SAUGOMAS PAUKŠTIS, KURIS MINTA TIK ŽUVIMI

Data

2022 09 30

Įvertinimas
0
Erelis zuvininkas.jpg

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija skelbia metų rubriką – „(Iš)saugoti ateičiai" bei pristato saugomą paukštį - žuvininką. Šis retas paukštis yra Labanoro regioninio parko simbolis, jis atvaizduotas ir šio parko logotipe.

Žuvininkas senojoje literatūroje įvardinamas kaip erelis žuvininkas, nors tai visai ne erelis ir nuo kitų plėšriųjų paukščių skiriasi taip smarkiai, kad išskirtas į atskirą žuvininkų šeimą, kurioje pats vienas ir karaliauja. Tai kosmopolitinis paukštis, t.y. aptinkamas visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) ir stebina tai, kad visuose žemynuose jo elgsena, biologija, ekologija praktiškai nesiskiria. 

Žuvininkas pripažįsta tik vieną maisto rūšį – žuvį, kurią pagauna panerdamas net iki vieno metro gylį, išbūdamas po vandeniu kelias sekundes. Mokslinis vardas „Pandion haliӓtus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „saulės nušviestas žvejys“. Iš visų plėšriųjų paukščių jis išsiskiria savo grakštumu ir spalva – iš apačios atrodo visiškai baltas, labai ilgais sparnais, tarsi koks jūrų paukštis.

Žuvininkas vietą perėjimui renkasi pačiuose aukščiausiose medžiuose, kur jų plokščiose viršūnėse susuka neproporcingai didelį šiam paukščiui lizdą. Jam svarbu apžvelgti kuo platesnę teritoriją, kad iš anksto pastebėtų pavojų, tarkim besiartinantį žmogų. Pastarąjį jis pasitinka iš toli ir gailiai klykdamas praneša jaunikliams, kad šie slėptųsi. Tačiau tokios progos ir telaukia kranklys ar kiti plėšrieji paukščiai: jie greitai apiplėšia nebesaugomą lizdą. Štai kodėl ten, kur peri žuvininkai, steigiami rezervatai ar kitos riboto apsilankymo teritorijos. 

Poras žuvininkai sudaro visam gyvenimui, bet Afrikoje žiemoja atskirai, atskirai atskrenda ir į savo lizdą, o kad sutvirtintų savo įžadus – kiekvieną pavasarį tuokiasi iš naujo. Gal todėl pas žuvininkus niekada nebūna skyrybų? Su nauju partneriu pora sudaroma tik tuomet, kai žūva ankstesnis ir tokiu būdu tie patys žuvininkai vieną lizdą užima dešimtmečius. 

Nors tai visame pasaulyje paplitęs paukštis, bet visur yra retas, todėl priskiriamas prie europinės svarbos rūšių. Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Labanoro regioniniame parke gyvena pusė šalies populiacijos. 

Šiuo metu žuvininkų jaunikliai jau ruošiasi tolimai kelionei į pietus. Iš ten grįš tik po daugiau nei dvejų metų, kai subręs lytiškai ir sudarę naują porą apsigyvens maždaug 100 km atstumu nuo savo gimtosios vietos.

Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko informaciją