Adomiškio pelkėje atkuriamos nykstančių rūšių buveinės
Adomiškio pelkėje, esančioje Ukmergės ir Molėtų rajonų savivaldybėse, bus atkuriamos retų ir nykstančių rūšių buveinės. Šioje „Natura 2000“ priklausančioje teritorijoje planuojama atkurti auksuotosios šaškytės ir raudonpilvės kūmutės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų drugio ir varliagyvio rūšių, buveines. Taip pat bus sudaromos geresnės sąlygos išlikti kitoms pelkėje gyvenančioms ir augančioms rūšims.
Adomiškio pelkėje saugomos auksuotosios šaškytės, raudonpilvės kūmutės ir šarvuotosios skėtės buveinės, taip pat natūralios plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų ir pelkinių lapuočių miškų buveinės. Siekiant išsaugoti ir atkurti šias gamtines vertybes, parengtas Adomiškio pelkės gamtotvarkos planas. Jame penkerių metų laikotarpiui numatytos gamtos atkūrimo priemonės, skirtos auksuotosios šaškytės ir raudonpilvės kūmutės buveinėms atkurti. Miškų ir šarvuotosios skėtės buveinėse aktyvių gamtos atkūrimo priemonių vykdyti neplanuojama.
Auksuotosios šaškytės buveinėms atkurti – atviros pievos
Adomiškio pelkėje auksuotosios šaškytės buveinės sunyko pievoms apaugus krūmais ir medžiais bei užsodinus miško sodmenimis. Dėl to išnyko ir šio reto drugio mitybinis augalas – pievinė miegalė.
Auksuotosios šaškytės vikšrai minta pievinės miegalės lapais, ant kurių suformuoja lizdus ir juose žiemoja. Todėl pievinė miegalė yra itin svarbus šios rūšies buveinės elementas. Jai sunykus, nyksta ir auksuotoji šaškytė.
Siekiant atkurti auksuotosios šaškytės buveines, Adomiškio pelkėje 0,9 ha plote bus kertami krūmai ir medžiai, šalinami miško sodmenys ir atžalos. Sodinto medyno vietoje dirvos paviršius bus išlygintas sufrezuojant kelmus,
Kūdrų pakrantėse – geresnės sąlygos raudonpilvei kūmutei
Raudonpilvė kūmutė gyvena sekliuose, šiltuose, gausiais vandens augalais apaugusiuose nedidelio ploto vandens telkiniuose. Adomiškio pelkėje ši rūšis aptinkama senose kūdrose, kurios yra apaugusios krūmais.
Krūmai ir medžiai išgarina didelę dalį kūdros vandens, o jų metamas šešėlis neleidžia vandens telkiniui pakankamai įšilti. Dėl to skursta vandens augalų įvairovė, o medžiais ir krūmais apaugusios kūdrų pakrantės tampa nebetinkamos raudonpilvės kūmutės buveinei. Atkuriant šios rūšies buveines, kūdrų pakrantėse bus kertami krūmai ir medžiai, šalinamos atžalos. Šios priemonės bus naudingos ne tik raudonpilvei kūmutei – kartu bus atkuriamos ir kitų varliagyvių, tarp jų paprastojo ir skiauterėtojo tritonų bei žaliųjų varlių, taip pat laumžirgių buveinės.
Nauda ne vienai rūšiai
Atkuriant šioms rūšims tinkamas gyvenimo sąlygas, sudaromos sąlygos išlikti ir kitoms augalų bei gyvūnų rūšims. Gyvybingos kūdros yra svarbios ir įvairiems paukščiams, kuriems jos tampa maitinimosi vietomis.
Krūmų ir medžių kirtimo darbus planuojama pradėti 2026 m. rugsėjo 10 d. Atžalų kirtimo darbai bus vykdomi iki 2028 m. pabaigos. Darbai atliekami įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų planavimas ir tvarkymas, ekosistemų,buveinių ir rūšių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje“ Nr. 01-027-P-0005.
