BIOSFEROS POLIGONAI – UNIKALIOS SAUGOMOS TERITORIJOS
D. Rakauskaitės nuotraukoje - Rūdininkų girios biosferos poligonas.
Daugelis yra lankęsi nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, girdėję apie draustinius ir rezervatus... O štai biosferos poligonai ar biosferos rezervatai mažiau suprantami žmonėms.
Saugomų teritorijų įvairovė
Reikia suprasti, kad kiekvienoje saugomoje teritorijoje, koks jos statusas bebūtų, egzistuoja vertybės (gamtos ir kultūros paveldo objektai), kraštovaizdis ir biologinė įvairovė, kuriuos norime išsaugoti ir todėl svarbu nustatyti – kas ir kaip saugojama.
Jei vertybėms išsaugoti reikia griežtos apsaugos, tinkamiausias rezervato statusas. Gamtiniuose rezervatuose neleidžiama jokia žmogaus veikla (su kai kuriomis išimtimis), juose nėra privačios žemės nuosavybės. Draustiniuose leidžiama ūkinė veikla, dažnai juose gyvena žmonės, bet intensyvi rekreacija nėra plėtojama. Jei norima ne tik išsaugoti, bet ir pritaikyti lankymui, plėtoti rekreaciją, suderinti įvairias veiklas, taikomas nacionalinio ar regioninio parko statusas. Tai kompleksinės saugomos teritorijos.
Kas tie biosferos poligonai?
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą biosferos poligonai steigiami nacionalinei ir regioninei aplinkos stebėsenai (monitoringui) ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose vykdyti. Patirtis rodo, kad jie labiausiai orientuojami į monitoringą biologinės įvairovės srityje. Jų paskirtis – saugoti natūralias ekosistemas (miškų masyvus, upių slėnius, šlapžemes, kt.), retas rūšis ir sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams.
Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos šalimi, reikėjo įsteigti gana dideles specialias saugomas teritorijas Europos Bendrijos svarbos paukščiams išsaugoti. Tad buvo pasinaudota biosferos poligono statusu. Kiekvienam biosferos poligonui galima parinkti tokį apsaugos režimą, kokio reikia vienai ar kitai paukščio rūšiai (vėliau ir kitoms rūšims, buveinėms) išsaugoti. Pats žodis poligonas siejasi su gana didelio ploto teritorija, su specialiems veiksmams skirta teritorija.
Lietuvoje mes turime 32 biosferos poligonus, tai: Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligonas, Apšės biosferos poligonas, Babtų–Varluvos miškų biosferos poligonas, Balbieriškio miško biosferos poligonas, Baltosios Vokės biosferos poligonas, Birvėtos biosferos poligonas, Biržų girios biosferos poligonas, Rūdninkų girios biosferos poligonas ir kiti. Visus mūsų krašto biosferos poligonus galite rasti interneto svetainėje saugoma.lt , pasirinkę rubriką „Biosferos poligonai".
Biosferos rezervatai – ypatingas saugojimo statusas
Biosferos rezervatai ne tik saugo gamtą, bet ir skatina darnų vystymąsi, t. y. leidžia žmonėms gyventi ir dirbti šiose teritorijose, laikantis gamtosaugos reikalavimų. Biosferos rezervatai atlieka tris pagrindines funkcijas: saugomos ekosistemos ir rūšys, skatinamas tvarus vietos bendruomenių vystymasis, vykdomi ekologiniai tyrimai.
Pasaulio biosferos rezervatų pagrindinė kryptis – išlaikyti balansą tarp žmogiškosios veiklos ir natūralių resursų išsaugojimo.
Lietuvoje turime vienintelį Žuvinto biosferos rezervatą, kuris kartu yra seniausia saugoma teritorija mūsų šalyje. Jis turi oficialų biosferos rezervato statusą pagal UNESCO „Žmogus ir biosfera“ programą. Ši programa skirta pateikti pagrindines gaires, kaip racionaliai naudoti ir tausoti biosferos išteklius, kaip pagerinti ryšį tarp žmogaus ir aplinkos. Pagal šią programą steigiami biosferos rezervatai. Jais pripažįstamos vietovės, kuriose ieškoma naujo požiūrio į aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi. Pagal šią programą jau sukurtas Pasaulinis biosferos rezervatų tinklas, apjungiantis 131 valstybę.
Patirtis rodo, kad kompleksinis požiūris į žemės, vandens ir biologinės įvairovės naudojimą, įtraukiant vietos gyventojus, gerina gamtos apsaugą, didina gamtos išteklių naudojimo efektyvumą.
1937 metais Žuvintas buvo paskelbtas gamtiniu rezervatu, jau buvo minėta, kad tai primoji oficiali saugoma teritorija Lietuvoje. 2002 metais Žuvintas tapo biosferos rezervatu. Šis statusas suteikė galimybę 2011 metais prisijungti prie UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ ir tapti pasaulinio biosferos rezervatų tinklo dalimi.
Lietuvos saugomų teritorijų sistema
Lietuva jau senokai į saugomų teritorijų sistemą žiūri kompleksiškai. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. patarėjos Rūtos Baškytės, yra nacionaliniai parkai, yra kiek žemesnio rango saugomos teritorijos – regioniniai parkai. Biosferos rezervatai yra labai aiškiai reglamentuoti tarptautiniame lygmenyje, išimtinai orientuoti į kompleksinį monitoringą (stebėseną), o biosferos poligonai Lietuvoje atliepia šalies poreikius. Jie tarsi biosferos rezervatų jaunesnieji broliai. Tiek biosferos rezervatai, tiek biosferos poligonai yra skirti ne tik stebėsenai, bet ir vertybėms išsaugoti.
Kompleksiškumas reiškia, kad saugoma ne viena vertybė, o visa tarpusavyje susijusi gamtos ir kultūros paveldo visuma: skirtingi kraštovaizdžio tipai, įvairios buveinės, biologinė įvairovė, kultūros paveldo elementai bei tai derinama su žmogaus ūkine veikla.
Saugomų teritorijų sistema leidžia apsaugoti įvairių kategorijų teritorijas, kurios papildo viena kitą ir sudaro vientisą saugomų teritorijų tinklą.
Atnaujinimo data: 2026-02-09
Taip pat skaitykite:
SUSITARIMAS DĖL DIDESNĖS SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS
PRASMINGA KARJERA GAMTOSAUGOJE
STRĖVININKŲ DRAUSTINYJE SAUGOMI SENIEJI ĄŽUOLAI