Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirti ir gauti duomenų, kaip šį svetainė yra naudojama.


Žemėlapyje pateikiama informacija apie 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu įgyvendintus projektus saugomose teritorijose. Šiuo finansavimo laikotarpiu buvo įgyvendinti projektai valstybiniuose draustiniuose, sutvarkyti ir pritaikyti lankymui paveldo objektai, sutvarkytos "Natura 2000" teritorijos, atkurtas hidrologinis režimas, įrengti lankytojų centrai su vidaus ekspozicijomis, bitininkystės muziejus, įrengtos gamtos mokyklos, sukurta lauko informacinė sistema, pastatyti apžvalgos bokštai ir vienas įspūdingiausių objektų - medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, įrengti pažintiniai takai.

Geresnės rezoliucijos žemėlapį galite persisiųsti čia.

Projektas Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0001 „Saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo dokumentų parengimas“

Projekto vykdytojas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

Projekto įgyvendinimo laikotarpis. 2016-09-01 – 2017-10-30

Projekto tikslas – pagerinti biologinės įvairovės būklę. Siekiant šio tikslo, t.y. – palankios saugomų augalų ir gyvūnų rūšių būklės, pirmiausiai reikia tobulinti šios srities teisės aktus, nes nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių atskirų saugomų rūšių apsaugą, nepakanka. Taip pat būtina parengti veisimo programas saugomoms rūšims, kurių išsaugojimui nepakanka buveinių tvarkymo priemonių. Nerimą kelia ir rūšys, kurių populiacijos būklė yra nepakankamai ištirta, mažai žinoma apie tų rūšių gausumą, jų buveinių būklę, todėl reikia inicijuoti tokių rūšių potencialių buveinių tyrimus.

Invazinės rūšys sukelia ekologines problemas, kurios yra vienos iš grėsmingiausių visai biologinei įvairovei. Naujai patekusios, sąmoningai ar nesąmoningai žmogaus atkeltos rūšys gali greitai daugintis, prisitaikyti prie vietinių gamtinių sąlygų ir taip keisti nusistovėjusius ekologinius ryšius ekosistemose. Yra mažiausiai 9 invazinės rūšys, kurių gausai reguliuoti reikia imtis specialiųjų priemonių. Norint imtis tokių veiksmų, pirmiausia reikia parengti reikiamą dokumentaciją, t. y. invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus.

Atsižvelgiant į trumpai išdėstytas problemas, projekto metu buvo parengti 24-ių saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planai, 3-jų saugomų rūšių veisimo programos ir 4-ių saugomų rūšių inventorizacijos ataskaitos, taip pat 9-ių invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planai. Atsižvelgiant į veiksmų planuose numatytas priemones, 2018-2020 metais numatoma įgyvendinti tvarkymo veiksmus.

Projektas vykdytas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

  SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS (I etapas)

2008 m. birželio 22 d. pasirašyta projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“, projekto kodas VP3-1.4-AM-02-V-01-001 (toliau – Projektas) finansavimo ir administravimo sutartis.

Projekto veiklos pradėtos įgyvendinti 2008 m gegužės 30 d., kai buvo skirtas laikinasis finansavimas.
Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose, taip pat pasirengti analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje.
 
Projekto tikslai:
-        sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su saugomomis vertybėmis;
-        sudaryti sąlygas lankytis saugomose teritorijose nedarant žalos aplinkai;
-        sudaryti prielaidas „Natura 2000“ teritorijų būklei gerinti.
 
Projekto uždaviniai:
-        įrengti saugomų teritorijų lankytojų centrus ir vidaus ekspozicijas juose;
-        pasirengti lankytojų centrų ir ekspozicijų įrengimui, parengiant projektus;
-        įrengti vizualinę lauko informacinę sistemą natūroje ir minimalios infrastruktūros elementus lankytojams bei pastatyti apžvalgos bokštą;
-        tvarkyti paveldo objektus;
-        pasirengti apžvalgos bokštų ir pažintinių takų įrengimui, parengiant projektus;
-        tvarkyti „Natura 2000“ tinklo teritorijas;
-        pasirengti „Natura 2000“ tinklo teritorijų tvarkymui parengiant hidrologinio režimo atstatymo projektus;
-        sudaryti sąlygas sutvarkytų teritorijų priežiūrai.
 
Projekto veiklos:
-        14 lankytojų centrų įrengimas (Dzūkijos (2 vnt.) nacionaliniame, Anykščių, Krekenavos, Pajūrio, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos ir Vištyčio regioniniuose parkuose);
-         16 vidaus ekspozicijų projektavimas ir 17 vidaus ekspozicijų įrengimas Aukštaitijos (Palūšėje) ir Dzūkijos (Merkinėje ir Marcinkonyse) nacionalinių parkų, Anykščių, Asvejos (Dubingiuose), Aukštadvario, Biržų, Kauno marių (Vaišvydavoje), Krekenavos (Dobrovolės km), Pajūrio (Karklėje), Rambyno (Bitėnuose, ekspozicijos projektas jau parengtas), Salantų, Sartų (Dusetose), Sirvėtos (Šventos km.), Tytuvėnų, Varnių (Ožtakiuose) ir Veisiejų regioninių parkų lankytojų centruose;
-        6 lankytojų centrų (nacionalinio, Ventos, Dubysos, Pagramančio ir Vištyčio regioniniuose parkuose bei Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate) su vidaus ekspozicijomis projektų parengimas;
-        bitininkystės muziejaus ekspozicijos projekto parengimas;
-        5 gamtos mokyklų įrengimo projektų parengimas (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Kauno marių, Sirvėtos bei Varnių regininiuose parkuose);
-        lauko informacinės sistemos  ir minimalios infrastruktūros elementų lankytojams įrengimas 9 regioniniuose (Dubysos, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Sartų, Varnių, Ventos ir Žagarės) parkuose;
-        2 apžvalgos bokštų įrengimas (Anykščių regioniniame ir Aukštaitijos nacionaliniame parkuose);
-        17 paveldo objektų (Buivydų, Bradeliškių, Vilkyškių, Šereitlaukio, Opstainių piliakalnių, Rambyno alkakalnio, Ginučių archeologinio ir Ladakalnio gamtinio komplekso,hidrogeologinių gamtos paveldo objektų: šaltinio Lino verdenės, Svilės šaltinių ir Skroblaus upelio ištakų, geologinio gamtos paminklo Velnio duobės, Gedanonių kalno, gamtos paminklo Pūčkorių atodangos, gamtos paveldo objektų: Olandų kepurės skardžio ir Gardų ozo) tvarkymas;
-        3 apžvalgos bokštų įrengimo projektų parengimas (Biržų, Nemuno kilpų ir Tytuvėnų regioniniuose parkuose);
-        6 pažintinių takų įrengimo projektų parengimas (Asvejos, Sirvėtos, Gražutės, Žagarės, Krekenavos ir Tytuvėnų regioniniuose parkuose);
-        16 „Natura 2000“ tinklo teritorijų (Ančios, Erlos,Salanto, Labanoro, Šventosios upės ties Margininkais ir Nevėžio upės ties Vadakstėliais slėnių, Juodupės, Siberijos, Laukagalio ir Kiaulyčios pelkių, Baltosios Vokės šlapžemių, Kulalių riedulyno, Senrusnės ir Sennemunės ežerų, Šveicarijos miško, Šakeliškių pievų, Arlaviškių kadagyno)  tvarkymas;
-        3 teritorijų hidrologinio režimo atstatymas po gamtotvarkos darbų "Natura 2000" tinklo teritorijose vykdymo;
-        4 hidrologinio režimo atstatymo projektų parengimas;
-        34 įrangos komplektai, reikalingos sutvarkytų teritorijų priežiūrai įsigijimas saugomų teritorijų direkcijoms.   
 
 
 
 
Įgyvendinta:
 
-         Įrengti 14 lankytojų centrų Dzūkijos (2 vnt.) nacionaliniame, Anykščių, Krekenavos, Pajūrio, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos ir Vištyčio regioniniuose parkuose:
 
Anykščių regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 

Įrengtas Krekenavos regioninio parko lankytojų centro pastatas

Įrengtas Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro pastatas Marcinkonyse

 
 
 
Sartų regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
Tytuvėnų regioninio parko lankytojų  centro pastatas prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
 
Varnių regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro Merkinėje pastatas prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
Įrengtas Pajūrio regioninio parko lankytojų centro pastatas
 
 
Rambyno regioninio parko lankytojų centras prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
Salantų regioninio parko lankytojų centras po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras prieš ir po rekonstrukcijos darbų
 
 
 
Ventos regioninio parko lankytojų centras po rekonstrukcijos darbų
 
 

 

Veisiejų regioninio parko lankytojų centras prieš ir po rekonstrukcijos darbų

 

 
 
Vištyčio regioninio parko lankytojų centras po rekonstrukcijos darbų
 
 
 

-   įrengtos 9 vidaus ekspozicijos Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų, Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Krekenavos, Pajūrio, Sartų, Sirvėtos, Veisiejų ir Tytuvėnų regioninių parkų lankytojų centruose. 

Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Ežerynai, įtakoję savitas kultūros tradicijas.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro (Merkinėje) vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Upių ir upelių parkas.  

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro (Marcinkonyse) vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema:

Anykščių regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Apdainuotas gamtos ir kultūros paveldas.
 

Asvejos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema:   Ilgiausio  Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas

Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema:  Karališkasis vieškelis

Biržų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Prasmengančios žemės kraštas.

    

Kauno marių regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Nemuno virsmas mariomis.

    

Krekenavos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Senvagių įvairovė.

    

Pajūrio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Jūros ir sausumos sankirta.

    

Rambyno regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija.

    

Sartų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Unikalus Sartų ežeras.

    

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijo tema: Mitologija.

      

Salantų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Ledynmečio pėdsakais.

    

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Iš gervės skrydžio.

            

Veisiejų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Gyvenimas tarp vandenų.

Varnių regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. Ekspozicijos tema: Septyni keliai iš Varnių.

 

-       Įrengta lauko informacinė sistema  ir minimali infrastruktūra lankytojams Dubysos, Nemuno kilpų, Pagramančio, Panemunių, Pajūrio, Sartų, Varnių ir Ventos ir Žagarės regioniniuose parkuose:
 
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra Pagramančio regioniniame parke
 
 
 
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra Pajūrio regioniniame parke
 
 
 
 
           
Lauko informacinė sistema  ir minimali infrastruktūra Panemunių regioniniame parke
 
 
 
 
            
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Varnių regioniniame parke
 
 
 
     
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Žagarės regioniniame parke
 
 
                 
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Sartų regioniniame parke 
 
 
 
                     
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Nemuno kilpų regioniniame parke 
 
 
 
 
         
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Ventos regioniniame parke 
 
 
 
 
     
Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Dubysos regioniniame parke
 
 
 
 
 
-        Įrengas apžvalgos bokštas Anykščių regioniniame ir Aukštaitijos nacionaliniame parkuose:
 
 
 
         

Apžvalgos bokštas Anykščių regioniniame parke
 
 

 
- Sutvarkyti paveldo objektai:
 
 
 Sutvarkytas Opstainių piliakalnis (prieš ir po tvarkymo darbų) Rambyno regioniniame parke
 
 
 
Buivydų piliakalnis (prieš ir po tvarkymo darbų) Neries regioniniame parke
 
 
      
                                      
 
Bradeliškių piliakalnis (prieš ir po tvakymo darbų) Neries regioniniame parke
 
                                                                          
                               
 
 Šereitlaukio piliakalnis (prieš ir po tvarkymo darbų) Rambyno regioniniame parke
 
    
                                             
 
Gardų ozas (prieš ir po tvarkymo darbų) Žemaitijos nacionaliniame parke
 
         
                                                 
 
Gedanonių kalnas (po tvarkymo darbų) Aukštadvario regioniniame parke
 
  
                                                 
 
Vilkyškių piliakalnis (prieš ir po tvarkymo darbų) Rambyno regioniniame parke
 
  
                                                 
 
Ginučių archeologinis ir Ladakalnio gamtinis kompleksas Aukštaitijos nacionaliame parke
 
    
                         
  Ginučių piliakalnis  
 
  
                       
Ladakalnis po tvarkymo darbų
 
Šaltinis Lino verdenė Sirvėtos regioniniame parke
 
     
                                  
 
 Geologinis gamtos paminklas Velnio duobė (prieš ir po tvarkymo darbų) Aukštadvario regioniniame parke
 

   

                                      
 Olandų kepurės skardis Pajūrio regioniniame parke
 
                                    
 
 
 Paverknių piliakalnis
 
                                   
 
Rambyno piliakalnis
 
                                    
 
Skroblaus upelio ištakos
 
                                      
 
Svilės šaltiniai
 
                                                     
 
 
Vainežerio dvaro parko tvarkymas
 
                                          
 
 
Pučkorių atodanga
 
 
 
                                                  
 
 
 
-        Sutvarkyta 16 "Natura 2000" tinklo teritorijų:
 
                                                    
 
Užtvankos – pralaidos rekonstrukcijos Čedaso ornitologiniame draustinyje darbai
 
 
 
            
Ančios upės slėnis prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
   
Arlaviškių kadagynas prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų, taip pat įrengtas neįgaliesiems pritaikytas pažintinis pėsčiųjų takas.
 
