SUŽYMĖJO DRAUSTINIŲ RIBAS PRISKIRTOSE TERITORJOSE

Data

2021 11 08

Įvertinimas
0
Žymimi draustiniai
Žymimi draustiniai

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai yra priskirti 5 „kito kranto“ draustiniai, esantys Klaipėdos miesto, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose. Nors jie nepatenka į nacionalinio parko plotą, bet už jų gamtinių buveinių gerovę yra atsakinga direkcija.

Nors kai kurie draustiniai yra nutolę daugiau kaip 100 km atstumu nuo Nidos, direkcija juose periodiškai stebi saugomas rūšis, atlieka teritorijos patikras, naujų statybų projektų derinimus, o savanorių būreliai renka šiukšles.

Tačiau dauguma šiuose draustiniuose besilankančių lankytojų net nežino apie juose saugomas vertybes, o direkcija mato to pasekmes – atliekos, laužavietės neleistinose vietose, keturračių išdraskytos pievos, miškai ir aukštapelkės, trikdomi gyvūnai...

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija senokai planavo valstybinio draustinių ženklinimą. Nuo šiol pagrindiniai pėsčiųjų ir ratuotųjų keliukai, vedantys į draustinius ir kertantys jų ribas, yra sužymėti riboženkliais su prevencine informacija. 38 pastatyti riboženkliai buvo pagaminti iš lankytojų bilietų surinktų lėšų, o kitais metais planuojama pastatyti ir informacinius stendus. 

Sužinokite daugiau apie Kuršių nerijos nacionalinio parko prižiūrimus draustinius (https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionalini-parka/gamta-1/draustiniai/valstybiniai-priskirti-draustiniai):

o    Smeltės botaninis draustinis – plotu pats mažiausias (3,65 ha), esantis Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Jame saugomos itin retos Lietuvoje halofitinių augalų rūšys.
o    Lužijos botaninis draustinis – jis turi nuolatinę apsaugą, nes patenka į Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligoną. Draustinio 67,62 ha plote saugomos pamario smėlio paplūdimių bendrijos užliejamos pievos su retais augalais.
o    Kliošių kraštovaizdžio draustinis – didžiausias plotu (2618,88 ha) ir turbūt intensyviausiai lankomas, nes ribojasi su Dituvos sodais, Kuršių mariomis, jį kerta daug keliukų ir Karaliaus Vilhelmo kanalas. Jame saugomas pamario lygumos šlapių miškų ir pelkių kraštovaizdis su botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis. 
o    Svencelės pievų botaninis-zoologinis draustinis – netoli Svencelės gyvenvietės pamaryje esančiame 49,88 ha draustinio plote siekiama išsaugoti meldines nendrinukes ir jų perėjimui reikalingas pievų buveines.
o    Svencelės telmologinis draustinis – besiribojantis su Svencelės gyvenviete, dirbamais laukais ir apsuptas miškų, 1206,72 ha draustinis įkurtas išsaugoti botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą Svencelės aukštapelkę.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informacija