KAIP ATGAIVINSIME BALTIJOS JŪRĄ
Baltijos jūra šiandien susiduria su rimtais iššūkiais: tarša, perteklinėmis maistinėmis medžiagomis (eutrofikacija) ir nykstančia biologine įvairove. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama klausimui – kaip ją atkurti?
Svarbų žingsnį šioje srityje žengė Europos Sąjunga. 2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojęs Gamtos atkūrimo reglamentas numato ambicingus tikslus: iki 2030 m. atkurti bent 20 procentų sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas pažeistas ekosistemas.
Neseniai vykusioje konferencijoje „Jūrų ir krantų tyrimai 2026“ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projekto PROTECT BALTIC ekspertės Vita Gardauskė ir Ieva Savickaitė pristatė vieną aktualiausių šiandienos aplinkosaugos temų – ES Gamtos atkūrimo reglamentą bei Baltijos jūros ekosistemų atkūrimo priemonių rinkinį („Restoration Toolbox“), kuris buvo sukurtas projekto PROTECT BALTIC rėmuose.
Konferencijoje pabrėžta, kad reglamentas apima įvairias ekosistemų rūšis – nuo sausumos buveinių, žemės ūkio ir miškų iki jūrinių ir miesto ekosistemų.
Didelė pristatymo dalis skirta jūrinėms buveinėms, kurios yra vienos sunkiausiai ir brangiausiai atkuriamos. „Restoration toolbox” yra praktinis atkūrimo priemonių rinkinys, skirtas padėti specialistams ir sprendimų priėmėjams įgyvendinti ekosistemų atkūrimo darbus. Atkūrimas gali būti dviejų tipų: pasyvus – kai pašalinami neigiami veiksniai ir leidžiama gamtai atsikurti natūraliai, bei aktyvus – kai žmogus tiesiogiai įsitraukia, pavyzdžiui, atkurdamas buveines ar gerindamas jų sąlygas.
Gamtosaugininkai išskyrė veiksmingiausias priemones Baltijos jūrai:
- sodinamos jūržolių pievos, jos suteikia prieglobstį žuvims ir gerina vandens kokybę;
- atkuriami dumbliai ir kiti augalai jūros dugne;
- atkuriamos midijų kolonijos, kurios natūraliai filtruoja vandenį;
- kuriami dirbtiniai rifai iš akmenų;
- atkuriamas natūralus vandens režimas lagūnose ir šlapynėse;
- šalinamos žmogaus sukurtos pakrančių užtvaros.
Gali atrodyti, kad šie siūlymai – mokslininkų reikalas, tačiau tai paliečia kiekvieną iš mūsų. Kitaip tariant, Baltijos jūros atkūrimas – tai investicija į mūsų pačių gyvenimo kokybę.
ES Gamtos atkūrimo reglamentas nustato kryptį, o įrankiai, kaip „Restoration Toolbox“, padeda ją įgyvendinti praktikoje. Su priemonių rinkiniu galite susipažinti čia
Artimiausias svarbus žingsnis Lietuvai – parengti nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kurį Europos Komisijai planuojama pateikti iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Tai bus dokumentas, nulemsiantis, kaip konkrečiai mūsų šalis prisidės prie Baltijos jūros ir kitų ekosistemų atkūrimo. Lietuva turi realią galimybę tapti viena šio proceso lyderių regione – derindama mokslą, sprendimus ir praktinius darbus.