 
         
Baltosios Vokės šlapžemės prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
        
Erlos ir Salanto upių slėnis prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Kulalių riedulynas prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Šventosios upės slėnis ties Margininkais prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Juodupės pelkė prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Šakeliškės pievos prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Senrusnės ir Sennemunės ežerai prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Šveicarijos miškas prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Laukagalio pelkė prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Siberijos pelkė prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų.
 
 
         
Nevėžio upės slėnis ties Vadaktėliais prieš pradedant darbus ir po tvarkymo darbų.


         
Kiaulyčios pelkė prieš pradedant tvarkymo darbus ir po tvarkymo darbų
 

         


Labanoro upės slėnis prieš pradedant tvarkymo  darbus ir po tvarkymo darbų

            

Dūkšto ežero apylinkių (Beržonių pelkė) natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas

      

Praviršulio pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas

     

Siberijos pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas

     

Baltosios Vokės šlapžemių natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas

     Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. kovo 26 d. pasirašė projekto ,,Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (I etapas)" (toliau – Projektas) (Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-005), finansavimo ir administravimo sutartį. Projekto tikslas buvo likviduoti 170 objektų (apleistų arba bešeimininkių statinių griovimas ir užšlamštintų teritorijų tvarkymas) Lietuvos saugomose teritorijose. Projektas buvo vykdomas kartu su partneriais – Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijomis ir saugomų teritorijų direkcijomis.

     Vykdant Projekto lėšomis finansuojamų darbų pirkimus buvo sutaupyta nemažai lėšų, kas leido padidinti Projekto rezultatą nuo 82 objektais. Taigi, iš viso buvo sutvarkyti 252 objektai saugomose teritorijose.

     Projekto tikslas – atkurti žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus.
     Projekto uždavinys – likviduoti apleistus (bešeimininkius) statinius ir kitus aplinką žalojančius objektus.
     Pagrindinė Projekto veikla – apleistų (bešeimininkių) statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas, 252 objektai.
     Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis – 2009 m. birželio 25 d. - 2014 m. vasario 28 d. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis.
     Projekto vertė – 12 622 947 Lt 00 ct.
     Faktinė projekto vertė – 12 276 594 Lt 67 ct.
 
     Įgyvendinus projektą, atkurtastkurti labiausiai pažeistus kraštovaizdžio elementus, saugoti ir gausinti estetines kraštovaizdžio vertybes, stiprinti tradicinio kaimo kraštovaizdžio apsaugą, sumažinti jo vizualinę taršą.Projektas tiesiogiai įgyvendino vieną iš darnaus vystymosi siekių – saugoti aplinką bei siekti dabartinės gerovės kartu išsaugant esamą padėtį taip pat ir ateities kartoms. Projektas taip pat prisideda prie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, numatyto prioriteto „pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas - geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas“ bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės ilgalaikį tikslą - išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatinti atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą. Aplinkosaugos srityje projekte yra išlaikyti visi aplinkosaugos reikalavimai.
     Nuo apleistų (bešeimininkių) statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų išvalytas kraštovaizdis padeda sukurti saugesnę, kokybiškesnę ir patrauklesnę aplinką įvairių Lietuvos regionų gyventojams. Įgyvendinus projektą sudarytos sąlygos išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei sudarytos sąlygas rekreacijai ir pažintiniam turizmui vystyti.
     Projekto nauda pasiskirsto tolygiai visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų lyties. Projekto vykdyme užtikrintas lyčių lygiateisiškumas.
 

 

 
OBJEKTAI PAGRAMANČIO REGIONINIAME PARKE
 
 
 
 
PRIEŠ                                                           PO
     
 
 
 
 
 
 
PRIEŠ                                                           PO
    

PRIEŠ                                                           PO
    
 
 
OBJEKTAI SALANTŲ REGIONINIAME PARKE
 
 
PRIEŠ                                                           PO
    

PRIEŠ                                                           PO
    

PRIEŠ                                                           PO
    

 
OBJEKTAI ŽAGARĖS REGIONINIAME PARKE
 
 
PRIEŠ                                                           PO
    

PRIEŠ                                                           PO
    


OBJEKTAI ANYKŠČIŲ REGIONINIAME PARKE
 
 
PRIEŠ                                                           PO
    

PRIEŠ                                                           PO
    

SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS ( III etapas)

2012 m. spalio 18 d. pasirašyta projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas)“, projekto kodas Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-014, finansavimo ir administravimo sutartis.

Projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose.

Projektas apima šias pagrindines veiklas: lankytojų centrų įrengimas (kartu su vidaus ekspozicijomis), gamtos mokyklų įrengimas, apžvalgos bokštų, pažintinių (taip pat ir medžių lajų) takų įrengimas, paveldo objektų ir draustinių tvarkymas, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas.


Projekto tikslai:
- Sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su saugomomis vertybėmis;
- Sudaryti sąlygas lankytis saugomose teritorijose nedarant žalos aplinkai;
- Sudaryti prielaidas "Natura 2000" tinklo teritorijų būklei gerinti.

Projekto uždaviniai:
- Įrengti saugomų teritorijų lankytojų centrus ir ekspozicijas juose;
- Įrengti saugomų teritorijų gamtos mokyklas;
- Įrengti apžvalgos bokštus ir takus;
- Tvarkyti paveldo objektus ir draustinius;
- Tvarkyti "Natura 2000" tinklo teritorijas, vykdant gamtotvarkos darbus ir/ar hidrologinio režimo atstatymą

Projekto veiklos:
- 3 lankytojų centrų įrengimas (Pagramančio regioniniuose parkuose ir Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate);

Pagramančio regioninio parko lankytojų centras po rekonstrukcijos darbų

                       

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centras po rekonstravimo

                 

 

- 5 vidaus ekspozicijų lankytojų centruose įrengimas (Nacionalinio, Dieveniškių istoriniame, Ventos, Vištyčio, Žagarės regioninių parkų  lankytojų centruose);

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

                 

Ventos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

            

Vištyčio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

Žagarės regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

         

Nacionalinio lankytojų centro vidaus ekspozicija

         

- 5 gamtos mokyklų įrengimas (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Kauno marių, Sirvėtos ir Varnių regioniniuose parkuose);

Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykla prieš ir po rekonstrukcijos darbų

                                             

Dzūkijos nacionalinio parko gamtos mokykla prieš ir po rekonstrukcijos darbų

        

 

Varnių regioninio parko  gamtos mokykla prieš ir po rekonstrukcijos darbų

                                   

Sirvėtos regioninio parko gamtos mokykla prieš ir po rekonstrukcijos

                

Kauno marių regioninio parko gamtos mokykla po rekonstrukcijos darbų

                                              


- 1 apžvalgos bokšto įrengimas Labanoro regioniniame parke;

                                                                                       


- 6 pažintinių takų įrengimas (Asvejos, Gražutės, Krekenavos, Sirvėtos, Tytuvėnų ir Žagarės);

Asvejos regioninio parko pažintinio tako įrengimas

                   

 

Gražutės regioninio parko pažintinio tako įrengimas

 

Sirvėtos regioninio parko pažintinio tako įrengimas

                   

 

Krekenavos parko pažintinio tako įrengimas

                                  

 

Tytuvėnų regioninio parko pažintinio tako įrengimas

         

Žagarės regioninio parko pažintinio tako įrengimas

          

 
- Medžių lajų tako įrengimas Anykščių regioniniame parke;

                                                                                           


- Paveldo objektų – Daumantų atodangos – tvarkymas Anykščių regioniame parke, Žemosios Panemunės piliakalnio tvarkymas;

Daumantų atodangos tvarkymas Anykščių regioniniame parke

        

Žemosios Panemunės piliakalnis prieš ir po tvarkymo

        

- 4 draustinių tvarkymas (Daugyvenės,Ūlos, Minijos, Jiesios, Nevėžio kraštovaizdžio ir Vidzgirio botaninio draustinių tvarkymas);

Jiesios valstybinis kraštovaizdžio draustinis

    

Nevėžio valstybinis kraštovaizdžio draustinis

    

Daugyvenės valstybinis kraštovaizdžio draustinis

Vidzgirio valstybinis botaninis draustinis

    

Minijos senslėnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis

    

Ūlos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymas

Tiltuko įrengimas Dūkšto ąžuolyno ir dūkšto upės slėnyje

- 27 „Natura 2000” tinklo teritorijų tvarkymas (Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniuose, Aukštadvario, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Veisiejų, Žagarės, Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose bei Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate.

Baužaičių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas

Paburgės pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas

    

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto ,,Viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose" (toliau – Projektas) (Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-017), finansavimo ir administravimo sutartį. Projekto vykdymo metu siekiama sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, taip sudaryti palankesnes sąlygas darniai turizmo ir aktyvaus poilsio plėtrai Anykščių regioniniame parke ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje. Projektas vykdomas kartu su partneriais Anykščių regioninio parko direkcija, Anykščių rajono savivaldybės administracija ir Valstybės įmone Anykščių miškų urėdija. Projekto įgyvendinimo metu sukurtas turtas atiteks Projekto partneriams.

Projekto uždavinys – įrengti viešąją vandens turizmo infrastruktūrą Anykščių regioniniame parke ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje.

Projekto veikla – viešosios vandens turizmo infrastruktūros įrengimas Anykščių regioniniame parke ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje.

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis – 2009 m. birželio 5 d. - 2012 m. rugsėjo 30 d. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

Projekto vertė – 3 231 338,00 Lt.

 Projekto įgyvendinimo metu sukurta viešoji turizmo infrastruktūra saugomose teritorijose: įrengta vandens turizmo infrastruktūra 2 saugomose teritorijose (Anykščių regioniniame parke ir valstybiniame Šventosios kraštovaizdžio draustinyje). Tokiu būdu suformuota vandens turizmo trasa, sudarytos aktyvaus turizmo galimybės ne tik vietiniams, bet ir užsienio turistams. Atsiradusi vandens turizmo infrastruktūra skatina privačias iniciatyvas ir investicijas į turizmo infrastruktūrą. Šio projekto įgyvendinimo metu buvo nestandartiniais būdais išnaudojama natūrali gamta aktyvaus ir sveikatingumo turizmo poreikiams. Viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose leis poilsiautojams susipažinti su gamtos ir kultūros paveldu ir aktyviai pailsėti nedarant žalos gamtai.

