EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO DIENA 2021

Data

2021 10 20

Įvertinimas
0
Dubysa+.jpg

Šiandien minima Europos kraštovaizdžio diena,  nes 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje, Italijoje, 18 Europos Tarybos valstybių narių atstovai pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (EKK). Kraštovaizdis - tai visa mūsų realybė. Tokia, kokią paveldėjome iš savo protėvių ir kurią pasiskolinome iš savo vaikų. Mus supantis, linguojantis, auginantis pasaulis, kuriamas ir gamtos, ir žmonių, abiejų sąveikoje.

Tai - savastis, tautos namai, saugantys mūsų istorijos laikmenas. Tai pati esatis, tam tikra erdvė tam tikru momentu, mus veikianti ir mūsų veikiama, vaizduota ir įsivaizduota, patirta ir tirta, tvarkyta ir pertvarkyta tikrovė. Apie kraštovaizdį skirtingai kalba poetai ir teisininkai, žemdirbiai ir seimo nariai, vaikai ir senoliai... Bet nėra žmogaus, kuris su juo neturėtų santykio...

Tvirtos kraštovaizdžio srities geomoksluose tradicijos, geografų lyderystė LR aplinkos ministerijoje, nepriklausomos Lietuvos ambicijos integruotai spręsti krašto tvarkymo problemas, siekis jungtis prie europinių iniciatyvų ir atliepti pasaulines tendencijas rengiant strateginius dokumentus lėmė, kad buvome vieni pirmųjų, 2002 m. spalio 3 d. šią konvenciją ratifikavę Lietuvos Respublikos Seime. Europoje ši konvencija įsigaliojo 2004 m. kovo 1 d., kai ją ratifikavo 10 Europos valstybių.

Nuspręsta, kad Europoje bet kuri vietovė - tiek išskirtinė, tiek kasdieninė, tiek pažeista; tiek esanti sausumoje, tiek vandenyje; tiek mieste, tiek kaime, tiek minimaliai paliestuose kampeliuose - yra savaip vertinga ir nusipelno atidos ją naudojant. Šiuo susitarimu įtvirtinta švietimo, mokslo ir visuomenės dalyvavimo, priimant erdvinius sprendimus, svarba ir poreikis ginti žmogaus teises teritoriniu principu.

Šie dvidešimt vieneri metai Lietuvoje yra paženklinti svarbių projektų kraštovaizdžio, jo vertės, teikiamų galimybių ir pokyčių pažinimo, apsaugos ir vystymo srityse. 2004 m. pabaigoje LRV patvirtino LR kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą, kuriuo nacionaliniu mastu aktualizuojamas Konvencijos įgyvendinimas, numatyta didelė konkrečių darbų programa.

Per minėtą laikotarpį ypač daug pastangų buvo ir yra skiriama pačioms unikaliausioms Lietuvos teritorijoms: parengti net 34 nacionalinių ir regioninių parkų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planai ar planavimo schemos, 3 valstybinių rezervatų tvarkymo planai, net 195 valstybinių draustinių ribų ir tvarkymo planai, 6 biosferos stebėsenos teritorijų planavimo dokumentai, 89 Natura 2000 tinklo teritorijų gamtotvarkos planai. Daugybė saugomų teritorijų vertybių pritaikytos lankymui: unikalios mūsų krašto vietovės atsivėrė visuomenei pažintiniuose takuose, raiškiose vietose iškilo apžvalgos bokštai, atvėrė duris nacionalinis ir regioniniai lankytojų centrai su kūrybingomis, edukacijai pritaikytomis ekspozicijomis.

Po 2007-ųjų prasidėjo dideli pelkinio kraštovaizdžio ir hidrologinio režimo atstatymo darbai NATURA 2000 tinklo teritorijose, tvarkomos kitos pažeistos žemės (karjerai ir durpynai), likviduojami bešeimininkiai apleisti pastatai ir įrenginiai, naikinamos invazinės rūšys, gražinamos pasienio teritorijos.

Buvo parengtas ir patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies specialusis tvarkymo planas (2011), finansuoti savivaldybių ar jų dalių bendrųjų planų nuostatų, susijusių su gamtinio karkaso sprendinių koregavimu pakeitimai; pasienio ir gamtinio karkaso teritorių formavimo, ekologinės būklės gerinimo, valstybinių parkų tvarkymo projektai įvairiose savivaldybėse.

Šalies kraštovaizdžio būklę, problemas ir tvarkymo perspektyvas numatė ir pirmąsyk saugotinų kultūros paveldo vietovių arealus išskyrė 2015 m. patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, išleista eilė publikacijų, suorganizuota renginių, skirtų didinti visuomenės sąmoningumui ir skirtingų sričių specialistų mokymui.

Lietuva stovi ant naujo kraštovaizdžio srities vystymo periodo slenksčio. 2005 m. rugpjūčio 22 d. LRV nutarimu Nr. 909 numatyta Lietuvos Respublikos Karštovaizdžio politikos krypčių aprašo įgyvendinimo programa yra išpildyta. Šiandien turime apgalvoti, kas pasiekta, ir ką reiktų nuveikti per kitą dešimtmetį. Turime įvertinti reikšmingai pasikeitusias technologines galimybes ir kraštovaizdžio mokslų pažangą, pilietinės visuomenės brandą ir aktyvumo augimą, naujus nacionalinius, Europinius, pasaulinius teisės aktus ir gerąsias praktikas, finansavimo mechanizmus, harmonizuotis su kitų sričių (tvaraus vystymosi, kultūrinio kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos, miestų vystymo, žemės ūkio ir atsinaujinančios energetikos, transporto ir kt.) politika. Reikia numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos ir depopuliacijos priemones, suteikti konkretumo ir erdvinės dimensijos Žaliajai politikai, įveiklinti gamtinio karkaso teritorijas, stiprinti mūsų miškų gyvybingumą ir dirvų derlingumą, sukurti ilgalaikes jūros krantų tvarkymo strategijas, žengti reikšmingesnius žingsnius kraštovaizdžio srities mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, specialistų atestavimo linkme. Sukurti efektyvesnius visuomenės dalyvavimo mechanizmus. Tęsti kitų sričių specialistų ir ypač savivaldybių mokymą, kraštovaizdžio būklės stebėseną ir sukurti scenarijus reagavimui į kylančias krizes.

LGD informacija