ŽOLINĖ – VASAROS PABAIGOS ŠVENTĖ
Žolinė, kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė, minima jau labai seniai, ji švęsta gerokai iki mūsų krikšto. Protėviams buvo labai svarbu žinoti, kaip baigėsi derlingasis metas, kokius savo užaugintus ir gamtos atseikėtus turtus pavyko susikrauti į savo aruodus. Žiemą viso to labai prireiks. Šią dieną svarbu prisiminti ir natūralių pievų svarbą.
Dabartinės pievos Baltijos regione atsirado dėl savotiškos žmogaus ir gamtos bendrystės. Gyvulių ganymas ir šieno pjovimas užtikrino pievų palaikymą, neleido joms užželti krūmais ir medžiais bei tapti mišku. Dar prieš aktyvų žmogaus įsikišimą tokius pievų lopinėlius ir atvirą kraštovaizdį palaikydavo stambūs laukiniai žoliaėdžiai (arkliai, taurai).
Gamtiniu požiūriu, pievųekosistemos yra vienos turtingiausių pasaulyje. Nors tropiniuose miškuose, didesniuose nei 50 kv.metrų, aptinkamas didžiausias augalų rūšių skaičius, tačiau mažesniuose plotuose laimi pievos!
Vos tik įžengę į pievą žmonės dažniausiai mato tiesiog žolę. Tačiau, atidžiau patyrinėjus, galime pamatyti, jog toji žolė yra sudaryta iš daugelio augalų rūšių. Lietuvoje pusiau natūralios pievos yra namai 550 žydinčių augalų rūšių, iš kurių 70 yra nykstančios ir įtrauktos į Raudonąją knygą. O kur dar samanos, asiūkliai, paparčiai! Kai kurios pievų buveinės yra ypatingai turtingos, pavyzdžiui, Lietuvos botanikai viename kvadratiniame metre ganomos pievos suskaičiuoja net 70 augalų rūšių.
Pievos yra buveinės gyvūnams. Tūkstantmečius pievos buvo naudojamos naminių gyvulių šėrimui - tiek žalia žole sezono metu, tiek šienu šaltuoju periodu. Kita pievų nauda – vaistiniai augalai. Kuo įvairesnės pievos, tuo didesnė tikimybė, kad jose rasite sveikatai naudingų rūšių. Niekas nepasaldina gyvenimo labiau, nei natūraliose, įvairių augalų pilnose pievose surinktas bičių medus.
Ar žinojote, kad kai kurie pievų augalai gali būti naudojami kaip natūralūs tekstilės dažai? Pavyzdžiui, paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) dažo raudona bei ruda spalvomis. Pievų augalai savo šaknimis sutvirtina dirvožemį bei saugo jį nuo erozijos (dirvožemio dalelių praradimo vandeniui jas išplaunant ar vėjui išpustant).
Pievos teikia ir kitą, su vandeniu susijusią naudą – valo vandenį nuo kietų dalelių ir kitų komponentų. Tai leidžia mums džiaugtis švaresniu paviršiniu vandeniu.
Pievos, tai – svarbi kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Taigi ar saugosime pievas kartu?