 Projektas „Viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose“ įgyvendintas sėkmingai, nepaisant to, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis buvo pratęsta. Šiuo projektu sukurta viešojo vandens turizmo infrastruktūra Anykščių regioniniame parke ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje. Ji unikali ir novatoriška savo universalumu ir kompleksiškumu bei galimybe derinti labai įvairias turizmo ir poilsio rūšis (aktyvus, pažintinis, sveikatingumo, istorinis, kultūrinis ir kt. turizmas). Projekto įgyvendinimo metu įrengta viešoji turizmo infrastruktūra yra teritorijoje, kuri yra vertinga savo kraštovaizdžio savitumu, geologinėmis savybėmis ir kitų gamtinių vertybių visuma. Projekto veiklų įgyvendinimas prisideda prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų išsaugojimo, juose esančių moksliniu ir pažintiniu aspektais vertingų gamtos ir kultūros vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Projekto įgyvendinimo dėka sukurta viešojo turizmo infrastruktūra saugomose teritorijose leis lankytojams susipažinti su saugomų teritorijų vertybėmis: gamtos ir kultūros paveldu bei aktyviai pailsėti.

 

Projekto pavadinimas „ETNOGRAFINIAMS LIETUVOS REGIONAMS BŪDINGŲ TRADICINĖS ARCHITEKTŪROS PASTATŲ, PASTATŲ ELEMENTŲ KATALOGO PARENGIMAS IR PRISTATYMAS SAUGOMOSE TERITORIJOSE“

Projektu siekiama supažindinti žmones su tradicine Lietuvos architektūra: pastatais, pastatų priklausiniais, puošybos, apdailos elementais ir kt. Projekte ypač orientuojamasi į žmones, gyvenančius saugomose teritorijose, arba tiesiog norinčius pasistatyti ar rekonstruoti sodybas Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionuose (tikslinė grupė). Katalogai bus naudingi ir visiems kitiems, besidomintiems etnografiniais Lietuvos regionais bei tradicine architektūra. Projekto tikslams pasiekti bus parengti minėtiems Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų ir architektūros elementų katalogai (iš viso 5) bei surengti 5 seminarai-prezentacijos skirtinguose regionuose, kurių metu jie bus pristatomi.

2011 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta projekto “Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose", projekto kodas Nr. VP3-1.4-AM-08-V-02-001, finansavimo ir administravimo sutartis. 

Projekto tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos senąją tradicinę architektūrą saugomose teritorijose ir prisidėti prie jos išsaugojimo pristatyti senąją tradicinę architektūrą Lietuvos saugomose teritorijose ir prisidėti prie jos išsaugojimo.

Projekto uždavinys – pristatyti senąją tradicinę architektūrą Lietuvos saugomose teritorijose ir prisidėti prie jos išsaugojimo.

Projekto veikla – parengti ir išleisti Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų tradicinės architektūros katalogus ir pristatyti juos visuomenei seminaruose saugomose teritorijose, (leidinių tiražas 10 000 vnt.).

 Projekto veiklų pabaiga – 2014 m. sausio 22 d.

2013 m. vasario 6 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centre Merkinėje pristatytas Dzūkijos regiono tradicinės architektūros katalogas "Kaimo statyba: Dzūkija".

2013 m. vasario 19 d. Anykščių regioninio parko lankytojų centre pristatytas Vakarų Aukštaitijos regiono katalogas "Kaimo statyba: Vakarų Aukštaitija".

2013 m. kovo 26 d. Platelių dvaro svirne pristatytas Žemaitijos regiono katalogas "Kaimo statyba: Žemaitija".

2013 m. balandžio 17 d. Žuvinte pristatytas Suvalkijos regiono katalogas "Kaimo statyba: Suvalkija".

2013 m. balandžio 30 d. 14 val. Mokslų akademijos didžiojoje salėje įvyko visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tradicinės architektūros katalogų pristatymo renginys.

„SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO IR PLANAVIMO

DOKUMENTŲ RENGIMAS (II ETAPAS)“

VP3-1.4-AM-02-V-01-007

 

Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis – 2011 m. balandžio 30 d. – 2013 m. vasario 28 d.

Projekto tikslai:

 -   Sudaryti prielaidas veiklai saugomose teritorijose tinkamai sureguliuoti ir tvarkyti saugomas teritorijas;

 -   Pasirengti europinės svarbos paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų („Natura 2000“) steigimui.

 

 

Projekto uždaviniai:

-   Parengti Dzūkijos nacionalinio, Dieveniškių istorinio regioninio, Kauno marių, Nemuno kilpų regioninių parkų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planus;

-   Parengti draustinių ribų bei tvarkymo planus ir tvarkymo projektus;

-   Parengti gamtotvarkos planus; 

-   Parengti naujų saugomų teritorijų steigimo dokumentus.

 

 

Projekto veiklos:

-   Dzūkijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas (2 vnt.);

-   Dieveniškių istorinio regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas (2 vnt.);

-   Kauno marių regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas (2 vnt.);

-   Nemuno kilpų regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas (2 vnt.); 

-   Draustinių ribų bei tvarkymo planų rengimas (5 vnt.);

-   Draustinių tvarkymo projektų rengimas (4 vnt.); 

-   „Natura 2000“ tinklo teritorijų gamtotvarkos planų rengimas (22 vnt.);

-   Naujų saugomų teritorijų steigimo dokumentų rengimas (12 vnt.).

  
 
SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS ( II etapas)
 
 

 

2010 m. gruodžio 27 d. pasirašyta projekto “Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)", projekto kodas Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-008, finansavimo ir administravimo sutartis. 

Projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose, taip pat pasirengiant analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje. Projektas apima šias pagrindines veiklas: lankytojų centrų įrengimas, vizualinės informacinės sistemos ir minimalios infrastruktūros lankytojams įrengimas natūroje, paveldo objektų tvarkymas, "Natura 2000" teritorijų tvarkymas ir kita. 

Projekto tikslai:

-         Sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su saugomomis vertybėmis;

-         Sudaryti sąlygas lankytis saugomose teritorijose nedarant žalos aplinkai;

-         Sudaryti prielaidas “Natura 2000” tinklo teritorijų būklei gerinti. 

Projekto uždaviniai:  

– Įrengti saugomų teritorijų lankytojų centrus ir ekspozicijas juose;

– Įrengti lauko informacinę sistemą ir minimalią infrastruktūrą lankytojams bei pastatyti apžvalgos bokštus;

– Tvarkyti paveldo objektus;

– Pasirengti apžvalgos bokšto įrengimui ir paveldo objekto tvarkymui, parengiant projektus;

– Tvarkyti "Natura 2000" tinklo teritorijas, vykdant gamtotvarkos darbus ir hidrologinio režimo atstatymą;

–        Pasirengti "Natura 2000" tinklo teritorijų tvarkymui, parengiant hidrologinio režimo atstatymo projektus. 

Projekto veiklos: 

–        5 lankytojų centrų įrengimas ( Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Žagarės, Kurtuvėnų ir Nemuno deltos regioniniuose parkuose, nacionalinis lankytojų centras Vilniuje);

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras prieš ir po rekonstrukcijos darbų

                            

 

Žagarės regioninio parko lankytojų centras prieš ir po rekonstrukcijos  darbų                                

                    

 

Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras po rekonstrukcijos darbų

                          

 

Nacionalinis lankytojų centras prieš ir po rekonstrukcijos darbų

                                                   

Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras po statybos darbų

          

–        4 vidaus ekspozicijų lankytojų centruose įrengimas (Labanoro, Metelių ir Panemunių regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionaliniame parke);

Labanoro regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

                 

 

Panemunių regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

                                               

            

Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

                 

 

Metelių regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

                 

 

–         bitininkystės ekspozicijų komplekso įrengimas (Aukštaitijos nacionaliniame parke);

          

–        7 lauko informacinių sistemų ir minimalios infrastruktūros lankytojams įrengimas (Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Krekenavos, Metelių, Rambyno, Sirvėtos ir Veisiejų regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionaliniame parke);

Dieveniškių istorinio regioninio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

             

Rambyno regioninio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

     

Sirvėtos regioninio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

    

 

Žemaitijos nacionalinio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

                  

 

Krekenavos regioninio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

                              

 

Veisiejų regioninio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

                   

Metelių regioninio parko lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams

            

 

–        7 apžvalgos bokštų įrengimas ( Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Biržų, Krekenavos, Metelių, Tytuvėnų, Veisiejų ir Ventos regioniniuose parkuose, Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate);

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato apžvalgos bokšto įrengimas

 

Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimas

 

Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimas

    

 

Žemaitijos nacionalinio parko apžvalgos bokšto įrengimas

 

Metelių regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimas

          

Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokšto įrengimas

 

Ventos regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimas

 

          

Biržų regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimas

Tytuvėnų regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimas

–        18 paveldo objektų tvarkymas (Salantų dvaro parkas, Imbarės piliakalnis, Šatrijos piliakalnis, Bėčionių piliakalnis, Plikakalnio atodanga, Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola, Šeškinės ozas, Velniapilio ola, Žagarės atodanga, Kartenos piliakalnis, Seredžiaus piliakalnis, Kalniškių konglomeratai ir Žiegždrių atodanga, Pagramančio piliakalnis, Balbieriškio atodanga, Bakainių piliakalnis, Kačėniškės piliakalnis, Stirniškių atodanga).

Bakainių piliakalnis

 

         

Bėčionių piliakalnis

 

    

Balbieriškio atodanga

 

    

Kačėniškės piliakalnis

 

           

Kartenos piliakalnis prieš ir po sutvarkymo

     

Kalniškių konglomeratai pieš ir po sutvarkymo darbų

     

Imbarės piliakalnis prieš ir po sutvarkymo

     

 Pagramančio piliakalnis prieš ir po tvarkymo

    

 

Plikakalnio atodanga

      

Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola

       

Seredžiaus piliakalnis 

     

 

 

Šatrijos piliakalnis

     

 

Stirniškių atodanga

       

Salantų dvaro parkas prieš ir po sutvarkymo

           

Šeškinės ozas

    

Žagarės atodanga prieš ir po sutvarkymo

    

Velniapilio ola po sutvarkymo darbų

     

–        2 draustinių tvarkymas (Karoliniškių kraštovaizdžio ir Juozapinės geomorfologinis draustiniai);

–        apžvalgos bokšto įrengimo projekto parengimas (Labanoro regioninis parkas);

–        Žagarės dvaro varkymo projekto parengimas (Žagarės regioninis parkas);

–        27 “Natura 2000” tenklo teritorijų tvarkymas ( Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Rambyno, Asvejos, Krekenavos, Salantų, Kauno marių, Metelių, Anykščių, Gražutės, Aukštadvario, Labanoro ir Panemunių regioniuose parkuose, Dzūkijos  ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate, Žuvinto biosferos rezervate);

JAU SUTVARKYTOS TERITORIJOS:

STĖGALIŲ GAMTINIO KOMPLEKSO TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                           Po tvarkymo

                                     

SOLIO EŽERO IR JO APYEŽERĖS TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                       Po tvarkymo

                                       

NASRĖNŲ PIEVŲ TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                        Po tvarkymo

                                      

TAUJĖNŲ - UŽULĖNIO MIŠKŲ TVARKYMO DARBAI

Iškelta 10 lizdų juodiesiams gandrams                           Įrengti 2 informaciniai stendai

                                                       

DVARIŠKIŲ KAIMO APYLINKĖS TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                         Po tvarkymo

                                   

KLAMPUTĖS PELKĖS TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                         Po tvarkymo

                                  

MINIJOS UPĖS SLĖNIO TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                          Po tvarkymo

                                 

MINIJOS UPĖS SLĖNIO TIES DYBURIAIS TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                          Po tvarkymo

                                

METELIO ŠIAURINĖS PAEŽERĖS PELKĖS (BUCKŪNŲ PELKĖS) TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                          Po tvarkymo

                               

RŪDNINKŲ GIRIOS TVARKYMO DARBAI

Iškelta 20 inkilų lututėms                                                                    Įrengtos 37 gastrolitų lesyklos

                                                                                              

Įrengti 24 vapsvaėdžių lizdai            Aptverta 40 skruzdėlynų          Įrengti 5 informaciniai stendai

