Lankytojų monitoringas saugomose teritorijose 2017 – 2023 metai

Lankytojų apsilankymų saugomose teritorijose ir dalyvavimų direkcijų organizuojamose veiklose skaičiuojama iki kelių milijonų per metus. Lankytojai dažniausiai lankosi saugomose teritorijose ir tam įrengtuose pažintiniuose takuose, apžvalgos bokštuose bei prie gamtos ir kultūros paveldo objektų t. y. tiesioginio lankytojų monitoringo vietose. Taip pat nemažai lankytojų srauto sudaro apsilankymai lankytojų centruose, ekskursijose ir žygiuose, edukacinėse programose bei gamtos mokyklose. Be direkcijų organizuojamų edukacinių veiklų ir renginių, direkcijos taip pat vis dažniau organizuoja susitikimus su vietos bendruomenėmis ir gyventojams jiems rūpimais klausimais dėl ūkinių veiklų ar kitų problemų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Be saugomų teritorijų direkcijų, lankytojus skaičiuoja ir kiti saugomose teritorijose paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, tokie kaip muziejai, kaimo turizmo sodybos, maitinimo įmonės t. y. netiesioginio monitoringo vietos, kuriose suskaičiuojama daugiausiai apsilankymų.

Lankytojų centrai

Nacionalinių ir regioninių parkų bei rezervatų lankytojų centrų lankymas pastaraisiais metais buvo pradėjęs sparčiai didėti, tačiau 2020 ir 2021 metais apsilankymų lankytojų centruose skaičius vėl sumažėjo. Kaip ir visame pasaulyje taip ir Lietuvoje, daugybė sektorių prarado didelius turistų srautus dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino, tai stipriai sumažino ir apsilankymus lankytojų centruose. 2017 metais lankytojų centuose žmonės apsilankė 155585 kartus, 2018 – 146479, 2019 – 147075, 2020 – 91126,  2021 – 101660, o 2022 – 193331, 2023 – 247111 .

2017 metais daugiausiai lankytojų (net 8102) apsilankė Asvejos regioninio parko lankytojų centre (šio centro ekspozicijos tema – „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas“), antras pagal populiarumą buvo Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras (ekspozicija „Ežerynai, įtakoję savitas kultūros tradicijas“), jame buvo 6731 apsilankymų, trečioje vietoje buvo Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras (ekspozicija „Mitologija“) – 6614 apsilankymų.

2018 metais daugiausiai populiarumo sulaukė Žagarės regioninio parko lankytojų centras su ekspozicija „Dolomito slėpiniai“, jame buvo net 23559 apsilankymai (šis apsilankymų skaičius sumušė lankytojų centrų rekordą ir yra didžiausias 2017 – 2021 metais), lankytojų centrai Dzūkijos nacionaliniame parke (ekspozicija „Girių apsuptyje. Dainavos girios gamta ir žmonės“) sulaukė 13816, o Krekenavos regioniniame parke („Senvagių įvairovė“) – 12817.

2019 metais populiariausių lankytojų centrų trejetukas pasiskirstė tokia pačia tvarka kaip ir 2018 metais: pirmoje vietoje – Žagarės regioninio parko lankytojų centras su 22414 apsilankymais, antroje – Dzūkijos nacionalinio parko su 13304 ir trečia vieta atiteko Krekenavos regioninio parko lankytojų centrui su 9957 apsilankymais.

2020 metais dėl pandemijos lankytojų centrų lankymas gerokai sumažėjo. Tačiau savo populiarumo beveik neprarado centras, esanti Krekenavos regioniniame parke, čia buvo 7675 apsilankymai, antrasis – Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras su ekspozicija „Žuvintas – paukščių sala“ sulaukė 5447 apsilankymų ir tik šiek tiek nuo jo atsiliko Žagarės lankytojų centras – 5263 apsilankymai.

2021 metais situacija ėmė šiek tiek gerėti. Vėl gi pirmaujantis čia buvo lankytojų centras, esantis Žagarės regioniniame parke (10672 apsilankymai), antras buvo Krekenavos regioninio parko – 9356, o trečiasis Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras su 7660 apsilankymų.

2022 metais apsilankymų saugomų teritorijų lankytojų centruose stipriai išaugo. Labai daug lankytojų sulaukė naujai atsidaręs Anykščių regioninio parko lankytojų centras „Neatrastas Anykščių šilelis“ prie Medžių lajų tako, ten buvo net 98365 apsilankymai, antroje vietoje buvo Žagarės regioninio parko lankytojų centras su 14153 apsilankymais, o trečiasis Metelių regioninio parko lankytojų centras, kuriame lankytojai apsilankė 6268 kartus.

