VSTT paaiškina | Kaip derinti turizmo skatinimą su UNESCO pasaulio paveldo apsauga?
Kuršių nerijos išskirtinė visuotinė vertė – tai unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas ir nuolat natūraliai kintantis kultūrinis kraštovaizdis. Už jo išsaugojimą esame atsakingi visi.
Rugpjūčio 20 d. Nidoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame diskutuota apie aviacijos turizmo galimybes Neringoje ir žemyninėje Lietuvos dalyje, jų potencialą bei su tuo susijusius aplinkosaugos, infrastruktūros ir planavimo klausimus. Susitikime dalyvavo Neringos savivaldybės, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos, Kultūros, Užsienio reikalų ministerijų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, civilinės aviacijos, „Keliauk Lietuvoje“ ir kitų institucijų atstovai. Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai atstovavo Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Susitikime paminėta, kad aviacinis turizmas jau vyksta – per praėjusius metus į Neringą atskrido apie 1000 orlaivių. Įvardyti ir tolesniam jo vystymui reikalingos infrastruktūros poreikiai – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, automobilių ir orlaivių stovėjimo vietos, skrydžių planavimo bei kitos paslaugos.
Kuršių nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Jos išskirtinė visuotinė vertė yra neatsiejama nuo žmogaus ir gamtos sąveikos – šimtmečiais formuoto kraštovaizdžio, gyvenviečių, miškų, kopų, kultūros paveldo ir žmogaus pastangų apsaugoti neriją nuo smėlio slinkimo.
Diskusijoje dalyvavusi A. Jasinavičiūtė-Trakimienė pabrėžė, kad Kuršių nerijoje bet kokios naujos veiklos ar infrastruktūros galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į teritorijos išskirtinumą, gamtines, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo vertes bei Pasaulio paveldo vietovės apsaugos principus, nepažeidžiant Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Svarbu atsižvelgti ir į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatyta išlaikyti Nidos civilinį aerodromą funkcionuojantį, nenumatant jo plėtros. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane įvardyta, kad esama aviacinė lauko aikštelė gali būti naudojama ribotai, pagal griežtai reglamentuojamą skrydžių tvarką, o esamo tako ilginimas nenumatytas.
Tolesnės diskusijos turi būti grindžiamos ne tik naujais regiono poreikiais ir ekonominiu potencialu, bet ir galiojančiais planavimo dokumentais bei tarptautiniais įsipareigojimais. Priimant bet kokius sprendimus, prioritetas privalo būti teikiamas Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės, jos autentiškumo, vientisumo išsaugojimui. Bet kokia planuojama plėtra, galinti turėti reikšmingą poveikį paveldo vietovei, privalo būti įvertinta iš anksto. Vadovaujantis Pasaulio paveldo konvencijos gairėmis (172 punktas), apie tokius projektus per Pasaulio paveldo centrą būtina informuoti Pasaulio paveldo komitetą.
„Mūsų tikslas – rasti sprendimus, kurie leistų ir regionui vystytis, ir išsaugoti tai, dėl ko Kuršių nerija yra unikali,“ – teigia Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Svarbus žingsnis šia kryptimi jau žengtas – Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje sudaryta darbo grupė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano peržiūros ir atnaujinimo poreikiui įvertinti.
Darbo grupė vertins praktines šio plano įgyvendinimo problemas, galimus pasenusius ar tarpusavyje nederančius sprendinius. Taip pat bus analizuojama, kaip šie sprendiniai atitinka Pasaulio paveldo konvenciją, atnaujintus nacionalinius teisės aktus bei kitų institucijų pasiūlymus. Iki rugsėjo 30 d. turi būti pateiktos išvados ir pasiūlymai dėl Tvarkymo plano koregavimo, atnaujinimo ar keitimo apimties ir prioritetų.
„Tai suteikia galimybę diskusiją apie Kuršių nerijos ateitį grįsti ne atskirais projektais, o platesniu, ilgalaikiu ir subalansuotu požiūriu į teritorijos naudojimą, turizmą ir jos išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimą. Kuršių nerijoje tikroji prabanga susijusi ne su infrastruktūros ar lankytojų gausa, o su išsaugotu unikaliu kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriuo atvykstame gėrėtis ir kurį esame įsipareigoję perduoti ateities kartoms,“ – pabrėžia A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.