           

METELIO VAKARINĖS PAEŽERĖS PIEVOS (KIMSINĖS PIEVOS) TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                         Po tvarkymo

                                  

KAMANŲ VALSTYBINIO GAMTINIO REZERVATO PIEVŲ IR PELKĖS PLYNIŲ TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                            Po tvarkymo

                                       

NOVARAISČIO VALSTYBINIO ORNITOLOGINIO DRAUSTINIO TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                             Po tvarkymo

                                   

PABRADĖS ATKURIAMOJO SKLYPO TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymmą                                                                          Po tvarkymo

                                  

DŪKŠTO EŽERO APYLINKIŲ TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                         Po tvarkymo

                                 

ŽALIOSIOSGIRIOS TVARKYMO DARBAI

Iškelta 14 inkilų žvirblinėms pelėdoms         Iškelta 18 dirbtinių lizdų vapsvaėdžiams          

                                                     

                          Iškelta 11 dirbtinių lizdų juodiesiams gandrams

                                                         

ALGIRDĖNŲ PELKĖS TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                          Po tvarkymo

                                  

Įrengtas 1 informacinis stendas                                        Pastatyti 8 riboženkliai

                                            

ŠEREITLAUKIO MIŠKO PIEVŲ TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                         Po tvarkymo

                              

 ROKŲ (KAUNO TVIRTOVĖS IV) FORTO TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                       Po tvarkymo

                               

KYLININKŲ PIEVŲ TVARKYMO DARBAI

Prieš tvarkymą                                                                       Po tvarkymo

                           

 

 

–        hidrologinio režimo atstatymas po gamtotvarkos darbų 3-jose “Natura 2000” tinklo teritorijose ( Kurtuvėnų ir Sartų regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionaliniame  parke);

Siberijos pelkė prieš ir po sutvarkymo

        

Bulėnų pelkė prieš ir po sutvarkymo

       

Ilgašilio pelkė prieš ir po sutvarkymo

      

–        9 hidrologinio režimo atstatymo projektų parengimas (Dzūkijos nacionaliniame parke, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Gražutės, Žagarės, Krekenavos ir Labanoro regioniniuose parkuose, Kamanų   valstybiniame gamtiniame rezervate ir Viešvilės valstybiniam gamtiniam rezervatui priskirtoje teritorijoje - Baužaičių pelkė).


Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. kovo 31 d. pasirašė projekto ,,Saugomų teritorijų specialistų kvalifikacijos kėlimas, bendrosios ir specialiosios kompetencijos didinimas" (toliau - Projektas), projekto kodas Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-057, finansavimo ir administravimo sutartį.
 

Projekto tikslas – prisidėti prie saugomų teritorijų valdymo, apsaugos ir tvarkymo optimizavimo, keliant saugomų teritorijų specialistų kvalifikaciją, didinant jų bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.

 

Projekto uždaviniai:

 

- sudaryti sąlygas saugomų teritorijų specialistų ilgalaikiam kvalifikacijos kėlimui;

 

- kelti saugomų teritorijų specialistų kvalifikaciją.

 

Projekto veiklos:

 

- ilgalaikės kvalifikacijos kėlimo programos atnaujinimas ir leidyba;

 

- mokymo programų atnaujinimas ir leidyba;

 

- mokymo priemonių įsigijimas;

 

- mokymų saugomų teritorijų specialistamas organizavimas pagal atnaujintas programas;

 

- darbuotojų mokymų, ES šalių saugomose teritorijose organizavimas.

 

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis - 2010 m. kovo 31 d. - 2012 m. kovo 31 d.

 

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

 

Projekto vertė - 1 346 308,00 Lt

„SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO IR PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS (I ETAPAS)“

Numatomas projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis – 2009-05-18 – 2011-12-31.

Šis projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. 

Projekto tikslai:

  • sudaryti prielaidas veiklai saugomose teritorijose tinkamai sureguliuoti ir tvarkyti saugomas teritorijas;
  • pasirengti europinės svarbos paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų („Natura 2000“) steigimui.

Projekto uždaviniai:

  • parengti Nemuno deltos regioninio ir Žemaitijos nacionalinio parkų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planus bei Labanoro tvarkymo planą;
  • parengti draustinių tvarkymo projektus;
  • parengti 40 gamtotvarkos planų;
  • parengti 12 naujų saugomų teritorijų steigimo dokumentų.

Projekto veiklos:

  • Labanoro regioninio parko tvarkymo plano rengimas (1 vnt.);
  • Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas (2 vnt.);
  • Žemaitijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas (2 vnt.);
  • draustinių tvarkymo projektų rengias (2 vnt.);
  • „Natura 2000“ tinklo teritorijų gamtotvarkos planų rengimas (40 vnt.);
  • naujų saugomų teritorijų steigimo dokumentų rengimas (12 vnt.).

 

 

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus galite rasti:

  • Europos Komisija www.europa.eu.int ,
  • LR Finansų ministerija www.finmin.lt (valdymo ir mokėjimo institucija),
  • LR Aplinkos ministerija www.am.lt (tarpinė institucija),
  • Aplinkos projektų valdymo agentūra www.apva.lt (įgyvendinančioji institucija). 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2007 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. D1-509

 

BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007-2013 M. PROGRAMA, SKIRTA EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m. programa, skirta Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti (toliau – Programa), parengta suplanuoti buveinių ir rūšių apsaugos priemonėms bei saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo darbams, kuriais įgyvendinamas 2007-2013 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetas „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I-ojo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šiuo uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“.

2. Programa tiesiogiai susijusi su Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sritimi, kurios priemonės prisidės prie iškelto uždavinio „Gamtos išteklių išsaugojimas, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“ rezultatų pasiekimo.

3. Programa parengta remiantis esamos situacijos ir problemų analize, įgyta patirtimi, įgyvendinant planavimo, apsaugos ir tvarkymo priemones 2004-2006 metų laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšomis, įvertinus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijų ir kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų pasirengimą organizuoti ir vykdyti biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo, saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo darbus.

4. Kiekvienas Programos skyrius susideda iš dviejų dalių, kurių viena skirta biologinei įvairovei, kita – saugomoms teritorijoms. Saugomose teritorijose įgyvendinamos priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su biologinės įvairovės išsaugojimu.

5. Pagrindinės apsaugos ir tvarkymo priemonės numatytos Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin. 1996, Nr. 103-2347),ir Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir veiksmų plane, 2006 m. parengtais 15 saugomų rūšių apsaugos planais, nustatančiais rūšių išsaugojimo veiksmų prioritetines kryptis.

II. ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR VEIKLOS PRIORITETAI

6. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę, įskaitant ir saugomas teritorijas, išsaugojimo veiksmų poreikį ir specifiką šiuo metu įtakoja baigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, kintantis (dažnai mažėjantis) žemės ūkio intensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, statybų, pramonės ir infrastruktūros plėtra, kuri tapo ypač sparti Lietuvai tapus ES nare ir naudojant jos finansinių instrumentų teikiamą paramą.

7. Biologinės įvairovės būklė:

7.1. Natūralios ir pusiau natūralios ekosistemos (miškai, pelkės, pievos, vandenys ir smėlynai) užima daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Daugiausia augalų ir gyvūnų rūšių yra miškuose – Lietuva yra mišriųjų miškų gamtinėje zonoje. Pagal ES taikomą biogeografinį rajonavimą Lietuva yra borealinio (šiaurinio) biogeografinio regiono pietiniame pakraštyje. Tik nedidelė Lietuvos dalis patenka į kontinentinį biogeografinį regioną. Ši aplinkybė lemia didelę rūšių ir natūralių buveinių įvairovę, kuri susiformavo abiejų minėtų biogeografinių regionų įtakoje;

7.2. Šiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 20529 gyvūnų, 1796 augalų ir 6100 grybų rūšių. 2007 m. pradžioje į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin. 2003, Nr. 100-4506) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), buvo įtrauktos 767 rūšys (1992 m. – 501 rūšis). Į Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin. 1998, Nr. 108-2976), įtrauktos 53 augalų bendrijos, kurios šalyje dėl įvairių priežasčių yra ant išnykimo ribos, retos arba sparčiai nyksta. Įgyvendinant Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva), nustatyta, kad Lietuvoje aptinkamos 55 Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralios buveinės ir 50 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšių;

7.3. Sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys ir natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės ir miškų ūkio technologijų kaitai (veiklos intensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės naudojimo nutraukimui). Dėl teritorijų naudojimo pakeitimų didėja natūralių buveinių ir rūšių vietinių populiacijų fragmentacija, blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų, todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis ir natūralias buveines vandenų ekosistemose labiausiai įtakoja vandenų tarša ir hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas, migracijos kelių suardymas.

8. Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje. Nacionaliniame lygmenyje biologinės įvairovės išsaugojimą tiesiogiai reglamentuoja Laukinės augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944) ir Laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988). Lietuvoje veikia 32 įstatymai, tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuojantys aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių, iš jų biologinių, naudojimą. Rūšims ir bendrijoms išsaugoti sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, įgyvendinamos įvairios apsaugos programos.

9. Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES), Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo (Berno), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo (Bonos), Pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai (Ramsaro), ir kitas konvencijas, Susitarimą dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS), Susitarimą dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS), Susitarimą dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) bei kitas tarptautines sutartis, tiesiogiai skirtas biologinei įvairovei išsaugoti, o tapusi ES nare, nuosekliai įgyvendina Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) ir Buveinių direktyvų reikalavimus.

10. Biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus koordinuoja Aplinkos ministerija (Gamtos apsaugos departamentas), o saugomose teritorijose juos organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Valstybinę gamtos išteklių naudojimo kontrolę atlieka Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin. 2005, Nr. 19-608), kurioje numatytas ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės monitoringas, įgyvendinimą.

10.1. Šiuo metu Lietuvoje yra keletas valstybės institucijų, kurios kaupia aplinkos apsaugos srities duomenis ir tvarko savo srities duomenų bazes: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (tvarko saugomų teritorijų valstybės kadastrą bei sistemina biologinės įvairovės srities duomenis saugomose teritorijos), Aplinkos apsaugos agentūra (kaupia ir tvarko aplinkos kokybės srities šalies mastu surinktus duomenis) ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba (tvarko miškų valstybės kadastrą, miškų informacinę sistemą, renka miškų ūkio statistinius duomenis ir juos apdoroja). Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas siekia Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio instrumento paramos, kad būtų parengta galimybių studija, kuri sudarytų prielaidas parengti ir pradėti įgyvendinti EEE ir Norvegijos finansinio instrumento remiamą pagrindinį projektą, kurio numatomas tikslas – įkurti nacionalinę instituciją, atsakingą už biologinės įvairovės duomenų kaupimą ir tvarkymą;

10.2. Naudodamas valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas inicijavo saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos I etapo rengimą. Rengiama registravimo sistema sudarys technines galimybes dideliam skaičiui specialistų, dirbančių biologinės įvairovės srityje, tapti duomenų apie saugomų rūšių radvietes teikėjais, kartu laikantis griežtos duomenų kokybės kontrolės reikalavimų. Registravimo sistemos kūrimas bus vykdomas etapais, ir I sistemos kūrimo etapas yra skirtas duomenų kaupimo ir paieškų moduliui sukurti, o numatomas II sistemos kūrimo etapas - sistemos išplėtimui vizualizuojant sistemos darbą GIS pagrindu.11. 2007–2013 m. biologinės įvairovės veiklos prioritetai išsaugojimo srityje yra šie:

11.1. Organizuoti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) ir ES šalių narių iniciatyvos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.;

11.2. Atnaujinti Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą;

11.3. Išsaugoti EB svarbos ir pagal nacionalinius teisės aktus saugomas rūšis ir natūralias buveines ir palaikyti gerą jų būklę, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir nacionalinių saugomų teritorijų kiekybinę ir kokybinę plėtrą;

