KAD VAIKAI NORĖTŲ SAUGOTI GAMTĄ, TURI JĄ PAŽINTI
Gamtos tausojimo klausimams tampant vis aktualesniais, imama daugiau dėmesio skirti gamtosauginiam švietimui, kuris ne tik suteikia žinių apie natūralią gamtą, jos saugojimą, bet ir ugdo įgūdžius būti gamtoje kuo mažiau jai kenkiant.
Saugomų teritorijų gamtos mokyklų specialistai įsitikinę – norint, kad jaunoji karta norėtų saugoti gamtą, būtina sudaryti sąlygas ją pažinti ne iš vadovėlių, o matant, liečiant ir tyrinėjant.
Neseniai duris atvėrusi Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykla organizuoja gamtosaugines edukacijas, kurių metu vaikai ne tik gauna naujos informacijos, susijusios su šios saugomos teritorijomis vertybėmis, bet ir vyksta į natūralią gamtą, domisi saugomais augalais, juos tyrinėja jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Labai svarbi gamtosauginio švietimo dalis – laikas gamtoje, kuomet vaikai vaikšto po miškus, kopas, palei Kuršių marias ir, stebėdami gamtą, praktiškai mokosi ją pažinti.
„Pavyzdžiui, vienos populiariausių mūsų edukacijų „Miško detektyvas-pėdsekystė“ metu vaikai gamtoje ieško gyvūnų pėdsakų. Yra pavykę atrasti ir labai retai sutinkamų gyvūnų pėdsakų – bebro, ūdros, briedžio, ir net gyvai sutikti pačius pėdsakų savininkus, kas vaikams padarė labai didelį įspūdį. Kitos mėgstamos edukacijos „Vandenų pasaulis“ metu, vykdydami užduotį, vaikai sykį rado retų dumblių, moliuskų kriauklių, kuriuos vėliau tyrė jaunojo gamtininko laboratorijoje“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus neformaliojo švietimo specialistė Giedrė Krištopaitytė.
Būti gamtoje, stebėti gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius, pažinti kraštovaizdžio ir gamtos vertybes bei supančią gamtinę aplinką skatina ir kitame, Varnių regioniniame parke įsikūrusi gamtos mokykla. Jos specialistė Alma Būdvytienė teigia, kad mokymasis netradicinėje aplinkoje ne tik suteikia vaikams naujų žinių, bet jos yra ir geriau įsimenamos, be to, gamta ir buvimas joje gali tapti mėgstama veikla. Juo labiau, kad gamta niekuomet negaili staigmenų ir visus sužavinčių atradimų.
„Netoli mūsų gamtos mokyklos yra ežeras, kuris vienintelis Lietuvoje meta gintarą. Vaikams tai būna atradimas, kaip ir prie ežero randami gintaro gabaliukai. Edukacijų metu taip pat rengiame žygį per pelkę iki bebro namų – bebravietės. Ten vaikai stebi bebrų gyvenamąją aplinką, ieško bei fiksuoja bebrų veiklos pėdsakus. Daug dėmesio sulaukia edukacija, kurios metu mokomasi pažinti paukščius, klausomasi jų balsų. Vaikams gamtoje leidžiame išbandyti visus pojūčius, sekame gyvūnų pėdsakais, o koks būna džiaugsmas radus miške gyvūnų kaukolių! Pagal jas spėjame, kokio tai gyvūno liekanos“, – vardija Varnių regioninio parko gamtos mokyklos specialistė.
„Daug aiškiname vaikams ir apie ekologiją, atsakingą bei tvarų vartojimą, antrinį daiktų panaudojimą, rūšiavimą, nešiukšlinimą. Kai visų šių dalykų mokoma derinant su buvimu gamtoje, jos tyrinėjimu, tuomet ir rezultatas būna geresnis. Pastebime, kad vaikams nesvarbu, koks oras, jie mielai būna gamtoje, įsitraukia į įvairias veiklas“, – sako A. Būdvytienė.
Saugomų teritorijų gamtos mokyklų specialistų teigimu, visų edukacijų tikslas vienas – išmokyti saugoti supančią gamtą pagal savo jėgas ir supratimą, mokytis gamtoje ir iš gamtos.