2023 metais apsilankymų saugomų teritorijų lankytojų centruose įšaugo. Labai daug lankytojų sulaukė Anykščių regioninio parko lankytojų centras „Neatrastas Anykščių šilelis“ prie Medžių lajų tako, ten buvo net 121831 apsilankymai, antroje vietoje buvo Pagramančio regioninio parko lankytojų centras "Almančios rėvos" su 15837 apsilankymais, tai galėjo lemti 2023 m. pastatytas Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas,  o trečiasis Žagarės regioninio parko lankytojų centras su 14821 apsilankymais.

Dalyvavimas saugomų teritorijų direkcijų organizuotuose edukacinėse programose, ekskursijose, žygiuose ir renginiuose

Saugomų teritorijų direkcijos kasmet suorganizuoja tūkstančius įvairių edukacijų, ekskursijų, žygių ir kitų renginių. Dėl buvusio karantino 2020 – 2023 metais stebimas šių veiklų dalyvių skaičiaus mažėjimas.

2017 metais saugomų teritorijų direkcijų organizuotuose žygiuose, ekskursijose ir kituose renginiuose žmonės dalyvavo 157065 kartus, 2018 – 202565, 2019 – 181745, 2020 – 45550, 2021 – 76970, 2022 – 77306, o 2023 – 82652 . Tačiau reikia pabrėžti, kad kelios direkcijos duomenų neteikė, todėl realūs skaičiai gali būti dar didesni. 2017 metais daugiausiai tokio tipo veiklose ir renginiuose žmonės dalyvavo Žagarės reginiame parke – 62690, Aukštaitijos nacionaliniame parke – 11508 bei Pagramančio regioniniame parke – 9578. 2018 metais ekskursijose, žygiuose bei kituose renginiuose daugiausiai dalyvavo vėl Žagarės regioniniame parke – 50470, Varnių regioniniame parke – 46953, o trečioje vietoje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija su 11381 dalyvavimų. 2019 metais trejetukas išliko lygiais toks pat: Žagarės regioninio parko direkcijos organizuotose ekskursijose, žygiuose ir renginiuose dalyvavo – 60778, Varnių regioniniame parke – 40067, o Aukštaitijos nacionalinio parke – 15484 kartus. Atėjęs karantinas gerokai sumažino direkcijų organizuotų veiklų dalyvių skaičių, 2020 metais pirmoje vietoje išliko Žagarės regioninio parko direkcija, jos veiklose dalyvauta 9715 kartų, Varnių direkcijos – 6059 ir 3446 kartus šiose veiklose žmonės dalyvavo Kurtuvėnų regioniniame parke. 2021 metais direkcijų organizuotuose žygiuose, ekskursijose ir kituose renginiuose dalyvavo jau šiek tiek daugiau dalyvių, o populiariausių trejetukas buvo toks pats kaip ir 2018 bei 2019 metai: Žagarės regioninio parko direkcijos organizuotose šiose veiklose ir renginiuose dalyvauta 12686 kartus, Varnių regioniniame parke – 9892, o Aukštaitijos nacionalinio parke – 7680. 2022 metais tendencijos panašios, daugiausiai saugomų teritorijų direkcijų veiklose dalyvauta Aukštaitijos nacionaliniame parke – 11721, o toliau rikiuojasi Varnių regioninis parkas – 10218, Žagarės regioninis parkas – 8186. 2023 metais daugiausiai saugomų teritorijų direkcijų veiklose sudalyvauta taip pat Aukštaitijos nacionaliniame parke - 17822, antroje vietoje -  Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate – 12548, trečioje vietoje - Žemaitijos nacionaliniame parke – 5124.

