Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirti ir gauti duomenų, kaip šį svetainė yra naudojama.


TARPTAUTINĖ BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS DIENA

Data

2020 05 22

Įvertinimas
0
Ilgalapė saulašarė.  Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos foto.
Ilgalapė saulašarė. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos foto.

Tarptautine biologinės įvairovės diena Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė gegužės 22-ąją, nes tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Nuo tada kiekvienais metais šią dieną dar labiau siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situaciją pasaulyje.

Šią savaitę Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.

Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.

Pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, o ypač daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms. Gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. eurų per metus.

Pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Išnykimas gresia maždaug vienam milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių. 

Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita – nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.

Nuo biologinės įvairovės būklės, kaip rodo COVID-19 pandemija, priklauso ir visuomenės sveikata, atsparumas užkrečiamoms ligoms, nes, pažeidus ekosistemų pusiausvyrą, joms plisti susidaro palankesnė terpė.