11.4. Sukurti efektyviai veikiančias saugomų rūšių ir natūralių buveinių registravimo sistemas.

12. Saugomų teritorijų sistema ir jos valdymas:

12.1. Lietuvos saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes);

12.2. Svarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai) užima kiek daugiau, nei 15 % šalies ploto. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 5 rezervatai (du iš jų kultūriniai), apie 300 draustinių, 5 nacionaliniai parkai (vienas iš jų istorinis), 30 regioninių parkų (vienas iš jų istorinis), vienas biosferos rezervatas, 26 biosferos poligonai, 3 atkuriamieji sklypai ir visa eilė paveldo objektų;

12.3. Nacionalinė Lietuvos saugomų teritorijų sistema, sukurta iki 2002 m., papildoma EB svarbos „Natura 2000“ teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. 77 nacionalinės saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas, biosferos poligonai, atkuriamieji sklypai, vandens telkinių apsaugos zonos) arba jų dalys įtrauktos į „Natura 2000“ teritorijų (paukščių apsaugai svarbių teritorijų) sąrašą, iš jų 36 vietovėse buvo įsteigtos naujos saugomos teritorijos. 2007 m. rengiami ribų planai dar dviem paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms įsteigti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. Dl-302 patvirtintas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (Žin. 2005, Nr. 105-3908). Po šio sąrašo papildymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. D1-518 (Žin. 2006, Nr. 124-4709) jame yra 299 teritorijos, skirtos EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims išsaugoti. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas kuriamas maksimaliai integruojant jį į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;

12.4. Veiklą saugomose teritorijose tiesiogiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin. 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų individualūs ir tipiniai reglamentai. Atskiras veiklos sritis saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin. 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin. 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin. 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai;

12.5. Visi rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas turi direkcijas. 36 saugomų teritorijų direkcijų steigėja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 3 direkcijų steigėja – Kultūros ministerija, vienos direkcijos steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamente yra Saugomų teritorijų strategijos skyrius;

12.6. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą pagrindinė institucija, koordinuojanti ir/ar organizuojanti veiklą saugomose teritorijose, teikianti metodinę pagalbą visoms saugomose teritorijose veikiančioms institucijoms, yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Jos veiklos prioritetai 2007–2013 m. yra šie:

12.6.1. organizuoti ir koordinuoti 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I-ojo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų saugomoms teritorijoms, įgyvendinimą;

12.6.2. užtikrinti saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir paveldo objektus, tinkamą planavimą ir būklę – vykdyti jų būklės monitoringą, parengti trūkstamus planavimo dokumentus, organizuoti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą;

12.6.3. sukurti saugomų teritorijų informacinę sistemą;

12.7. Koordinuojant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I-ojo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veikla tiesiogiai susijusi su uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“, netiesiogiai – su uždaviniu: skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą bei sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui;

12.8. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos saugomoms teritorijoms, naudojamos pagal Saugomų teritorijų specialiąją ir Valstybės investicijų programą saugomų teritorijų direkcijų veiklai organizuoti, įvairių investicinių projektų metu pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti, t.y. nuolatinei teritorijų priežiūrai organizuoti. Valstybės biudžeto lėšomis apsaugos ir tvarkymo priemones tiesiogiai įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Jos yra pajėgios įgyvendinti įvairias apsaugos ir tvarkymo priemones, vykdyti nuolatinę saugomų teritorijų priežiūrą, tačiau šiems darbams vis dar trūksta lėšų, t. y. visoms reikiamoms priemonėms saugomose teritorijose vykdyti neužtenka lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto. Šiuo metu naudojamos Pereinamojo laikotarpio (anksčiau Phare) programos ir kitų tarptautinių programų (GEF, Life), projektų bei užsienio valstybių skiriamos lėšos;

12.9. Visos saugomos teritorijos turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ribų ir/ar funkcinio prioriteto zonų ribų planus, 16 valstybinių parkų (5 nacionaliniai ir 11 regioninių) turi patvirtintus tvarkymo planus. Tvarkymo planų rengimas labai paspartėjo, pradėjus įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004-2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, parengta 10 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Įgyvendinant BPD numatytus veiksmus, 2008 m. ES struktūrinių fondų lėšomis bus parengti ribų bei tvarkymo planai dar 8 valstybiniams parkams. ES struktūrinių fondų lėšomis jau parengti techniniai projektai aštuoniems lankytojų centrams įrengti, 15 paveldo objektų tvarkyti. 2008 m. bus parengti dar 9 techniniai projektai, numatantys paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo priemones;

12.10. Labai svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei apie galimybes susipažinti su saugomų teritorijų tikslais, konkrečiais objektais, gaunant apie juos naujausią, teisingą, suprantamą ir kartu profesionaliai pateikiamą informaciją. Tam saugomose teritorijose turi būti sukurta vizualinė informacinė sistema natūroje, įrengti lankytojų centrai;

12.11. Vizualinę informacinę sistemą natūroje saugomose teritorijose sudaro informaciniai stendai ir ženklai (informacinės rodyklės, nukreipiančios rodyklės, užrašai, kelio ženklai), aikštelės (apžvalgos, atokvėpio, poilsiavietės), infrastruktūra lankytojams (mediniai takai, pandusai neįgaliesiems, dviračių stovai, lieptai, tilteliai, lauko baldai, pavėsinės, pan.), kraštovaizdžio komponentų, aplinkos sutvarkymo elementai (užtvaros (barjerai) automobiliams, apsauginės tvorelės, lentų takai per pelkes ir šlapias vietas, mediniai ir akmeniniai laiptai, šlaitų sutvirtinimas, pan.), meniniai akcentai. Esant poreikiui prie lankomų bei saugomų objektų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, priėjimai;

12.12. Tvarkymo darbų apimtis saugomose teritorijose labai išaugo, pradėjus įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004-2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, įrengta vizualinė informacinė sistema 4 valstybiniuose parkuose (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Labanoro ir Aukštadvario regioniniuose), analogiški darbai tęsiami dar 9 valstybiniuose parkuose (Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries, Sartų, Vištyčio), baigiami įrengti 4 lankytojų centrai Aukštaitijos nacionaliniame, Aukštadvario, Nemuno kilpų ir Neries regioniniuose parkuose, pradėti įrengti dar 5 lankytojų centrai (Asvejos, Biržų ir Kauno marių regioniniuose parkuose, Kamanų gamtiniame rezervate ir Žuvinto biosferos rezervate), sutvarkytas Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniame parke. Pradėtos tvarkyti „Natura 2000“ teritorijos. Tvarkymo priemonės įgyvendintos 6 iš jų (Kalvių atkuriamajame sklype, Vasaknų, Visbarų, Svylos biosferos poligonuose, Niedaus ornitologiniame draustinyje, ir Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje). Tęsiami tvarkymo darbai kitose „Natura 2000“ teritorijose;

12.13. ES struktūrinių fondų lėšomis saugomose teritorijose pradėti griauti apleisti pastatai, rekultivuoti karjerai ir užšlamštintos teritorijos, atkurti pažeisti kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Pirmiausia likviduoti dviejų buvusių karinių teritorijų statiniai Žemaitijos nacionaliniame ir Dubysos regioniniame parkuose, rekultivuoti 3 karjerai (Žemaitijos nacionaliniame, Salantų ir Varnių regioniniuose parkuose), atkurta Papilės atodanga Ventos regioniniame parke, pelkinės slėnio buveinės Skroblaus aukštupyje ir buveinės, reikalingos tetervinų populiacijai išsaugoti, Dzūkijos nacionaliniame parke, šikšnosparnių žiemavietės Pavilnių regioniniame parke, pelkinės pievos Kliošių kraštovaizdžio draustinyje. Per praėjusius metus pasirengta dar labiau padidinti tvarkymo darbų kiekį: parengti techniniai projektai lankytojų centrams ir vizualinei informacinei sistemai saugomose teritorijose įrengti, paveldo objektams tvarkyti, taip pat parengti dalies draustinių tvarkymo planai.

III. PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS

13. Biologinės įvairovės išsaugojimo problemos:

13.1. Norint išsaugoti biologinę įvairovę, reikalingi išsamūs duomenys apie ekosistemas, buveines ir rūšis, jų paplitimą ir būklę, specialūs teisės aktai, strateginio planavimo dokumentai. Tačiau ypač būtina įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones tinkamai joms pasirengus. Iki pastarųjų metų aktyvios biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės daugiausia arba išimtinai buvo įgyvendinamos saugomose teritorijose, o už jų ribų biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmai dažnai apsiribojo neigiamą įtaką turinčios ūkinės veiklos draudimais ir ribojimais. Norint išsaugoti rūšis ir jų buveines, šito nepakanka. Jas reikia saugoti net tik saugomose teritorijose, bet ir visame jų paplitimo areale. Būtina įgyvendinti specialias apsaugos priemones;

13.2. Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą išsaugojimui, o tapusi ES nare šalis įsipareigojo išsaugoti EB svarbos rūšis ir natūralias buveines. Kai kurių EB rūšių ekologiniai poreikiai įpareigoja ne tik saugoti rūšių individus nuo tiesioginio naikinimo (medžioklės, žvejybos, skynimo, rinkimo, kt.), bet ir imtis priemonių išsaugoti jų buveines. Pasyvios rūšių buveinių apsaugos nepakanka, nes jos prarandamos ne tik dėl fizinio sunaikinimo, bet ir dėl natūralių, tačiau nepalankių gamtinių pokyčių, kai nutraukiama rūšių buveines suformavusi ekstensyvi žemdirbystė (pvz., ekstensyvus pusiau natūralių pievų ir šlapžemių ganymas ar šienavimas) ir buvę atviri plotai užželia menkaverčiais krūmais ar medžiais arba dėl invazinių rūšių, kurios keičia nusistovėjusius ekologinius ryšius ekosistemose, išplitimo. Pagrindinės šiuo metu biologinės įvairovės išsaugojimo srityje egzistuojančios problemos yra šios:

13.2.1. saugomų rūšių buveinių plotų nykimas bei jų savybių prastėjimas, ypač dėl išaugusio miškų naudojimo, tradicinės žemėnaudos formų žemės ūkyje nykimo, miškų ir šlapžemių natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo, infrastruktūros plėtros ir vandens telkinių pakrančių užstatymo;

13.2.2. fragmentuotų, mažų saugomų rūšių populiacijų išnykimas nesant galimybių atsikurti, migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas arba migracijos sąlygų prastėjimas;

13.2.3. institucijos, kuri būtų šalies mastu atsakinga už nuolatinį biologinės įvairovės duomenų kaupimą ir informacinių sistemų, skirtų duomenų apie natūralias buveines, saugomų rūšių ir buveinių paplitimą bei apsaugos poreikius kaupimui, dėl ko nėra pakankamai galimybių skirti reikiamą dėmesį biologinės įvairovės išsaugojimui, rengiant ir derinant ūkinės veiklos planus ir projektus, apsunkina biologinės įvairovės būklės vertinimą ir apsaugos veiksmų planavimą;

13.2.4. invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, užimančių nykstančių rūšių buveines arba suardančių svarbius ekologinius ryšius tarp rūšių, plitimas;

13.2.5. neišvystyta saugomų rūšių būklės stebėjimo (monitoringo) ir vertinimo sistema, kadangi neparengti stebėjimo ir vertinimo metodiniai reikalavimai;13.3. Konkrečioms saugomų rūšių apsaugos priemonėms įgyvendinti labai trūksta apsaugos planų ir kitų reikalingų dokumentų. Nėra veiksmų planų: 1) invazinių rūšių, pavojingų vietinių rūšių populiacijoms, plitimui sulėtinti ar sustabdyti, sumažinti jų populiacijas, 2) nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonėms taikyti;

