MIŠKAI SAUGOMOSE TERITORIJOSE
LR Seimo II-ųjų rūmų galerijoje eksponuojama fotografijų paroda „Gamtos vertybės miškininko akimis“. Miškininkai taip pat stengiasi saugoti Europos bendrijos svarbos buveines bei retas, nykstančias augalų bei gyvūnų rūšis. Tai atsispindi šioje parodoje.
Prieš parodą LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija, kurioje Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos atstovai dalijosi įžvalgomis apie tvarios miškininkystės principus, biologinės įvairovės išsaugojimo reikšmę gamtai ir žmogui.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė konferencijoje kalbėjo apie saugomas teritorijas, kurios yra miškuose. Miškai saugomose teritorijose sudaro šiek tiek daugiau kaip 30 procentų nuo visų miškų ploto Lietuvoje.
Kaip žinia miškai skirstomi į keturias grupes. Labiausiai saugoma yra I grupė, t.y. rezervatų miškai (26 821 ha). Kad pasiektume Europos Komisijos Biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos tikslus, reiktų rezervatų miškų plotą didinti iki maždaug 68 000 ha. Tad dalis II grupės draustinių miškų turėtų tapti I grupės miškais.
Bendras Europos bendrijos svarbos buveinių plotas – apie 268 tūkst. hektarų arba 12.6 proc. nuo visų miškų. Šias buveines taip pat būtina išsaugoti.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nuolatos bendradarbiauja su Valstybinių miškų urėdija, yra pasirašomos apsaugos sutartys. Tai daroma siekiant apsaugoti buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas ar kitais teisės aktais nėra pakankamai apsaugotos, kad vykdant ūkinę veiklą valstybiniuose miškuose nebūtų pažeistos vertybės.
Siekiant išsaugoti buveines ir retas, nykstančias rūšis, atkurti ekologinį balansą, įgyvendinti priemones, kurios skirtos kovoti su klimato kaitos padariniais, yra rengiami ir įgyvendinami gamtotvarkos planai. Gamtotvarkos priemonės įtraukiamos į miškotvarkos projektus. Pagrindinės priemonės miško buveinių būklės gerinimui - palikti negyvą medieną, nekirsti senų miškų, nekeisti, o kur reikia atstatyti hidrologinį režimą, ganyti galvijus ir kt.
Ypač džiugu, kad LR Seimas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją „Dėl miškų politikos“, kurioje išdėstytas Parlamento požiūris dėl ilgalaikių subalansuotų miškų politikos krypčių. Rezoliucijoje atsispindi Nacionalinio susitarimo dėl miškų, kuriame dalyvavo 40 skirtingų organizacijų, idėjos. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės kartu su kitais parlamentarais pateiktame dokumente pasiektas susitarimas 6-iose temose, kurios buvo perkeltos į Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl miškų politikos“.
Tikėkimės, kad būsimoje miškų politikoje bus dar daugiau dėmesio skirta biologinės įvairovės ir buveinių išsaugojimui.