parko direkcijos specialistai pradeda ruoštis šikšnosparnių apskaitai ir fiksuoja nerimą keliančius ženklus.
Sniegas išduoda neleistinos veiklos pėdsakus. Į teritorijas, kuriose draudžiama lankytis šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu, išminti takai, o požemiuose aptikta ne tik žmonių veiklą išduodančių tuščių butelių, panaudotų petardų liekanų, bet ir liūdnesnių radinių – negyvų šikšnosparnių.
Nuolat primename, kaip svarbu netrikdyti žiemojančių šikšnosparnių ir leisti ramiai sulaukti pavasario.
Žiemojantys šikšnosparniai rudenį įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokioje būsenoje, kuri vadinama hibernacija, šie gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikalinga visiška ramybė.
Didžiausią grėsmę žiemojantiems šikšnosparniams kelia jų trikdymas. Net mažiausias oro srautų, temperatūros ar drėgmės pokytis, triukšmas veikia žiemojančių šikšnosparnių fiziologinę būklę, išgyvenimo galimybes.
Bet koks trikdymas šiems žvėreliams gali būti pražūtingas, nes pažadinti iš miego jie išeikvoja visas savo energijos atsargas, kurios buvo sukauptos ir skirtos žiemai.
Dažniausiai žmonės šikšnosparnius trikdo to nežinodami. Neretai net toks nekaltas iš pažiūros veiksmas, kaip žmogaus stovėjimas šalia ir kvėpavimas bei ryškesnis šviesos ar garso šaltinis tampa šikšnosparnio žūties priežastimi.
Kauno fortai jau seniai pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Parengta pagal Kauno marių regioninio parko direkcijos informaciją.
Atnaujinimo data: 2021-01-27
Taip pat skaitykite:
SUSITARIMAS DĖL DIDESNĖS SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS
PRASMINGA KARJERA GAMTOSAUGOJE
STRĖVININKŲ DRAUSTINYJE SAUGOMI SENIEJI ĄŽUOLAI