LIETUVOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ SPECIALISTAI JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE: PATIRTIS, KURI GRĮŽTA Į LIETUVĄ
Kaip atrodo gamtos apsauga tada, kai ją galima ne perskaityti dokumente, o pamatyti kraštovaizdyje? Kaip ūkininkavimas gali tapti gamtosaugos dalimi, o ne jos priešprieša? Ir ką daryti, kai į gražiausias saugomas teritorijas plūsta vis daugiau lankytojų?
Šių klausimų Lietuvos saugomų teritorijų specialistai ieškojo Jungtinėje Karalystėje. Apsilankę gamtos draustiniuose ir nacionaliniuose parkuose, susitikę su gamtosaugos, planavimo ir teritorijų valdymo specialistais, jie pamatė ne tik kitokią saugomų teritorijų sistemą, bet ir labai konkrečius sprendimus – nuo ūkininkavimo ir gamtos atkūrimo projektų iki lankytojų srautų valdymo.
Svarbiausia, ką specialistai parsiveža į Lietuvą, – ne vien atskiras idėjas. Tai supratimas, kaip planavimas, duomenys, finansinės priemonės ir bendradarbiavimas su žmonėmis gali veikti kartu.
Kai gamtosauga matoma ne popieriuje, o laukuose
Jorkšyro Daleso (angl. Yorkshire Dales) kraštovaizdis tam ypač tinkamas pavyzdys. Parkas užima apie 2 179 km² teritoriją, jame gyvena apie 24 tūkst. gyventojų, o kasmet jį aplanko milijonai lankytojų. Teritorijoje yra daugiau kaip 1 600 ūkių, todėl kraštovaizdžio ir gamtos vertybių išsaugojimas čia neatsiejamas nuo ūkininkavimo veiklos.
Jorkšyro Daleso nacionaliniame parke planavimo dokumentai nėra atsieti nuo to, kas vyksta pačioje teritorijoje. Valdymo ir vietos planai čia tampa pagrindu labai konkretiems sprendimams – kaip tvarkomas kraštovaizdis, kaip atkuriama gamta, kaip dirba ūkininkai ir kaip sprendžiamas skirtingų interesų derinimas.
Lietuvos specialistai pamatė konkrečius tokių sprendimų pavyzdžius: gamtos atkūrimo projektus, natūralų potvynių valdymą, regeneracinį ūkininkavimą, kraštovaizdžio tvarkymą.
Jungtinės Karalystės nacionaliniuose parkuose planavimo sistema yra labai integruota į kasdienę parko veiklą. Nacionalinių parkų administracijos ne tik valdo teritorijas, bet ir aktyviai dalyvauja teritorijų planavimo procese bei sprendžia plėtros klausimus. Taip pat didelis dėmesys skiriamas planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenai, nuolatiniam darbui su bendruomenėmis bei mokslu ir duomenimis pagrįstam sprendimų priėmimui.
Jungtinėje Karalystėje taikoma Bendrųjų standartų stebėsenos sistema ( angl. Common Standards Monitoring), kuri suteikia galimybę vienodais kriterijais vertinti saugomų rūšių ir buveinių būklę, remiantis geriausiais turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu.
Saugomos teritorijos: gamtos ir žmogaus interesai
Jungtinėje Karalystėje nacionaliniai parkai ir nacionalinio kraštovaizdžio teritorijos apima apie ketvirtadalį šalies sausumos ploto. Šiose saugomose teritorijose gamtos ir žmogaus interesai ne visada sutampa. Tačiau Jungtinės Karalystės patirtis parodė, kad sprendimas nebūtinai yra pasirinkimas tarp vieno ar kito. Jungtinė Karalystė yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų veiksmingai apsaugoti 30 proc. šalies sausumos ir jūrinių teritorijų.
Daug dėmesio čia skiriama darbui su ūkininkais ir žemės savininkais – ieškoma būdų, kaip ūkininkavimas gali prisidėti prie biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir gamtos atkūrimo. Taip pat labai svarbi partnerystė ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas.
Žemojo Dervento slėnio nacionaliniame gamtos draustinyje (angl. Lower Derwent Valley National Nature Reserve) galima pamatyti, kaip gamtos atkūrimas ir vandens valdymas gali veikti kartu. Tai teritorija, kurioje svarbų vaidmenį atlieka natūralios užliejamos pievos ir vandens režimas. Čia gamtos apsaugos sprendimai grindžiami ne vien bandymu kontroliuoti gamtą, bet ir supratimu, kaip veikia natūralūs procesai.
Vindermyro ežeras – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gamtinė teritorija tampa turizmo traukos centru. Čia susitinka gamtos apsauga, turizmas, infrastruktūra, vietos bendruomenės ir verslas. Kuo daugiau žmonių nori pamatyti šią vietą, tuo svarbiau tampa galvoti ne tik apie tai, kaip juos priimti, bet ir kaip valdyti jų poveikį. Vindermyras yra vienalankomiausių vietų, kurioje apsilanko dešimtys milijonų lankytojų per metus, todėl lankytojų valdymas čia nėra teorinis klausimas.
Patirtis keliavo abiem kryptimis
Šis vizitas buvo ne tik galimybė mokytis iš Jungtinės Karalystės. Lietuvos specialistai kolegoms pristatė savo šalies saugomų teritorijų sistemą, teritorijų planavimo ir gamtos apsaugos praktiką, „Natura 2000“ teritorijų valdymo patirtį, poveikio aplinkai vertinimo sprendimus bei UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymą.
Susitikimuose su Jungtinio gamtos apsaugos komiteto specialistais daug dėmesio skirta biologinės įvairovės stebėsenai, duomenims ir įrodymams. Duomenys čia tampa ne statistika dėl statistikos. Jie padeda pasirinkti priemones, įvertinti jų poveikį ir suprasti, ar pasirinktas sprendimas iš tiesų veikia.
„Tokios stažuotės ir dalijimasis patirtimi yra labai vertingi – jos ne tik praturtina mūsų žinias, suteikia naujų idėjų ir leidžia pamatyti, kaip saugomų teritorijų iššūkius sprendžia kitos šalys. Kartu jos leidžia iš šalies pažvelgti ir į savo darbą bei suprasti, kad Lietuvos saugomos teritorijos yra daug pasiekusios. Turime kuo didžiuotis, o įgytą patirtį galime panaudoti toliau stiprindami mūsų saugomų teritorijų sistemą“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Būtent tokia ir yra tarptautinių stažuočių vertė – grįžti ne su paruoštais atsakymais, o su geresniais klausimais, naujomis idėjomis ir konkrečiais pavyzdžiais, kuriuos galima vertinti Lietuvos kontekste.
Vizitas organizuotas įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų planavimas ir tvarkymas, ekosistemų, buveinių ir rūšių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje“ Nr. 01-027-P-0005.
