ISTORINIS SUSITARIMAS DĖL GAMTOS
Baigiantis praėjusiems metams Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje buvo patvirtintas istorinis susitarimas gamtai – Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija, kuri numato veiksmų planus artimiausiems metams ir dešimtmečiams. Pagrindiniai tikslai – apsaugoti ir atkurti gamtą būsimoms kartoms, užtikrinti tausų jos naudojimą bei paskatinti investicijas į žaliąją pasaulio ekonomiką.
Tai yra svarbiausias tarptautinis strateginis dokumentas, numatantis 23 pasaulinius tikslus biologinei įvairovei išsaugoti.
Pasirašydama Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės susitarimą pasaulio bendruomenė pasižadėjo dėti pastangas saugoti ir atkurti gamtą, šalinti taršą. Siekiama, kad ateinančiais dešimtmečiais gamta ir toliau padėtų išlikti visuomenėms, ekonomikai ir bendruomenėms.
Pagrindiniai Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės susitarimo tikslai:
• Iki 2030 m. visame pasaulyje (sausumoje ir jūroje) atkurti 30 proc. nualintų ekosistemų.
• Iki 2030 m. imti saugoti ir valdyti 30 proc. sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų.
• Sustabdyti žinomų rūšių nykimą, o iki 2050 m. dešimt kartų sumažinti visų rūšių (įskaitant nežinomas) nykimo riziką ir tempą.
• Iki 2030 m. pesticidų keliamą riziką sumažinti bent 50 proc.
• Iki 2030 m. į aplinką patenkančių maisto medžiagų kiekį sumažinti bent 50 proc.
• Iki 2030 m. sumažinti taršos riziką ir neigiamą taršos iš visų šaltinių poveikį iki biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms nekenksmingo lygio.
• Iki 2030 m. sumažinti pasaulinį vartojimo pėdsaką, be kita ko, gerokai sumažinant perteklinį vartojimą ir atliekų susidarymą bei perpus sumažinant maisto atliekų kiekį.
• Tvariai valdyti teritorijas, kuriose užsiimama žemės ūkiu, akvakultūra, žvejyba ir miškininkyste, ir gerokai išpopuliarinti agroekologinę ir kitos biologinei įvairovei palankios praktiką.
• Kovoti su klimato kaita taikant gamtos procesais pagrįstus sprendimus.
• Iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir įsitvirtinimo tempą.
• Iki 2030 m. užtikrinti saugų, teisėtą ir tvarų laukinių augalų ir gyvūnų rūšių naudojimą ir prekybą jais.
• Gausinti žalumą miestų erdvėse.
• Finansavimo telkimas ir įmonių atsakomybė už biologinę įvairovę
Pagal susitarimą bus galima sutelkti gerokai daugiau lėšų biologinei įvairovei iš visų vidaus, tarptautinių (viešųjų ir privačiųjų) šaltinių: iki 2030 m. bus sutelkiama ne mažiau kaip 200 mlrd. USD per metus.
Naują Pasaulio biologinės įvairovės strategijos fondą, įsteigtą prie Pasaulio aplinkos fondo, bus galima finansuoti iš visų šaltinių.
Pasibaigus deryboms dėl naujojo susitarimo, visoms šalims ateina metas įgyvendinti strategiją vidaus ir tarptautinėmis priemonėmis.
Kiekviena konvencijos šalis, tarp jų ir Lietuva, turės prisidėti prie darbotvarkės įgyvendinimo. Šalys turės patvirtinti nacionalinius strateginius dokumentus, kuriuose numatys biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus.
Tarp artimiausiais metais suplanuotų darbų – naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas, kuris pagreitins saugomų teritorijų steigimą ir numatys privačių saugomų teritorijų nustatymo mechanizmą. Taip pat Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimai, stiprinantys ekosistemų, buveinių ir rūšių apsaugą ir kita.
Parengta pagal Europos komisijos spaudos centro informaciją