KERPINIŲ PUŠYNŲ BUVEINĖ: KAS TEN SAUGOMA?
Iš pirmo žvilgsnio kerpiniai pušynai gali pasirodyti skurdūs: juose auga pušys, dirvožemis smėlėtas, o žemę dažnai dengia ne žolė, bet kerpių kilimas. Tačiau iš tiesų, tai viena vertingiausių Lietuvos gamtinių buveinių, kurioje gyvena daugybė retų augalų, vabzdžių ir paukščių rūšių. Šie miškai dažniausiai aptinkami Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlynuose.
Kerpiniuose pušynuose auga įvairios kerpės, kadagiai, čiobreliai, vanagės, gelteklės ir kiti sausrą bei kaitrą mėgstantys augalai. Čia galima rasti ir rečiausių rūšių, tokių kaip vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas ar kalninė arnika.
Ši buveinė ypač svarbi vabzdžiams. Žydintys augalai vilioja laukines bites, drugius ir kitus apdulkintojus, o saulės įšildytoje negyvoje pušų medienoje vystosi reti vabalai. Kerpinius pušynus mėgsta ir kai kurie reti, nykstantys paukščiai: čia aptinkami tetervinai, kurtiniai, žalvarniai bei kukučiai. Kerpiniuose pušynuose vyrauja paprastosios pušys, tad čia gali būti randamas tikrasis baravykas, kuris su pušimis sudaro mikorizę.
Nors tai gali skambėti netikėtai, kerpiniai pušynai nuo seno buvo susiję su natūraliais žemutiniais gaisrais. Jie neleisdavo pernelyg suvešėti samanoms, krūmokšniams ir tankiam pomiškiui. Be šių trikdžių kerpės pamažu nyksta, buveinė užželia ir praranda savo vertę daugeliui specializuotų rūšių. Praeityje panašų poveikį turėjo ir žmogaus veikla: gyvulių ganymas, samanų rinkimas kraikui bei paklotės mindymas. Šiandien kerpinių pušynų išsaugojimui reikalingos specialios gamtotvarkos priemonės.
Kerpiniai pušynai yra tarsi gyva smėlynų ekosistema, kurioje išliko rūšys, negalinčios gyventi tankiuose ir ūksminguose miškuose. Nors jie atrodo kuklūs, šiose buveinėse sutelktas didžiulis biologinės įvairovės turtas.
Todėl kerpinių pušynų apsauga yra svarbi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gamtos išsaugojimui.