LRT RADIJO LAIDOJE – APIE GAMTOS PAVELDO OBJEKTUS
LRT radijo laidoje „Gamta – visų namai“ apie gamtos paveldo objektus pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Rukas. Pokalbyje aptarti valstybės saugomi medžiai, akmenys, geologiniai dariniai ir žmonių vaidmuo atrandant bei išsaugant gamtos vertybes.
Viena iš pokalbio temų tapo seniausia Vilniaus liepa. Pasak V. Ruko, tiksliai nustatyti seno medžio amžių yra sudėtinga. Patikimiausias būdas būtų paimti medžio kerną ir suskaičiuoti rieves, tačiau vien dėl smalsumo tokie tyrimai paprastai neatliekami, kad nebūtų žalojamas medis. Manoma, kad ši liepa buvo pasodinta dar tuo metu, kai Sapiegų rūmų parke vyko jo formavimo darbai L. Sapiegos laikais. Todėl kol kas apie senesnes Vilniaus mieste augančias liepas nėra žinoma.
Specialistas pabrėžė, kad senų medžių amžiaus nustatymas dažnai primena „būrimą iš kavos tirščių“. Daugelio senolių kamienų vidus būna pažeistas puvinio, todėl neįmanoma tiksliai suskaičiuoti rievių. Dėl tos pačios priežasties sudėtinga tiksliai nustatyti ir garsiojo Stelmužės ąžuolo amžių.
Laidoje paliesta ir didžiausio Lietuvos akmens tema. Nors daugelis pirmiausia prisimena Puntuką, didžiausias šalies riedulys yra Puokės, dar vadinamas Barstyčių, akmuo Žemaitijoje. Pasak V. Ruko, Šiaurės Vakarų Lietuvoje didelių riedulių gausu, o žemaičiai juos vadina kūliais. Tuo tarpu kituose regionuose, pavyzdžiui, Suvalkijoje, stambūs akmenys yra kur kas retesni. Dėl to net ir mažesni, tačiau išskirtinę kultūrinę ar legendinę reikšmę turintys objektai, tokie kaip Vištyčio akmuo Vištyčio regioniniame parke, vietos bendruomenėms yra itin svarbūs.
Kalbėdamas apie geologinį paveldą, V. Rukas paaiškino, kas yra konglomeratai. Tai gruntinio vandens išeigų vietose per tūkstančius metų sucementuoti žvyro sluoksniai. Paprastai tariant, tai uoliena, primenanti iš daugybės akmenukų suformuotą ir sukietėjusį „pyragą“. Pasak specialisto, tai vieni įspūdingiausių geologinių darinių Lietuvoje. Neries regioniniame parke netoli Airėnų esantis konglomeratas sukuria išskirtinį kraštovaizdį – lankytojai čia gali pasijusti tarsi eidami kanjonu tarp uolų.
Anot V. Ruko, naujų gamtos paveldo objektų paieška vyksta nuolat. Dažnai apie išskirtinius medžius, akmenis ar kitus gamtinius objektus praneša vietos gyventojai ir bendruomenės. Šiuo metu specialistai yra sukaupę apie 300 potencialių gamtos paveldo objektų sąrašą. Tačiau kiekvieną kandidatą reikia aplankyti, išmatuoti ir įvertinti pagal nustatytus kriterijus.
Specialistas džiaugiasi žmonių iniciatyvumu ir noru prisidėti prie gamtos vertybių išsaugojimo. Pastebėjus išskirtinį objektą, prašoma pateikti tris pagrindinius dalykus: tikslią vietą, trumpą aprašymą ir nuotrauką. Gavę tokią informaciją specialistai vyksta į vietą ir vertina, ar objektas atitinka gamtos paveldo statusui keliamus reikalavimus.
Vis dėlto ne visi žmonių ketinimai gamtai išeina į naudą. V. Rukas atkreipė dėmesį į atvejus, kai gyventojai savavališkai tvarko gamtos objektus, ypač šaltinius. Kartais natūralūs šaltiniai užbetonuojami, įrengiami vamzdžiai vandeniui ar net privažiavimai. Tokie veiksmai pakeičia natūralią aplinką ir sunaikina dalį gamtos paveldo vertės. Todėl specialistai ragina leisti gamtai išlikti kuo natūralesnei ir nesistengti jos pertvarkyti pagal žmogaus poreikius.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai ir laidos kūrėjai kviečia ne tik pažinti jau saugomus gamtos paveldo objektus, bet ir prisidėti prie naujų vertybių atradimo bei išsaugojimo.
Laidą „Gamta – visų namai“ galite paklausyti čia Viso pokalbio klausykitės nuo laidos 16 minutės.