GAMTOTVARKA – VEIKSMINGAS BŪDAS PASIEKTI „NATURA 2000” APSAUGOS TIKSLUS
„Natura 2000“ - Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms. „Natura 2000“ teritorijose saugoma apie 1 200 retų ir nykstančių rūšių bei 230 buveinių tipų, suteikiamas prieglobstis nykstančioms rūšims ir retoms buveinėms bei užtikrinamas ilgalaikis jų išlikimas ir atsikūrimas.
Įsteigus Europos ekologinį „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje, būtina užtikrinti jo vertybių apsaugą. Šiuo tikslu inventorizuojamos ir stebimos pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomos rūšys ir buveinės, vertinama jų būklė, išskiriamos jų apsaugai svarbios teritorijos ir nustatomi konkretūs apsaugos tikslai.
Kas yra gamtotvarka?
Gamtotvarka – tai veiksmų ir priemonių rinkinys, skirtas apsaugoti ir racionaliai valdyti gamtos išteklius bei ekosistemas. Ji siekia suderinti žmonių veiklą su gamtos apsauga, užtikrinti tvarų gamtos naudojimą ir išsaugoti biologinę įvairovę.
Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių kontrolę ir kitas priemones, skirtas sumažinti grėsmes biologinės įvairovės praradimui.
Pasak Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Nerijaus Gudmono, gamtotvarka yra labai svarbi, siekiant „Natura 2000“ teritorijoms nustatytų apsaugos tikslų.
Ventos upės slėnio pavyzdys
Vienas iš sėkmingos gamtotvarkos pavyzdžių – Ventos upės slėnis, priskiriamas paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Čia nuo seno šienaujamos ir ganomos pievos, kuriose prieglobstį radusi griežlė. Griežlės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos sąjungos paukščių direktyvos I priedą. Į šį priedą įrašomos paukščių rūšys, kurios Europos mastu yra retos, nykstančios, paplitusios ribotame areale ir kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai.
Specialisto teigimu, Ventos upės slėnyje pievos tvarkomos, siekiant apsaugoti šią retą rūšį ir užtikrinti tam tikrą paukščių porų skaičių. Siekiant šio apsaugos tikslo pievos turi būti laiku šienaujamos, o biomasė pašalinta. Atkreiptinas dėmesys, kad šienavimas turi būti ne ankstyvas. Taip pat skatinama taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas), ekstensyviai ganyti gyvulius (1 hektaro plote - 1 sutartinis gyvulys), šienauti rankiniu būdu, ekologiškai ūkininkauti.
Stebėsena ir ateities planai
2026 metais pagal valstybinio monitoringo programą planuojama vykdyti griežlių populiacijos stebėseną Ventos upės slėnyje. Tikimasi, kad rūšies gausėjimas taps aiškiu ženklu, jog taikomos gamtotvarkos priemonės duoda rezultatų.
Stebėjimai bus atliekami abiejuose Ventos upės krantuose. Nors vidutiniškai taškai vienas nuo kito turi būti nutolę apie 500 metrų, tačiau dėl kraštovaizdžio ypatumų šis atstumas vietomis skiriasi. Iš viso pasirinkti 75 stebėjimo taškai. Teritorija apima Ventos upės ir jos slėnio ruožą nuo Šiaulių ir Akmenės rajonų ribos iki Lietuvos–Latvijos valstybinės sienos (Mažeikių r.). Registruojamas patinų balsų skaičius, stebėjimo vietos įvertinimo metu nurodomi tokie parametrai kaip žemės ūkio veikla, ypač susijusi su pievų bei ganyklų naudojimu, bei kraštovaizdžio ir žemėnaudos esminiai pokyčiai.
Žmogaus veikla gali derėti su gamta. Gamtotvarka padeda išsaugoti gyvybės įvairovę, užtikrina tvarų išteklių naudojimą ir suteikia vilties, kad mūsų upių slėniuose dar ilgai skambės griežlių balsai – gyvas gamtos ir žmogaus bendradarbiavimo simbolis.
Parengta pagal Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją
Atnaujinimo data: 2025-11-10
Taip pat skaitykite:
SUSITARIMAS DĖL DIDESNĖS SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS
PRASMINGA KARJERA GAMTOSAUGOJE
STRĖVININKŲ DRAUSTINYJE SAUGOMI SENIEJI ĄŽUOLAI