ŠLUOTINIS SAUSAKRŪMIS - GRAŽIAI ŽYDINTIS, BET INVAZINIS
Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas.
Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m.
Šluotinis sausakrūmis paplitęs visoje Lietuvoje, bet nevienodai gausiai. Pietinėje ir rytinėje šalies dalyse ir Kuršių nerijoje, kur vyrauja sausi pušynai, ši rūšis dažna ir labai gausi. Šie augalai išstumia vietinę augmeniją, tad šluotinius sausakrūmius reikia naikinti
Šluotinių sausakrūmių naikinimas sudėtingas dėl labai ilgo dirvožemyje esančių sėklų gyvybingumo. Subrendusius ir pribręstančius individus geriausia išrauti arba iškasti, kad nesubrandintų sėklų, o vėliau būtina ilgą laiką ne rečiau kaip kas dveji metai naikinti iš sėklų išaugančius jaunus individus. Jauni krūmai (maždaug iki 5–7 metų amžiaus) lengvai išsirauna, o senesnių krūmų rovimą reikia derinti su iškasimu. Nes nupjauti iki žemės paviršiaus augalai lengvai atželia ir smarkiai išsišakoja.
Šluotinius sausakrūmius galima rauti visada, kol neįšalęs dirvožemis, bet geriausia taip juos naikinti pavasarį ir vasaros pradžioje, ypač žydėjimo laikotarpiu, kai net jauni žydintys krūmai lengvai pastebimi tarp kitų augalų.
Kviečiame visus pildyti anketą apie šluotinio sausakrūmio paplitimą - Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA
Parengta pagal Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių VGR direkcijos informaciją