KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ - 20 METŲ UNESCO SĄRAŠE
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas mini UNESCO Pasaulio vertybės statuso suteikimo 20-metį.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą.
Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema ir dešimties tūkstančių metų žmonių gyvenimo ir ryšių su aplinka pėdsakai – tai kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.
Ši vietovė byloja apie baltiškojo regiono gyvenviečių civilizaciją ir kultūrą, gyvavusią daugiau nei 10 tūkst. metų bei 13 a. pabaigoje – 14 a. pradžioje susiformavusį pagoniškos ir krikščioniškos kultūros sąveikoje savitą viduramžių miestą, kuris tuo metu buvo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru – pirmąja Lietuvos valdovo rezidencija.
Tai viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi (194,4 ha), kurią sudaro kompleksiniai archeologijos ir istorijos objektai: 15 archeologijos ir 3 istorijos paminklai, tarp jų – Kernavės senovės gyvenvietės, Kernavės kapinynas, 5 piliakalnių kompleksas ir Kernavės senojo miesto vietos. Nuo tada, kai šios kultūrinės vietovės buvo apleistos XIV a. pabaigoje, žmogus neturėjo joms jokio poveikio arba šis poveikis buvo tik paviršutiniškas, o vietoves supančio istorinio kultūrinio miškų ir mažų sodybų kraštovaizdžio beveik nepalietė dabartinė plėtra. Vietovėje svarbus ir nematerialiojo paveldo aspektas. Rezervate puoselėjamos tradicijos vyksta jų sklaida ir visuomenės supažindinimas, rengiant kasmetinę šventę ,,Gyvosios archeologijos dienos“.
Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 metais buvo įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tuo pripažįstant šios vietovės svarbą pagal du Pasaulio paveldo komiteto nustatytus išskirtinės visuotinės vertės kriterijus:
kaip objektas, reprezentuojantis baltiškojo regiono gyvenviečių raidą nuo epipaleolito iki viduramžių ir atspindintis vieną esminių Europos istorijos etapų – pagoniškosios bendruomenės virtimą krikščioniškąja;
kaip objektas, atstovaujantis kultūrinio kraštovaizdžio tipui su išlikusiomis archeologinėmis vertybėmis – senovės gyvenvietėmis ir gynybine piliakalnių sistema, kuriai būdinga tam tikra fortifikacinių įrengimų struktūra, raida ir panaudojimas.
Minint UNESCO statuso suteikimą, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato parodinėje erdvėje veikia proginė fotografijų paroda „Kernavės archeologinė vietovė 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše“. Joje pristatoma nūdienos Kernavės archeologinės vietovės kraštovaizdžio kaita pagal metų laikus. Kviečiame aplankyti!