13.4. Situacija, rengiant saugomų rūšių apsaugos planus. Įgyvendindami Phare 2003 m. projektą „Nykstančių floros ir faunos rūšių bei jų arealų apsauga, įgyvendinant CITES, Berno ir Bonos konvencijas bei susijusius ES teisės aktus“, ekspertai išskyrė 15 retų visoje Europoje nykstančių rūšių, kurių apsaugos veiksmai sudarytų sąlygas išsaugoti ir daugelį kitų rūšių ir natūralių buveinių, su kuriomis jos yra susiję ekologiniais ryšiais. Šios 15 išskirtų prioritetinių rūšių yra: augalai – vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa); paukščiai – juodasis gandras (Ciconia nigra), kurtinys (Tetrao urogallus), mažoji žuvėdra (Sterna albifrons), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), stulgys (Gallinago media); žinduoliai – lūšis (Lynx lynx), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme); žuvys – vijūnas (Misgurnus fosilis); vabzdžiai – kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius), pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia), purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Joms šio projekto metu buvo parengti rūšių apsaugos planai. Kadangi juos rengė biologai, todėl išsamiausiai pateikta bendra informacija apie rūšis, įvertinta svarbiausių radaviečių būklė bei kiti ekologiniai parametrai, identifikuoti uždaviniai, pasiūlyti priemonių planai bei jų įgyvendinimo uždaviniai. Silpniausia parengtų rūšių apsaugos planų dalis – ekonominis numatytų uždavinių įgyvendinimo pagrindimas, lėšų poreikio nustatymas bei jų panaudojimo detalizavimas. Todėl pirmiausia būtina parengti detalius veiksmų planus visoms rūšių apsaugos planuose numatytoms įgyvendinti priemonėms, nustatyti prioritetus ir įvardyti konkrečius veiksmus. Taip pat būtina parengti sąmatas visiems reikalingiems darbams atlikti. Tik parengus nurodytus dokumentus, bus galima įvardyti konkrečias kiekvienam projektui įgyvendinti reikalingas pinigų sumas bei jų paskirstymą etapais. Aukščiau minėtų saugomų rūšių būklę trumpai galima apibūdinti taip:

13.4.1. Lietuvoje plačialapės klumpaitės populiacijos yra patenkinamos būklės, bet stebimas aiškus jų skurdimas dėl netinkamo miškų tvarkymo, didėjančio užpavėsinimo, dirvožemio eutrofikacijos ir užterštumo bei puošnių žiedų skynimo. Sulėtinti stebimą nykimą ir populiacijų būklės blogėjimą galima tik neatidėliotinomis gamtosaugos priemonėmis. Svarbiausia – apsaugoti ir palaikyti tinkamą buveinių būklę ir atkurti smarkiai pažeistas, bet dar gyvybingas populiacijas. Apytikriais vertinimais, šalyje plačialapės klumpaitės populiaciją sudaro nuo 8 000 iki 10 000 individų;

13.4.2. dauguma vėjalandės šilagėlės populiacijų yra nedidelės, jas sudaro pavieniai augalai – paprastai iki 10 individų, pasklidusių dideliame plote, arba mažos izoliuotos grupelės. Didžiausios ir gausiausios rūšies populiacijos išlikusios Lietuvos pietryčiuose ir rytuose augančiuose šviesiuose sausuose pušynuose ir smėlynuose. Didelės įtakos šios rūšies populiacijoms turi tinkamų buveinių mažėjimas dėl žmonių veiklos ir ūkininkavimo pokyčių. Prie vėjalandės šilagėlės nykimo prisideda svetimžemių rūšių invazija ir tiesioginis augalų naikinimas: žiedų skynimas ir subrendusių augalų kasimas, siekiant juos perkelti į gėlynus arba parduoti kaip dekoratyvinius augalus;

13.4.3. Europoje pelkinė uolaskėlė yra labai sparčiai nykstanti rūšis. Daugelyje šalių išlikusios tik izoliuotos negausios jos populiacijos. Šalyje tikslių pelkinės uolaskėlės populiacijų vertinimų iki šiol nėra, todėl nežinoma, kokį plotą jos užima ir kiek iš viso išlikę individų. Preliminariai įvertinus rūšies populiacijos dydį šalyje, manoma, kad ją sudaro maždaug 5000–8000, bet ne daugiau kaip 10000 individų. Didžiausią grėsmę pelkinės uolaskėlės populiacijoms Lietuvoje kelia mažėjantys tinkamų buveinių plotai, pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai, buveinių suskaidymas ir izoliacija, vandens lygio buveinėse pokyčiai, dirvožemio sudėties pokyčiai, maža genetinė įvairovė ir kryžminimosi stoka, nepakankama apsauga;

13.4.4. vertinant europinę pūslėtosios aldrūnės populiaciją galima teigti, kad Europoje rūšis išlikusi daugiau nei 50 vietovių. Lietuvoje pūslėtosios aldrūnės populiacija yra viena didžiausių Europoje, ją sudaro apie 110000 individų. Gausiausia ir didžiausia populiacija yra Rūžo ežere. Didžiausią grėsmę rūšies populiacijoms Lietuvoje kelia tiesioginės arba netiesioginės žmogaus veiklos sukelti vandens telkinių savybių pokyčiai. Svarbus veiksnys – vandens tarša, pakeičianti buveinę. Nemažos įtakos pūslėtosios aldrūnės nykimui turi pelkių sausinimas. Daug augalų sunaikinama vandens telkiniuose žūklaujant tinklais pramoniniu būdu bei plaukiojant valtimis;

13.4.5. Lietuvoje peri tik 600–800 juodųjų gandrų porų. Jų populiacija mažėja. Populiacijos mažėjimo priežastys: su rūšies apsaugos poreikiais nesuderintas miško naudojimas, miško kelių tiesimas, hidrologinio režimo kitimas (tiek mitybinių teritorijų, tiek gyvenamųjų medynų nusausinimas), trikdymas perėjimo sezono metu balandžio–liepos mėn. (grybavimas, uogavimas, miško sodinimas, jaunuolynų ugdymas arti lizdų), plėšrūnų įtaka;

13.4.6. mažosios žuvėdros perimvietės smėlėtose Nemuno salose, Visbarų žuvininkystės ūkyje bei Kretuono ežero saloje yra vienintelės Lietuvoje. Dėl perimviečių stokos šios rūšies populiacija yra nykstanti. Šiuo metu mažųjų žuvėdrų populiacija Lietuvoje yra vertinama 150–200 porų. Pagrindinė grėsmė rūšies išlikimui kelia buveinių užaugimas, perinčių paukščių trikdymas laivybos sezono metu ir plėšrūnų įtaka;

13.4.7. meldinė nendrinukė šiuo metu nyksta visoje Europoje. Lietuvoje šie paukščiai nyksta dėl jų buveinių (ekstensyviai ganomų ar šienaujamų viksvinių pievų) užaugimo krūmais ir nendrėmis ir kintančio hidrologinio režimo. Žinoma, kad Lietuvoje jos peri tik 3 teritorijose. ;

13.4.8. Lietuvoje gyvena tik apie 400 kurtinių. Jų populiacija daugiausia mažėja dėl su rūšies apsaugos poreikiais nesuderinto miško naudojimo (kirtimo) greta tuokviečių ir veisimosi vietose, trikdymo (rekreacija, grybavimas, uogavimas tuokvietėse ir gretimose teritorijose, medžioklė tuokvietėse ir jų apsaugos zonose), plėšrūnų gausos;

13.4.9. ekspertų vertinimu, Lietuvoje gali perėti 200–300 stulgių porų. Pagrindinės šios rūšies nykimo priežastys yra buveinių užaugimas krūmais ir medžiais dėl per mažo šienavimo ar ganymo intensyvumo, hidrologinio režimo pokyčiai susiję su sausinimu, intensyvi ūkinė veikla (teritorijos suarimas, apželdinimas mišku ir kt.), trikdymas ir gausios plėšrūnų populiacijos;

13.4.10. spartus kūdrinio pelėausio populiacijos mažėjimas tiek Europoje, tiek ir visame jo areale, kelia didelį susirūpinimą. Lietuvoje gyvenantys kūdriniai pelėausiai net ir žiemai neišskrenda į šiltesnius kraštus žiemoti. Pagrindinė grėsmė yra tinkamų žiemaviečių mažėjimas (požeminių statinių pertvarkymas, temperatūrinio režimo keitimas juose, intensyvėjantis trikdymas ir plėšrūnų įtaka žiemavietėse), tinkamų, istoriškai susiformavusių jauniklių išvedimo vietų mažėjimas (senų pastatų nugriovimas, renovacija, kolonijų, susiformavusių privačiuose namuose, išvaikymas ar sunaikinimas) ir intensyvi miškininkystė (sanitariniai kirtimai (neretai šalinami drevėti medžiai), medienos ruoša nesulaukus medynų brandos (kertama, kuomet mediena yra pati vertingiausia – dar nepradėjus medžiuose formuotis ertmėms), kt.;

13.4.11. vijūno populiacija sparčiai nyksta dėl buveinių degradavimo ir kitimo. Iš anksčiau buvusios gausios Lietuvoje rūšies dabar aptinkami tik pavieniai individai. Pagrindiniai faktoriai, nuo kurių priklauso vijūnų gausa, yra tarša žemės ūkyje naudojamais cheminiais junginiais, hidrologinio režimo pokyčiai, melioracija ir plėšrūnai.;

13.4.12. pleištinio žirgelio populiacijos būklė Lietuvoje yra gana stabili, tačiau jų buveinėms kyla grėsmė dėl vandens kokybės blogėjimo, susijusio su eutrofikacija bei tiesiogine vandens tarša. Buveinės suardomos užtvenkiant, kanalizuojant upes, jas gilinant ar sutvirtinant krantus.;

13.4.13. kraujalakinis melsvys yra nykstanti rūšis visoje Europoje. Per 25 metus jo populiacija sumažėjo 20–50 %. Ši rūšis aptinkama vakarinėje ir vidurinėje Lietuvos dalyse. Populiacijos išsibarsčiusios daugiau ar mažiau izoliuotais fragmentais, kurie telkiasi natūralių ir pusiau natūralių pievų likučiuose. Pagrindinės grėsmės šios rūšies populiacijai Lietuvoje yra intensyvi žemdirbystė (sausinimas, tręšimas ir pesticidų naudojimas, intensyvus ganymas ir šienavimas) ir buveinių užžėlimas nepakankamai ganant ar šienaujant;

13.4.14. žinomos tik dvi gyvybingos purpurinio plokščiavabalio populiacijos Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje ir Jiesios kraštovaizdžio draustinyje. Rūšies buveinėms grėsmę keliantys veiksniai yra miško kirtimas, miško šviesinimas ir retinimas, sanitariniai kirtimai, kai iš miško šalinami nudžiūvę ir džiūstantys medžiai, miškų gaisrai;

13.5. Fragmentuotų ir saugomų rūšių mažų populiacijų nykimas. Tipiški šios problemos pavyzdžiai yra lūšis ir didysis apuokas, kurie yra arba greitai taps išnykstančiais gyvūnais. Pagal 2007 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pateiktą ataskaitą lūšių Lietuvos populiacijoje yra ne mažiau kaip 30–40 individų (iki 80), o didžiųjų apuokų peri tik apie 5–10 porų. Esamose mikropopuliacijose dėl veisimuisi tinkamų (subrendusių) individų stokos gyvūnų skaičius negausėja. Lūšių populiacija Lietuvoje suskaidyta, paplitusi fragmentiškai ir negausėja. Rūšies plitimą ir populiacijos sklaidą sąlygoja intensyvus miško naudojimas, nevientisa mitybos ekologinė grandinė, trikdymas ir nelegali medžioklė;

13.6. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas ir sąlygų juose prastėjimas. Lietuva yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus (Bonos konvencija, AEWA, EUROBATS, ASCOBANS), pagal kuriuos įsipareigojo rūpintis migruojančių gyvūnų gerove bei apsauga. Lietuvoje migruojančių gyvūnų (paukščiai, šikšnosparniai, paprastoji jūros kiaulė) sankaupos turi sezoninį charakterį. Kai kurios migruojančios gyvūnų rūšys ar rūšių grupės Lietuvoje žiemoja. Didžiausią grėsmę migruojančių gyvūnų rūšių laikinoms buveinėms bei žiemavietėms kelia buveinių kitimas (šlampžemių sausinimas, jų ir pievų užaugimas krūmais ir nendrėmis, tai lemia maisto stoką, maitinimosi ir veisimosi vietų nykimą), eutrofikacija ir tarša, trikdymas;

