MERGIŠKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO VERTYBĖS
Regioninių parkų 30-mečiui skirtame leidinyje „Gamtos ir kultūros vertybės regioniniuose parkuose“ publikuota 30 įdomių straipsnių apie regioninius parkus. Šiandien siūlome pasiskaityti apie Aukštadvario regioninį parką bei jo vertybes, kurį rasite leidinio 29 puslapyje. Straipsnį parengė Rita Balsevičiūtė ir Talvydas Špiliauskas iš Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos.
...........................................
Pietų Lietuvos paviršius geologiniu požiūriu yra labai nevienalytis. Tai sietina su buvusiais keliais apledėjimais ir tarpledynmečiu. Šie gamtiniai veiksniai nulėmė kraštovaizdį, kurį suvokiame kaip mus supančio pasaulio dalį. Pirmieji žmonės į Lietuvos teritoriją atsikėlė paskui migruojančius elnius maždaug prieš 11 tūkst. metų. Kol kas akmens amžiaus gyvenviečių tikslesnis datavimas Pietų Lietuvoje yra neišspręsta problema.
Tik paminėtina, jog kadaise čia žmonės išvydo kitokį vaizdą. Laikui bėgant kraštovaizdis keitėsi: kuo žemė senesnė, tuo jos paviršius lygesnis. Tiesa, ir žmonės prisideda prie kraštovaizdžio formavimo, teritorinių darinių kūrimo, todėl jis nėra vien unikalus. Tad galiausiai buvo nuspręsta, kad tam tikras teritorijas reikia išsaugoti ribojant žmogaus veiklą.
1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka – tai vietovės, kuriose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. 1960 m. įkurtas Aukštadvario landšaftinis (kraštovaizdžio) draustinis, kuris apėmė dalį dabartinio Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinio.
Aukštadvario regioniniame parke svarbią vietą užima Mergiškių kraštovaizdžio draustinis (2138 ha). Tai aukščiausia Dzūkų aukštumos ir regioninio parko dalis, pasižyminti ne tik kalvotu reljefu, bet ir plačialapių miškais. Vienoje draustinio dalyje, Mergiškių Kalvų miške, kurio plotas 157 ha, įkurtas gamtinis rezervatas. Čia siekiama išsaugoti etaloninį senovės Lietuvos medyną – liepinį skroblyną su retais augalais, gyvūnais, grybais.
Gamtos paveldo objektai yra skirstomi į geologinius, geomorfologinius, hidrogeologinius, hidrografinius, botaninius, zoologinius... Išvardyti gamtos objektai yra geologinis etalonas, pasižymintis būdingais Aukštadvario regioninio parko reljefo bruožais, t. y. ledyno moreninių darinių su eratiniais rieduliais formavimąsi, ledo vidinių formų (keinų) radimąsi, poledynmečio aplinkos kitimą, glaciokarstinius procesus (velniaduobių) slūgimą.
Taigi, gyvoji ir negyvoji gamta, esanti Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, sudaro saugomų vertybių visumą.
1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminlinkės su kalvomis laikomi būdingais Dzūkų aukštumos geomorfologijos elementai. Erdvinis gamtinio paveldo kompleksas yra greta esančių objektų santalka: Velnio duobė – gamtos ir kultūros paminklas, Mergiškių alko akmuo, įtrauktas į kultūros paveldo vertybių registrą. Albinavos, Antaveršio, Gelionių daubos, Amerikos lobas, Gedanonių ir Gelionių kalvos, Ustronės riedulynas, Škilietų ežerai – svarbūs gamtos objektai.
Velnio duobė yra piltuvo formos, stačius jos šlaitus nuo erozijos sutvirtino čia augantys lapuočiai ir eglės. Pelkėje slūgsančios durpės buvo tiriamos. Tyrimą atlikusi M. Grigelytė nustatė, kad pelkės žolinę dangą sudaro žalsamanės, kimininės durpės, liūnsarginių, viksvinių, švylinių augalų liekanos. Iš geologinių tyrimų paaiškėjo, kad viršutinė duobės dalis yra glaciokarstinės kilmės.
Atlikus nuosėdų ir žiedadulkių tyrimus nustatyta, kad seniausios nuosėdos Velnio duobėje susidarė maždaug prieš 10 500 metų. Dėl erozinės duobės kilmės manoma, jog stiprus ledyno tirpsmo vandens krioklys kartu su sūkurių įsuktais akmenims išgraužė šią duobę. Sufozinės kilmės teorija teigia, kad duobės tūris susidarė požeminiam vandeniui išnešus smėlingą medžiagą į Škilietų ežerus. Neatmesta ir meteoritinio sprogimo kilmės teorija. Argumentų šiai versijai paremti yra keli: riedulių skeveldrų iš prakasos netoli Velnio duobės krašto kvarco grūdeliuose rasta smūginės kilmės deformacinių plokštumėlių, statūs duobės šlaitai, jos gylio ir viršutinio skersmens santykis toks kaip po įvykusio sprogimo.
Visą staipsnį skaitykite leidinyje pdf formatu