2017 metais saugomų teritorijų edukacinėse programose buvo sudalyvauta net 41359 kartus, 2018 – 33321, 2019 – 42005, 2020 – 25109, 2021 – 30776, 2022 – 29911, o 2023 – 29915. Žvelgiant į direkcijų edukacijų statistiką pagal metus, tai 2017 metais daugiausiai edukacijose sudalyvavo Neries regioninio parko direkcijoje – 9488, antroje vietoje – Kurtuvėnų regioninio parko direkcija – 6200, o trečioje Anykščių regioninio parko direkcija – 4363. 2018 metais daugiausia direkcijų organizuotose edukacijose dalyvavo: Žemaitijos nacionaliniame parke – 4540, Anykščių regioniniame parke – 3516 ir Kauno marių regioniniame parke – 3464. 2019 metais: Kurtuvėnų regioniniame parke – 7310, Žemaitijos nacionaliniame parke – 5940, Varnių regioniniame parke – 3747. Dėl koronaviruso pandemijos, bendrai edukacinių programų skaičius sumažėjo, 2020 metais daugiausiai buvo Kurtuvėnų regioniniuose parkuose – 4896, Žemaitijos nacionaliniame – 3425, Salantų regioniniame parke – 3288. 2021 metais edukacijų dalyvių skaičius šiek tiek padidėjo, bet dar nepasiekė ikipandeminio lygio, daugiausiai čia dalyvauta Žemaitijos nacionalinio (5544), Kurtuvėnų regioninio (4922) ir Nemuno kilpų regioninio (1903) parko edukacijose. 2022 metais edukacinių programų dalyvių skaičius vėl kiek sumažėjo, gausiausiai dalyvauta Kurtuvėnų regioniniame parke – 5022, Žemaitijos nacionaliniame parke – 4608 ir Nėries regioniniame parke – 1997. 2023 metais edukacinių programų skaičius išliko panašus, 4 apsilankymais didesnis nei 2022 m., gausiausiai dalyvauta Žemaitijos nacionaliniame parke – 5110 ir Aukštaitijos nacionaliniame parke – 3178. 

Gamtos mokyklos

Jau kelinti metai Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje kuriamas gamtos mokyklų tinklas. Per keletą gyvavimo metų, gamtos mokyklose ir jų organizuojamose žaliosiose edukacijose sudalyvavo nemažai lankytojų, didžioji jų dalis – mūsų jaunieji lankytojai. 2017 metais gamtos mokyklose buvo apsilankyta 7443 kartus, 2018 – 12105, 2019 – 14743, 2020 – 7047, 2021 – 10718, 2022 – 10420, o 2023 – 12908. 2017 metais veikė Aukštaitijos nacionalinio parko, Kauno marių, Kurtuvėnų ir Sirvėtos regioninių parkų gamtos mokyklos, tai metais daugiausiai lankytojų sulaukė Sirvėtos gamtos mokykla – 2636. 2018 metais dar buvo atidarytos Dzūkijos nacionalinio, Varnių ir Žagarės regioninių parkų gamtos mokyklos, tais metais daugiausiai apsilankė Varnių gamtos mokykloje (2955). 2019 metais rekordiškas skaičius gamtos mokyklų dalyvių buvo Aukštaitijos nacionaliniame parke, net 5416. 2020 metais dėl karantino ir dėl to, kad remontui buvo uždaryta Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokykla, bendras lankytojų skaičius gamtos mokyklose ir jų programose sumažėjo, daugiausiai čia vėl turėjo Varnių gamtos mokykla – 3082 mokinius. 2021 metais gamtos mokyklų lankytojų bendras skaičius vėl šiek tiek pakilo, buvo įsteigta Žuvinto biosferos rezervato gamtos mokykla, o tais metais daugiausiai dalyvių sudalyvavo Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokyklų edukacijose – 3941. 2022 metais apsilankymų gamtos mokyklose skaičius liko stabilus, o kaip ir prieš tai, gausiausiai žmonės lankė Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokyklą Meironyse (3306). 2023 metais apsilankymų skaičius įšaugo, daugiausiai apsilankymų sulaukė ta pati Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykla Meironyse – 2985.

Saugomų teritorijų direkcijų susitikimai su vietos gyventojais

Susitikimai su vietos bendruomenėmis ir gyventojams kol kas nėra labai dažni, tačiau tokių direkcijų organizuojamų susitikimų vis dažnėja. 2017 metais tokiuose susitikimuose dalyvavo tik 373, 2018 skaičius išaugo – 2561, 2019 – 3769, 2020 – 2197, 2021 – 2951, 2022 – 3625, o 2023 – 3481. Dalis direkcijų tokių susitikimų nedaro, bet apie 2017 tokie susitikimai buvo daromi tik trijose direkcijose, o 2021 metais jau net 20 direkcijų organizavo tokius susitikimus. Daugiausiai gyventojų į susitikimus įtraukė Varnių regioninio parko direkcija: 2018 – 2102 gyventojai, 2019 – 1981, 2020 – 873, 2021 – 1752, o 2022 net 2405. 2023 m. daugiausiai susitikimų su vietos gyventojais turėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija - 864.

