MINIMA PASAULINĖ PELKIŲ DIENA
Nuotraukoje - švylių jūra plaikstosi vėjyje. Knyga Laukinė Lietuvos gamta. E. Drobelis, V. Knyva
Pelkių svarba ir jų apsauga Lietuvoje
Pelkių vaidmuo gamtoje yra ypatingas – jos veikia kaip natūralūs vandens rezervuarai, palaiko stabilų vandens lygį, sugeria anglies dioksidą ir apsaugo dirvožemį nuo erozijos. Daugelyje pasaulio šalių pelkės yra itin vertinamos dėl jų svarbos ekologinei pusiausvyrai, o Lietuvoje jos sudaro apie 2 procentus teritorijos. Dėl savo ekologinės reikšmės daugelis šalies pelkių yra įtrauktos į „Natura 2000“ tinklą, kuris siekia išsaugoti šias unikalias buveines ir jų biologinę įvairovę.
Kodėl pelkės svarbios švelninant karščio bangas paaiškina LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ Metodinio analitinio centro botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė (video reportažas)
Kokios būna pelkės?
Aukštapelkės – tai pelkės, kuriose dirvožemis yra rūgštus, mineralinių medžiagų mažai, todėl čia auga tik specialiai prisitaikę augalai, kaip kiminai, spanguolės, vaivorai ir vabzdžiaėdžiai saulašarės. Šios pelkės yra itin jautrios žmogaus veiklai, tokioms kaip durpių kasimas ir melioracija.
Žemapelkės – dažniausiai yra vandeningesnės, o dirvožemis turi daugiau mineralų, todėl čia auga įvairios augalų rūšys, įskaitant viksvas, pelkinę purieną, ajerus, vingiorykštes ir karklus. Be to, žemapelkės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, veikia kaip natūralūs vandens filtrai ir prisideda prie klimato reguliavimo.
Tarpinės pelkės ir liūnai – tai ekosistemos, kurios yra pereinamojo tipo tarp aukštapelkių ir žemapelkių. Tokių pelkių dirvožemis paprastai yra mažai mineralizuotas, tačiau jų augalija ir gyvūnija yra labai įvairi, nes čia gali augti tiek aukštapelkėms būdingi kiminai, tiek žemapelkėms būdingos viksvos ar karklai. Dėl savo jautrumo šios pelkės ir liūnai yra itin svarbios ir reikalauja nuolatinės apsaugos.
Kaip saugome pelkes Lietuvoje?
Didelė apsauga pelkėms suteikiama steigiant telmologinius draustinius – tai saugomos teritorijos, skirtos pelkėms ir šlapynėms išsaugoti dėl jų ekologinės, hidrologinės ir biologinės svarbos. Lietuvoje yra 109 telmologiniai draustiniai. Naujausia teritorija pelkių ekosistemai 2023 m. įsteigtas Juodymų telmologinis draustinis, skirtas išsaugoti retas tarpinių pelkių ir liūnų ekosistemas, kurios yra itin svarbios klimato reguliavimui ir nykstančioms rūšims. Draustiniai taip pat turi „Natura 2000” statusą ir yra saugomas Europos mastu.
Pelkės Lietuvoje saugomos ir pagal Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymą. 2023 m. buvo patvirtintas Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapis.
Kaip sužinoti apie saugomas teritorijas? Keliaukite pažintiniais takais:
Mūšos tyrelio pažintinis takas, Žagarės regioniniame parke – ilgiausias pelkės takas Lietuvoje, kurio bendras ilgis siekia daugiau nei 8 km.
Debesnų botaninis takas, Varnių regioniniame parke - supažindina lankytojus su unikalia žemapelkės augalija, Varnelės upės slėniu. 1,5 km ilgio maršrute susipažinsite su į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktais augalais, gyvūnais.
Aukštumalos pažintinis takas, Nemuno deltos regioniniame parke supažindins lankytojus su aukštapelkei būdingais augalais, gyvūnais bei pelkės formavimusi ir XVIII a. palikimu, buvusia kūlgrinda.
Lietuvoje yra daug pelkių ir kitų svarbių ekosistemų, saugomų „Natura 2000“ tinkle. Norėdami sužinoti, kur yra šios teritorijos ir kokios rūšys jose saugomos, galite pasinaudoti šiais šaltiniais:
🔹Saugomų teritorijų valstybės kadastras:stvk.lt/map – čia galite pasitikrinti ar Jūsų sklypas patenka į saugomą teritoriją.
🔹Biologinės įvairovės duomenų bazė:biomon.lt