13.7. Biologinės įvairovės duomenų sistemingo kaupimo, analizės ir tvarkymo problema. Lietuvoje nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už sistemingą biologinės įvairovės duomenų kaupimą, analizę ir tvarkymą. Dažnai mokslo bei valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos biologinės įvairovės srities tyrimus ar teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat nevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos gamtosauginius projektus, tvarko surinktus biologinės įvairovės srities duomenis nesistemingai, todėl duomenys vėliau yra sunkiai prieinami kitiems naudotojams, neretai iš viso prarandami;

13.8. Išskirtinė duomenų kaupimo problemos dalis yra duomenys apie EB svarbos natūralias buveines, apie kurias informacija pradėta rinkti tik apie 2000 metus, rengiantis stojimui į ES. Lietuvoje šiuo metu yra tik fragmentiški duomenys EB svarbos natūralių buveinių tipų paplitimą ir jų pagrindinius parametrus. Nėra standartizuotų metodų apie EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu. Specialistų, galinčių kokybiškai kartografuoti buveines bei vertinti jų būklę, yra palyginti mažai. Pagal atskirus projektus (pvz., Kertinių miško buveinių inventorizavimo projektas arba Natūralių pievų inventorizavimo projektas) sukurti metodai apima tik mažą dalį saugotinų buveinių (apie 20 tipų iš 55 sutinkamų Lietuvoje). Kadangi sukaupta nepakankamai duomenų apie EB svarbos buveinių parametrus Lietuvos sąlygomis, sunku apibrėžti „slenkstinius“ dydžius, kurie leistų spręsti, ar šalies bei vietovės mastu natūralios buveinės būklė yra gera;

13.9. Invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas. Lietuvoje yra paplitę arba aktyviai plinta 16 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, kurių gausa neigiamai veikia ekologinius ekosistemų bei jose esančių natyvinių (vietinių) rūšių tarpusavio ryšius, t.y. dėl didesnio konkurencingumo greitai užima tinkamas buveines, sumažina mitybinę bazę, kt. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir Botanikos instituto mokslininkai nurodė 7 didžiausią grėsmę šalies biologinei įvairovei keliančias invazines rūšis: gyvūnai – kanadinė audinė, mangutas, nuodėgulinis grundalas, rainuotasis vėžys; augalai – Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir gausialapis lubinas.

14. Problemos saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų būklę labiausiai įtakoja baigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, pirmiausia statybų ir intensyviai rekreacijai reikalingos infrastruktūros plėtra, mažėjantis žemės ūkio veiklos intensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, nesureguliuotas lankymasis saugomose teritorijose. Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas. Būtina sukurti reikiamas teisines, administracines, planavimo, informavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijų tikslams pasiekti, įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, atkurti pažeistus kompleksus bei objektus, nuolat prižiūrėti saugomus ir lankomus objektus. Pagrindinės šiuo metu saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, egzistuojančios problemos, susijusios su šių teritorijų aktyviu tvarkymu ir priežiūra, yra šios:

14.1. Planavimo dokumentų trūkumas;

14.2. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės (ypač valstybiniuose parkuose ir „Natura 2000“ teritorijose), įskaitant vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimą;

14.3. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų ir kompleksų egzistavimas;

14.4. Duomenų, informacijos apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę trūkumas.

15. Planavimo dokumentų trūkumas:

15.1. Įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją saugomose teritorijose, siekiant užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir jų gausinimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą bei išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, labai svarbus etapas yra planavimas (strateginis ir teritorinis) – t. y. saugomų teritorijų ribų, tvarkymo planų ir/ar gamtotvarkos planų bei gamtotvarkos projektų (techninių projektų) rengimas. Be jų negalimas konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas, išskyrus režimo užtikrinimo ir kasdienės priežiūros darbus, sudėtinga užtikrinti teisės aktais nustatytą apsaugos ir naudojimo režimą. Teritorinio ir strateginio planavimo dokumentų sistemai sukurti (tvarkymo ir gamtotvarkos planams parengti) dar reikia laiko ir lėšų. Daugiausia nuveikta rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus (jų rengimas iš esmės turėtų būti baigtas 2008 m.). Tačiau tvarkymo planų dar labai trūksta draustiniams. Dar labiau trūksta techninių projektų draustinių tvarkymo planuose priemonėms įgyvendinti. Ne visoms „Natura 2000“ teritorijoms parengti gamtotvarkos planai. Be to nacionalinių parkų (Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos) ir kai kurių regioninių parkų (Nemuno kilpų, Labanoro, Pajūrio, kt.) tvarkymo planai buvo rengti daugiau nei prieš 10 metų arba juose nebuvo pasiūlytos svarbiausios apsaugos ir tvarkymo priemonės. Per tą laiką pasikeitė ne tik teisės aktų sistema, bet ir situacija, gyventojų, žemės savininkų ir naudotojų bei lankytojų interesai. Todėl neišvengiamai būtina juos atnaujinti, o iš esmės parengti naujus;

15.2. Specialiųjų planų saugomoms teritorijoms (ribų ir/ar zonų ribų planų, tvarkymo planų) rengimą reglamentuoja: Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656, (Žin. 2003, Nr. 4-150; 2004, Nr. 105-3903), kiti poįstatyminiai teisės aktai. Gamtotvarkos planai rengiami vadovaujantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709, (Žin. 2004, Nr. 93-3409) ir Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645, (Žin. 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Visais atvejais rengiant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgta į Paukščių ir Buveinių direktyvose išdėstytus reikalavimus;

15.3. Saugomų teritorijų tvarkymo ir/ar gamtotvarkos planai yra pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys apsaugos tikslus, kuriais remiantis saugomose teritorijose numatomos ir įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonės. Todėl jų rengimas yra privalomas. Tačiau valstybės biudžeto lėšų šiems darbams atlikti nepakanka;

15.4. Tvarkymo planų trūkumas sukelia problemų, taikant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl naujų statybų. Be tvarkymo planų negalima įgyvendinti daugelio reikalingų apsaugos ir tvarkymo priemonių, tinkamai sureguliuoti veiklos šiose teritorijose, sudaryti prielaidų leidžiamai verslo plėtrai. Šiuo metu labiausiai trūksta tvarkymo ar gamtotvarkos planų draustiniams, specialiųjų planų atskiroms valstybinių parkų zonoms, techninių projektų paveldo objektams ir draustinių tvarkymo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

15.5. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai turi būti apibrėžti jos apsaugos tikslai. Geriausias sprendimas – parengti joms gamtotvarkos arba tvarkymo planus. Šie dokumentai jau pradėti rengti (2002 m. Phare projekto „Gamtotvarkos planų Lietuvos saugomoms teritorijoms kūrimas” lėšomis parengti gamtotvarkos planai 57 saugomoms teritorijoms, ES struktūrinių fondų lėšomis 2004-2006 metų finansavimo laikotarpiu parengti 35 gamtotvarkos planai, dar 11 rengiami). Tačiau iš viso dar reikia parengti ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų.

16. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, ypač skirtos paveldo objektams tvarkyti ir prižiūrėti, pažeistoms teritorijoms atkurti, įskaitant vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimą:

16.1. Teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbų poreikis saugomose teritorijose yra labai didelis. Didėjant visuomenės susidomėjimui Lietuvos gamtine aplinka, kraštovaizdžio vertybėmis ir biologine įvairove bei spartėjant pažintiniam (ekologiniam) turizmui, didėja saugomų teritorijų apkrova. Tačiau vis dar labai trūksta tinkamai pritaikytų vietų, objektų lankymui saugomose teritorijose, lankytojų ir ekologinio švietimo centrų. Valstybinių parkų pritaikymo lankymui darbai dėl lėšų trūkumo ilgą laiką buvo vykdomi epizodiškai arba visai nevykdomi. O nepritaikius lankymui vietų, kuriose galimas ir intensyvesnis naudojimas, t. y. nesureguliavus lankytojų srautų, iškyla grėsmė natūralių, vertingų teritorijų, kuriose lankymas nepageidaujamas, išlikimui;

16.2. Vis dar nesukurta materialinė techninė saugomų teritorijų direkcijų bazė – dalis direkcijų neturi patalpų, autotransporto priemonių būklė yra prasta, trūksta kompiuterinės ir kitokios įrangos, reikalingos direkcijų funkcijoms vykdyti. Ypač trūksta lėšų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Esant tokiai situacijai, objektyviai sunku užtikrinti tinkamą saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, taip pat ir kontrolę;

16.3. Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai kaime ir žemės ūkyje lemia tai, kad kai kurios didelę gamtinę vertę turinčios saugomų teritorijų dalys yra apleidžiamos ir nebenaudojamas tradicinei žemės ūkio veiklai. Saugomų teritorijų direkcijos turi imtis aktyvesnės organizacinės veiklos natūralių buveinių ir rūšių buveinių degradavimui sustabdyti, o kur reikia – atkurti prarastas buveines (iškirsti medžius, krūmus, nušienauti, įrengti lizdavietes, gyvūnų maitinimosi vietas, pan.);

16.4. Norint sureguliuoti lankytojų srautus, valstybiniuose parkuose pirmiausia turi būti sukurta pilnavertė informacinė sistema: įrengti lankytojų (informaciniai, ekologinio švietimo) centrai, gamtos mokyklos, įrengta vizualinė informacinė sistema natūroje – prie lankomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintinių ir mokomųjų takų, pėsčiųjų, dviračių turizmo ir autoturizmo trasų pastatyti informaciniai stendai, užrašai, nuorodos, išleisti leidiniai, lankymui pritaikytos atitinkamos teritorijos (miško parkai, masinių renginių vietos, kt.), tinkamai tvarkomi, eksponuojami kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Užrašų, nuorodų nebuvimas ne tik sukelia problemų užtikrinant nustatyto režimo laikymąsi, bet ir nesudaro prielaidų lankytojams susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Iki 2004 m. vizualinė informacinė sistema natūroje kiekviename valstybiniame parke buvo kuriama atsietai, savarankiškai, naudojant minimalius finansinius išteklius, nebuvo vieningos metodikos. Sistemiškas vizualinės informacinės sistemos natūroje įrengimas pradėtas 2005 m., atsiradus galimybei naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Jau įrengta vizualinė informacinė sistema natūroje su minimalia įranga lankytojams keturiuose valstybiniuose parkuose: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose bei Labanoro ir Aukštadvario regioniniuose parkuose. Tokio pobūdžio darbai ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis pradėti kituose valstybiniuose parkuose;

16.5. Didelė problema – draustinių tvarkymas. Iki šių metų draustinių tvarkymu faktiškai niekas neužsiėmė. Šiuo metu 12 draustinių parengti ir patvirtinti tvarkymo planai (10 iš jų – ES struktūrinių fondų lėšomis). Didžiausia apkrova tenka draustiniams, esantiems miestuose arba greta jų bei daugiausia lankomiems.

17. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų egzistavimas:

17.1.Viena akivaizdžiausių problemų ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje šalyje – apleisti statiniai, pažeistos, netvarkomos teritorijos. Nenaudojami karjerai, pradėti ir nebaigti statyti statiniai, žemės ūkio gamybiniai centrai bei kiti apleisti (bešeimininkiai) statiniai vizualiai teršia visos šalies, o ypač saugomų teritorijų gamtinę aplinką, kraštovaizdį, mažina teritorijų rekreacinį potencialą, patrauklumą bei sudaro pavojų lankytojams;

17.2. Kraštovaizdį darkančius apleistus (bešeimininkius) pastatus numatyta likviduoti, įgyvendinant Apleistų pastatų likvidavimo programą, kuri bus parengta 2008 m. ES struktūrinių fondų ir biudžeto lėšomis.

