KARSTINIO PROCESO KURIAMAS BIRŽŲ REGIONINIO PARKO KRAŠTOVAIZDIS
Biržų regioninis parkas – tai Šiaurės Lietuvoje esantis geologinio paveldo regioninis parkas, užimantis šiek tiek daugiau kaip 14 tūkstančių hektarų ir išsidėstęs Biržų bei Pasvalio rajonuose. Biržų regioninio parko reljefo pagrindiniai bruožai susiformavo paskutiniojo ledynmečio bei poledynmečio ir holoceno epochoje.
Regioninio parko dalis patenka į Mūšos-Nemunėlio geomorfologinio rajono mikrorajoną, vadinamą Likėnų smegduobėta morenine lyguma. Visą straipsnį galite perskaityti neseniai išleistame leidinyje „Gamtos ir kultūros vertybės regioniniuose parkuose, kuris dedikuotas Regioninių parkų 30-mečiui.
Biržų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, siekiant išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Parkas išsiskiria geologiniu paveldu – karsto procesas aktyviai keičia reljefą ir kraštovaizdį. Seniausiame dirbtiniame Širvėnos ežere kadaise augo plūduriuojantysis agaras, kuris vaizduojamas ir regioninio parko emblemoje. Dabar ežeras yra paukščių buveinė, čia aptinkama juodoji žuvėdra ir didysis baublys. Parkas išsiskiria ir kultūriniais objektais – bastioninio tipo Biržų pilimi, Astravo dvaro rūmais ir ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu.
Nedidelė juostos pavidalo šiaurės vakarinė Biržų regioninio parko dalis priklauso Žemgalės lygumos geomorfologinio rajono, Linkuvos moreninio gūbrio ir Nemunėlio Radviliškio moreninės limnoglacialinės lygumos mikrorajonams. Vyrauja lygus, kiek banguotas reljefas, kurį paįvairina Linkuvos moreninio gūbrio geomorfologinio mikrorajono dalis su smulkiai ir lėkštai kalvotu kraštovaizdžiu su daubomis ar raguvomis. Kadangi parko reljefas yra lyguminis, neigiamos reljefo formos – smegduobės, upių slėniai, atodangos yra vizualiai labai ryškūs ir reikšmingi reljefo elementai.
Unikaliausiu geologiniu paveldu Biržų regioniniame parke laikomos karstinės įgriuvos, smegduobės, nes tokių objektų kitose saugomose teritorijose nerasime. Šiame parke esan čios geologinės vertybės svarbios ir moksliniu požiūriu – tai vienintelis Lietuvos regioninis parkas, kuriame vyksta karsto procesai, atsidengia arti žemės paviršiaus esančios senos uolienos, trykšta karstinės kilmės šaltiniai bei į požeminius urvus įteka ponoras.
Čia randama ir daugiau gamtos paveldo objektų: geologinių – išskirtinių matmenų riedulių, atodangų, smegduobių, taip pat hidrogeologinių – šaltinių. Regioniniame parke šiuo metu valstybės saugomi keli gamtos paveldo objektai: keturios karstinės smegduobės – Karvės, Lapės olos, Ievos ir Jaronio duobės ir vienas riedulys – Kiršonių akmuo. Hidrogeologinių objektų parke yra trys: Likėnų, Salomėjos ir Smardonės šaltiniai.
Dar keli lankytini ir direkcijos prižiūrimi objektai, neatitinkantys gamtos paveldo objektų kriterijų – Geologų duobė, Barsuko ola, Velykų duobė, Kirkilų karstiniai ežerėliai. Tačiau šie objektai yra ne mažiau įdomūs tiek lankytojams, tiek tyrėjams.
Visą straipsnį galite paskaityti - https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Gamtos_kulturos_vertybes_regioniniuose_parkuose_2022(2).pdf