Dzūkijos nacionalinis parkas saugomas ne be priežasties: vėtros padarinius tvarkome saugodami gamtos vertybes
Audros padariniai Dzūkijos nacionaliniame parke. Nuotrauka - Varėnos raj. savivaldybės.
Stiprūs škvalai ir audros yra natūralūs ekstremalūs reiškiniai, kurių poveikį miškams klimato kaitos sąlygomis gali stiprinti besikeičiantys klimato veiksniai. Konkrečių medynų pažeidžiamumui įtakos gali turėti ir jų struktūra – amžius, rūšinė sudėtis, miško pakraščiai bei ankstesnė ūkinė veikla, įskaitant kirtimus.
Rugpjūčio pradžioje vėtra smogė ir Dzūkijos nacionaliniam parkui – nuo 1991 metų saugomai teritorijai, kurios visa teritorija priklauso „Natura 2000“ tinklui ir yra skirta vertingų buveinių bei paukščių apsaugai.
Svarbu atskirti pačią audrą nuo jos padarinių. Saugoma teritorija nesukelia audros, tačiau po stichijos susidariusi situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kokias gamtos vertybes valstybė yra įsipareigojusi saugoti. Dzūkijos nacionaliniame parke dalis vėtros pažeistų miškų yra Merkio kraštovaizdžio draustinyje, dalis – miškų ūkio funkcinio prioriteto tvarkymo zonoje, o kai kur yra kartografuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės – Vakarų taiga ir kerpiniai pušynai.
Todėl po audros kyla klausimas: ar išvirtusį medį galima pašalinti, kas priima sprendimą dėl kirtimo ir kodėl vienais atvejais medieną galima išvežti, o kitais ją svarbu palikti?
Mitas: saugomose teritorijose po audros negalima tvarkyti miško.
Tiesa: saugomose teritorijose galioja ne draudimas tvarkyti mišką, o aiški teisės aktuose nustatyta procedūra. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos gamtines vertybes ir planuojamų darbų poveikį.
Mitas: po vėtros išverstus medžius visada reikia išvežti.
Tiesa: vien tai, kad medis išvirtęs po audros, savaime nereiškia, jog jis turi būti pašalintas. Pirmiausia būtina įvertinti, kokie apsaugos reikalavimai galioja konkrečioje vietoje, ar joje nėra saugomų buveinių ar rūšių ir kokį poveikį ūkiniai darbai galėtų turėti Europos mastu saugomoms gamtos vertybėms.
VSTT supranta, kad po stichinės nelaimės miško savininkams svarbu kuo greičiau sutvarkyti vėtros padarinius. Tačiau valstybė kartu turi pareigą užtikrinti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugą.
Mitas: VSTT draudžia tvarkyti mišką.
Tiesa: VSTT ir saugomų teritorijų direkcijos neišduoda leidimų kirsti mišką ir nepriima sprendimų dėl jų išdavimo. Šiuos sprendimus priima Valstybinė miškų tarnyba. Saugomų teritorijų direkcijų vaidmuo „Natura 2000“ teritorijose yra atlikti gamtosauginį vertinimą ir nustatyti, ar planuojama veikla gali reikšmingai paveikti saugomas buveines bei rūšis.
Kai kuriais atvejais, ypač Vakarų taigos ir kerpinių pušynų buveinėse, dalis po vėtros likusios negyvos medienos yra svarbi pačios ekosistemos funkcionavimui ir natūraliam atsikūrimui. Todėl nėra pagrindo teigti nei kad „viską reikia palikti“, nei kad „viską reikia išvežti“. Sprendimai turi būti priimami remiantis teisės aktais, faktine miško būkle ir gamtosaugos tikslais.
Miško savininkas, planuojantis kirtimą, prašymą pateikia per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Jei planuojama veikla patenka į „Natura 2000“ teritoriją ar gali jai turėti reikšmingą poveikį, atliekamas poveikio reikšmingumo vertinimas. VSTT ir saugomų teritorijų direkcijos leidimų kirsti mišką neišduoda – jos atlieka gamtosauginį vertinimą. Galutinį sprendimą dėl leidimo kirsti mišką priima Valstybinė miškų tarnyba.
Ši tvarka nėra papildoma kliūtis miško savininkams – ji nustatyta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, siekiant užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų ir jose saugomų gamtos vertybių apsaugą.
Mitas: patekus į saugomą teritoriją, iš savininko atimama nuosavybė ir jis joje nieko nebegali daryti.
Tiesa: saugomos teritorijos statusas savaime nereiškia privačios nuosavybės nusavinimo. Privati žemė ir miškas lieka savininko nuosavybė, tačiau jų naudojimui gali būti taikomi gamtosaugos reikalavimai. Savininkai kviečiami sudaryti apsaugos sutartis, kuriomis susitariama dėl konkrečių „Natura 2000“ vertybių išsaugojimo įsipareigojimų, o už juos gali būti mokamos kompensacijos. Daugiau apie tai sužinosite VSTT svetainės rubrikoje „Dažnai užduodami klausimai" - „Natura 2000 teritorijos. Apsaugos tikslai".
VSTT pabrėžia, kad nėra prieš vėtros padarinių tvarkymą. Tačiau saugomose teritorijose privaloma laikytis nustatytų procedūrų, kurios leidžia suderinti miško savininkų interesus ir pareigą išsaugoti vertingiausias Lietuvos bei Europos gamtos vertybes.
Kilus klausimų planuojamos ūkinės veiklos saugomose teritorijose, o šiuo atveju ir dėl vėtros padarinių tvarkymo ar planuojamų darbų konkrečiame sklype, miško savininkai kviečiami konsultuotis su atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos specialistais (kontaktai). Konsultacija padeda iš anksto įvertinti konkrečiai teritorijai taikomus gamtosaugos reikalavimus ir pasirinkti tinkamą veiksmų bei derinimo tvarką.