SAUGOMI ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO DRUGIAI IR GAMTOTVARKOS ĮTAKA JŲ BUVEINĖMS
Lietuvoje gyvena apie 2500 drugių rūšių, iš jų 45 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žemaitijos nacionaliniame parke iš gyvūnų gausiausia yra vabzdžių klasė – jų čia gyvena 1864 rūšys. Geriausiai iš jų yra ištirti drugiai.
Parke šiuo metu žinomos 69 dieninių drugių rūšys. Iš jų 3 yra ES Buveinių direktyvos II priedo sąrašuose, visos aprašomos 8 rūšys (Machaonas (Papilio machaon L.), Juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne L.), Tamsioji šaškytė (Melitaea diamina Lang.), Didysis auksinukas (Lyceana dispar Hw.), Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon Esp.), Auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia Rtt.), Baltamargė šaškytė (Euphydryas maturna L.), Pievinis satyriukas (Coenonympha tullia Mull.)), įtrauktos į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus. Visos jos yra glaudžiai susijusios su natūralių pievų – ganyklų bei pelkių buveinėmis.
Minėtos atviros buveinės nenaudojamos dėl vienkieminių ūkių nykimo, intensyvėjančios žemdirbystės, konkurencingumo. Nemelioruotose atvirose buveinėse sunku ūkininkauti, reikia daug daugiau pastangų, rankų darbo, žmogiškųjų ir piniginių išteklių, o gaunamas pašarų kiekis daug menkesnis. Kaimo plėtros programos agrarinės aplinkosaugos specifinių pievų, šlapynių tvarkymo priemonės nustato gana didelį atvirų buveinių plotą, vėlyvą šienavimą, ganomų galvijų skaičių hektare ir kitus apribojimus, o išmokos yra mažos palyginti su keleriems metams prisiimamais įsipareigojimais, todėl ūkininkai atsisako dalyvauti programose.
Saugomų teritorijų direkcijos stengiasi vertingiausias atviras buveines išsaugoti rašydamos įvairius projektus, bendradarbiaudamos su miškininkais, dirbdamos individualiai su atskirais ūkininkais. Visgi šito nepakanka, būtinas kitoks bendras visų institucijų požiūris į natūralių atvirų buveinių ir visos biologinės įvairovės išsaugojimą.
Ištrauka iš Marijos JANKAUSKIENĖS straipsnio leidinyje „Gamtos vertybės saugomose teritorijose“
Visą straipsnį galite rasti čia