Paroda Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre

Š. m. liepos 5 d. 17.00 val. kviečiame į Žymanto Morkvėno fotografijų parodos "Laimingi Musteikos pasaulio žmonės" atidarymą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61, Marcinkonys).

Atidarymo renginyje - susitikimas ir diskusija su autoriumi.
Maloniai kviečiame dalyvauti!

Taip apie parodą rašo autorius:
„Laimingi Musteikos Pasaulio žmonės. Taip savo fotoarchyve esu pavadinęs aplanką, kuriame ramiai ir lėtai būna nuotraukos pradėtos rinkti prieš dvidešimt metų. Būtent – ramiai ir lėtai. Šie būdvardžiai patektų į saikingą žodžių rinkinį apibūdinantį Musteikos pasaulį, kurio ypatingą dvasią gali pajusti čia praleidęs dieną, bet jį suvokti – prireiktų ne vienerių metų.

Šį šilinių dzūkų kraštą nuo civilizacijos saugoja miškai ir pelkių vandenys, nepatogūs privažiavimo keliai. Naktį apšviečia ne žibintai, bet Paukščių takas, kurio vagą atkartoja Musteikos upelio gysla. Per jau retai beužklystančius šalčius čia vis dar pokši štankietinės tvoros. Antanas dar apeina aplink esančius miškus patikrinti ar audra neišvertė pušelės, tinkamos kašelių pynimui. Jonas, saugodamas upelio tėkmę, vis dar lanko bebrų užtvankas. Danutė su kaimynu dalinasi miške rastu džiaugsmu - pirmosiomis surinktomis voveraitėmis ir viltimi jog šiemet šilai lepins geru grybų derliumi, o Tadas iš savo „autolapkės“ džiaugsmingai džiaugsmingai šūktels „Sekantis!“ nors ir eilė prie maisto produktų jau nebėra tokia ilga.

Esu gamtininkas, teko su fotoaparatu nemažai keliauti šiame žemės pusrutulyje po miškus ir pelkes, potvynius ir sausras. Pastebėjau vieną dėsningumą, kurį matau ir Musteikos pasaulyje. Žmonės, kurie gyvena atšiaurios gamtos apsuptyje išlaiko daug labiau pagarbų ir jautrų santykį su gamta. Stengiasi su ja sugyventi, o ne ją nugalėti. Trumparegiškai naivus troškimas nugalėti ir kontroliuoti gamtą labiau būdingas ten kur gamtos yra mažiau, o gyventi – patogiau. Musteikos pasaulio pelkynai užaugina daug mašalų ir uodų, smėliai nedžiugina derliumi ir privilioja atšiaurias pavasarines šalnas. Tačiau santykis su gamta čia išlieka pagarbus ir dėmesingas, gamtos ritmas čia girdisi labiau nei laikrodžio tiksėjimas.

Parodoje „į žmones išeina“ tik nedidelė dalis aplanko „Laimingi Musteikos pasaulio žmonės“ nuotraukų. Tačiau viliuosi jog jų visuma padės užčiuopti ypatingą ir vis dar gyvą, ramią ir lėtą šilinių dzūkų kasdienybę."