Tiesioginis, automatinis ir netiesioginis lankytojų monitoringas

Saugomų teritorijų tiesioginis lankytojų monitoringas sistemiškai pradėtas vykdyti nuo 2012 m. patvirtinus Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programą. Tiesioginio lankytojų monitoringo metu saugomų teritorijų direkcijų specialistai vyksta prie lankomų objektų esančių saugomoje teritorijoje ir rankiniu būdu fiksuoja apsilankymų skaičių. Tiesa, reikia pabrėžti, kad visų saugomose teritorijose apsilankusių žmonių užfiksuoti nepavyksta ir duomenys tiesioginio monitoringo metu nėra visuomet tikslus. Šie netikslumai atsiranda dėl skirtingo stebėjimo dienų skaičiaus, stebėjimo valandų, duomenų interpretacijos. Dalis direkcijų duomenis apibendrina išvestiniais skaičiais, dalis naudoja interpoliacijos metodą, taigi, duomenys yra tik apytikriai.

Didžioji dalis šiuo saugomų teritorijų direkcijų šiuo metu naudoja automatinio skaičiavimo metodus, šiuos skaičiavimus atlieka lankomose vietose įrengti automatiniai skaičiuotuvai. Šių skaičiuotuvų parodymai yra skirtingi, jie priklauso nuo montavimo, pastatymo vietos ir kokybės. Duomenis galima naudoti tik atlikus atitinkamą kalibravimą. Automatiniai skaičiuotuvai saugomose teritorijose buvo pradėti plačiau diegti nuo 2018 metų, tačiau didžioji dalis direkcijų skaičiuotuvus įsirengė tik 2022 metų gale. Skaičiuotuvų duomenys skaičiuojami kartu su tiesioginio monitoringo duomenimis.

Apibendrinus galima teigti, kad 2017 metais saugomose teritorijose buvo užfiksuoti 1 138 175 apsilankymai, 2018 – 1 793 973, 2019 – 1 987 226, 2020 – 2 114 957, 2021 – 2 397 362, 2022 – 2 225 070, o 2023 – 3 766 967. Pastaraisiais metais apsilankymų skaičius saugomose teritorijose turi tendenciją kilti, tai galimai susiję su pandemijos laikotarpiu pasikeitusia turistinių srautų struktūra (gyventojai negalėdami vykti į užsienį, labiau naudojosi Lietuvos turizmo ištekliais). Džiaugiamės, kad 2020-2021 metais buvo išaugęs didesnis gyventojų poreikis lankytis Lietuvos saugomose teritorijose ir pažintį savo kraštą. 2022 metais apsilankymų skaičius nežymiai sumažėjo. 2023 metais apsilankymų skaičius labai stipriai įšaugo dėl pagrindinės priežasties - didžiojoje dalyje direkcijų įrengtų automatinių skaičiuotuvų, dėl kurių surinkti duomenys taps dar tikslesni.

Siekiant tiksliau išsiaiškinti lankytojų srautus, saugomų teritorijų direkcijos taip pat renka duomenis iš valstybiniuose parkuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) įsikūrusių muziejų, kultūros centrų, kavinių, viešbučių ir kitų turistų aptarnavimo, apgyvendinimo, maitinimo įstaigų. Tokio tipo duomenys yra laikomi netiesioginio lankytojų monitoringo rodikliais. Nustatyta, kad pagrindinėse saugomose teritorijose įsikūrusiose įmonėse 2017 metais buvo apie 2 716 016 apsilankymų, 2018 – 3 007 343, 2019 – 3 234 723, 2020 – 2 206 989, 2021 – 2 396 751, 2022 – 2 839 397, 2023 – 2 530 049. Didžiausi apskaitytų netiesioginio lankytojų monitoringo apsilankymų skaičius fiksuotas iki koronaviruso pandemijos, vėliau dėl riboto turizmo sektoriaus įmonių darbo, skaičiai sumažėjo. Visgi netiesioginio lankytojų monitoringo duomenys saugomose teritorijose nėra labai tikslūs, nes įmonės duomenis dažnai pateikia apytikslius, taip pat, ne visos privačios turizmo įmonės sutinka dalinti duomenimis. 2022 metais jau mažiau direkcijų rinko netiesioginio monitoringo duomenis, todėl šis skaičius bendroje statistikoje mažėja. Vieni patikimiausių netiesioginio lankytojų monitoringo duomenų yra pateikiami apie Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojus, nes tikslią persikėlusių į Kuršių neriją lankytojų apskaitą veda AB „Smiltynės perkėla“, jos duomenimis 2017 metais į Kuršių nerijos nacionalinį parką lankytojai persikėlė 1453208 kartus, 2018 – 1 457 246, 2019 – 1 572 175, 2020 – 1 139 903, 2021 – 1 213 518, 2022 – 1 290 631, o 2023 – 1 285 318.