RASOS - VASAROS SAULĖGRĮŽOS ŠVENTĖ
Birželio 24 d. pagal liaudies kalendorių švenčiamos Rasos, Kupolės, Saulės, Krešės... Tai senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis… Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu.
Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. Pagrindinis šventės tikslas – užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, dvasių,raganų. Nors dabar Rasos arba Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, tradiciškai ilgiausios dienos šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ėmus ilgėti dienoms, t. y. maždaug gegužės mėnesio pabaigoje. Simonas Daukantas rašo, kad Rasos šventė buvo švenčiama keturiolika dienų.
Vasaros saulėgrįžos šventėje ypač didelę reikšmę turėjo vanduo. Vanduo, lietus suteikia Žemei jėgų auginti vaisius. Rasų išvakarėse arba anksti ryte prieš patekant saulei ligoniai eidavo maudytis, tikėdamiesi pasveikti, būdavo maudomi gyvuliai. Pats pavadinimas Rasa gali būti siejamas su deive Rasa, kurią lietuviai įasmenindavo, dainose ji vaizduojama vaikščiojanti po laukus. Sakoma, kad išsivoliojęs rasoje trumpiausios nakties rytą būsi sveikas ir gražus.
Augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi nepaprastų magiškų galių. Žolynų rinkimas švenčių išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį vadinamas kupoliavimu. Kupolėmis įvairiuose raštuose vadinamos jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydinčios žolės. Tautosakoje sakoma, kad kupolių yra devynios rūšys. Iš jų merginos pindavo vainikus ir puošdavo namus.
Tikėta, kad vidurnaktį pražysta papartis. Jį radęs, gali pamatyti paslėptus turtus, suprasti kitų mintis, gyvulių ir paukščių kalbą.
Apeigos baigdavosi vakare prie laužo – šis paprotys gajus iki šiol. Prie laužų žmonės sėdėdavo iki pat saulėtekio. Apeiginė ugnis apvalydavusi, gydydavusi. Degindavo ne tik laužus… Senas paprotys yra statyti aukštas kartis, ant jų uždėti ratą arba stebulę ir padegti. Ratas simbolizavo Saulę ar jos vežimą.
Svarbiais vasaros saulėgrįžos šventės elementais ir šiandien išlieka vanduo, ugnis, žolynai. Apeigose neapsieinama be laužų, vainikų, kupoliavimo. Saugomų teritorijų direkcijos inicijuodavo Rasų šventimą, kaip nematerialaus kultūros paveldo tradiciją. Tačiau šiais metais renginiai pristabdyti dėl karantino situacijos.
Atnaujinimo data: 2021-06-23
Taip pat skaitykite:
SUSITARIMAS DĖL DIDESNĖS SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS
PRASMINGA KARJERA GAMTOSAUGOJE
STRĖVININKŲ DRAUSTINYJE SAUGOMI SENIEJI ĄŽUOLAI