18. Duomenų apie saugomų teritorijų būklę trūkumas:

18.1. Nesant ar trūkstant patikimų duomenų apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę, sunku laiku gauti informaciją apie nepageidautinas tendencijas, laiku imtis reikalingų priemonių būklei pagerinti, praradimams išvengti. Tik nuolatinis saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklės stebėjimas gali padėti užkirsti kelią galimiems praradimams;

18.2. Svarbia problema kuriant „Natura 2000“ tinklą laikytina tai, kad išskiriant Buveinių direktyvos įgyvendinimui būtinas EB svarbos teritorijas dėl laiko, lėšų ir specialistų stokos daugeliu atvejų nebuvo detaliai kartografuotos EB svarbos rūšių radvietės ir natūralių buveinių plotai. Ypač tai pasakytina apie didelio ploto „Natura 2000“ teritorijas. Neturint tikslių duomenų, sunku vertinti ūkinės veiklos planus, jų poveikį, taip pat negalima spręsti apie rūšių ir buveinių apsaugos būklės pokyčius. Todėl šią problemą būtina spręsti inicijuojant detalios informacijos apie EB svarbos rūšių ir buveinių paplitimą „Natura 2000“ teritorijose surinkimą, analizę ir sistemingą kaupimą;

18.3. 2005 m. pradėta įgyvendinti Valstybinė aplinkos monitoringo 2005-2010 m. programa. 2004-2006 m. finansiniu laikotarpiu gavus Struktūrinių fondų paramą, direkcijos iš dalies aprūpintos techninėmis priemonėmis saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir EB svarbos gyvūnų rūšių monitoringui vykdyti (monitoringo įranga, automobiliai), parengti metodiniai reikalavimai daugumos EB svarbos rūšių stebėsenai ir surengti praktiniai mokymai. Tačiau nėra sukurta EB svarbos natūralių buveinių saugomose teritorijose stebėsenai būtina metodinė ir techninė bazė. Ši problema glaudžiai siejasi su aukščiau aprašytu poreikiu šalies mastu atlikti natūralių buveinių inventorizaciją, todėl šios dvi problemos bus sprendžiama kartu 2007-2013 m. Metodiniams reikalavimams sukurti būtini išsamūs parengtiniai buveinių tyrimai visos šalies mastu, kad būtų tinkamai pasirinkti tam tikros buveinės palankią apsaugos būklę nusakantys indikatoriai bei nustatytos konkrečios ribinės jų vertės, todėl tikėtina, kad šis darbas bus atliktas tik paskutiniame natūralių buveinių inventorizavimo visos šalies mastu etape.

19. Valstybiniuose parkuose – kompleksinėse saugomose teritorijose – dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo ir ūkinio (ypač rekreacinio) naudojimo interesai. Tarpusavyje jų nesuderinus, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jų savitumą ir patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti kiti nepageidaujami procesai. Saugomose teritorijose vis dar gausu kraštovaizdį darkančių bešeimininkių ar tiesiog apleistų pastatų (buvusių kolūkio fermų, sandėlių, technikos kiemų, kt.), apleistų nenaudojamų mažųjų karjerų, užšlamštintų teritorijų ir kitaip pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.

20. Daugiausia dėmesio reikalauja valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsauga ir tvarkymas, nes šios kompleksinės saugomos teritorijos skirtos ne tik išsaugoti (ir/ar atkurti) gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas, bet ir propaguoti bei remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, kt. 

IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 

21. Svarbiausias Programos tikslas – nustatyti veiklos prioritetus ir kryptis, numatyti nuoseklius veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų iš esmės pagerinta biologinės įvairovės apsaugos būklė, užtikrintas paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, 2007-2013 metais.

22. Programos tikslui pasiekti biologinės įvairovės išsaugojimo srityje numatyti šie uždaviniai:

22.1. Sparčiausiai nykstančių saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas;

22.2. Išnykstančių rūšių veisimas ir reintrodukcija;

22.3. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių apsauga ir sąlygų juose gerinimas;

22.4. Invazinių rūšių plitimo sulėtinimas/sustabdymas;

22.5. Natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių ir natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas.

23. Programos tikslui pasiekti, egzistuojančioms problemoms likviduoti saugomose teritorijose numatyti šie uždaviniai:

23.1. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas;

23.2. Saugomų teritorijų tvarkymas.

24. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas apima ribų planų naujai steigiamoms saugomoms teritorijoms ir nutarimų projektų parengimą, gamtotvarkos ir tvarkymo planų bei projektų saugomoms teritorijoms tvarkyti parengimą.

25. Saugomų teritorijų tvarkymas (tvarkymo darbai) apima vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimą, lankytojų centrų įrengimą, pritaikymą lankymui nežalojant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo ir kitų lankomų objektų ir jų aplinkos, draustinių, „Natura 2000” teritorijų tvarkymą, bešeimininkių, apleistų pastatų bei kitaip pažeistų teritorijų, darkančių saugomų teritorijų vaizdingą kraštovaizdį, likvidavimą, kitus panašius apsaugos ir tvarkymo darbus. Kadangi tvarkymo darbai apima labai plačią veiklos grupę, jie gali būti skirstomi pagal tai, kaip yra patogiau organizuoti darbus.

 

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS 

26. Programoje 2007-2013 m. numatytoms veiklos rūšims (žr. VI skyrių) įgyvendinti bus efektyviai panaudojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų lėšos, t. y. numatytos veiklos rūšys dalimis finansuojamos iš valstybės biudžeto (15 %) ir ES Struktūrinių fondų (85 %).

27. Visoms biologinės įvairovės išsaugojimui numatytoms veiklos rūšims (projektams) įgyvendinti 2007–2013 metais reikėtų apie 65 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas etapais pateiktas 1 priede).

28. Visoms Programos veiklos rūšims, susijusioms su saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, planavimu ir tvarkymu 2007-2013 metais reikėtų apie 266 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas etapais pateiktas 1 priede). Pagal Programą daugiausia dėmesio ir lėšų būtų skirta saugomų teritorijų tvarkymui ir priežiūrai, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimo jose priemonių įgyvendinimą.

29. Programos VI skyriuje pateiktas veiksmų planas parengtas ne visoms identifikuotoms problemoms, nes kiti svarbūs biologinės įvairovės apsaugos ir saugomų teritorijų tvarkymo veiksmai ir priemonės bus vykdomos, pasitelkiant kitus (ne ES struktūrinių fondų) finansavimo šaltinius.

 

VI. VEIKSMŲ PLANAS 2007–2013 M. 

30. Veiksmai, skirti biologinės įvairovės būklei pagerinti:

30.1. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos biologinei įvairovei, pirmąjį uždavinį – saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

30.1.1. „Juodojo gandro ir kurtinio rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.1.2. „Lūšies rūšies apsaugos plano įgyvendinimas“;

30.1.3. „Vijūno rūšies apsaugos plano priemonių įgyvendinimas“;

30.1.4. „Kūdrinio pelėausio rūšies apsaugos plano įgyvendinimas“;

30.1.5. „Retųjų vabzdžių (kraujalakinio melsvio, pleištinio žirgelio ir purpurinio plokščiavabalio) rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.1.6. „Retųjų paukščių (mažosios žuvėdros, meldinės nendrinukės ir stulgio) rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.1.7. „Retųjų augalų (vėjalandės šilagėlės, plačialapės klumpaitės, pelkinės uolaskėlės ir pūslėtosios aldrūnės) rūšių apsaugos planų įgyvendinimas“;

30.2. Detalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 1, 5 ir 6 veiksmų aprašymuose;

30.3. 2-4 uždaviniams pasiekti, t. y. įgyvendinti konkrečias priemones invazinių rūšių, pavojingų vietinių rūšių populiacijų plitimui sulėtinti ar sustabdyti, nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonėms taikyti, pirmiausia būtina parengtiveiksmų planus. Juose turi būti nustatyti prioritetai, uždaviniai, nurodytos reikalingos lėšos. Numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

30.3.1. „Nykstančių rūšių veisimo ir reintrodukcijos programų įgyvendinimas“;

30.3.2. „Migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonių taikymas“;

30.3.3. „Invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino), pavojingų vietinių rūšių populiacijoms, poveikio įvertinimas ir priemonių, užtikrinančių šių rūšių plitimo lėtinimą, sustabdymą ir populiacijų sumažinimą, pritaikymas“;

30.4. Detalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 2-4, 7-9 veiksmų aprašymuose;

30.5. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis 2007 m. bus parengtos šios programos: „Kurtinio populiacijos būklės ir tvarkymo programa“, „Manguto populiacijos būklės, kontrolės ir gausos reguliavimo priemonių nustatymui, reguliavimo programa“;

30.6. Pagal Programos penktąjį uždavinį – natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių ir natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas – turi būti įgyvendintas projektas „EB svarbos natūralių buveinių visoje šalyje inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos sukūrimas“, skirtas buveinių kartografavimo metodams sukurti, juos taikant surinkti patikimus duomenis apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje ir nustatyti kiekvienos buveinės tipo palankios apsaugos būklės parametrus. Ši informacija reikalinga, priimant sprendimus dėl „Natura 2000“ teritorijų tinklo plėtros, dėl tinkamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei įvertinimo, dėl patikimų EB svarbos buveinių monitoringo metodų ir apimčių. Detalesnė informacija pateikta 1 priedo 10–13 veiksmų aprašymuose;

30.7. Biologinės įvairovės išsaugojimo veiklos (projektų) rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

31. Veiksmai, skirti saugomoms teritorijoms planuoti ir tvarkyti:

31.1. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos saugomoms teritorijoms, 1 uždavinį – saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas – numatyta atlikti šiuos veiksmus:

31.1.1. valstybinių parkų ribų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planų parengimas, įskaitant naujai steigiamus valstybinius parkus;

31.1.2. naujų paukščių ir buveinių apsaugai svarbių saugomų teritorijų steigimo dokumentų parengimas;

31.1.3. paveldo objektų tvarkymo techninių projektų parengimas;

31.1.4. draustinių tvarkymo planų ir techninių projektų parengimas;

31.1.5. saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra „Natura 2000“ teritorijų, gamtotvarkos planų parengimas;

31.2. Šioje veiksmų grupėje turėtų būti tęsiamas valstybinių parkų tvarkymo planų rengimas (2 priedas), parengti „Natura 2000“ teritorijoms reikalingi gamtotvarkos planai (iš viso apie ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų). Numatoma parengti mažiausiai 10 naujų tvarkymo planų (atnaujinti esamus, iš esmės parengti naujus pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus, susiklosčiusią situaciją) valstybiniams parkams (Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniams, Labanoro, Pajūrio, Nemuno kilpų, Nemuno deltos, Aukštadvario, Kauno marių, Dieveniškių istoriniam regioniniams parkams), naujų „Natura 2000“ teritorijų steigimo dokumentus (1 priedas);

31.3. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos saugomoms teritorijoms, antrąjį uždavinį – saugomų teritorijų tvarkymas – numatyta atlikti šiuos veiksmus:

31.3.1. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas;

31.3.2. paveldo objektų apsauga ir tvarkymas;

31.3.3. vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimas;

31.3.4. lankytojų centrų įrengimas;

31.3.5. apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas, nenaudojamų karjerų ar kitaip pažeistų teritorijų rekultivavimas.

32. Saugomų teritorijų tvarkymo veiksmai detalizuoti, jų įgyvendinimo eiliškumas pateiktas Programos 1, 3-5 prieduose. Veiksmų plane numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais, pakeistas kitais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, nuo finansinių galimybių vykdyti papildomus darbus. Taip pat gali keistis numatytų įgyvendinti techninių projektų apimtis, atsižvelgiant į besikeičiančius saugomų teritorijų tvarkymo ir priežiūros poreikius, pagal pasirengimą konkrečioms priemonėms įgyvendinti (techninių projektų, sąmatų parengimas, ekspertizės atlikimas).

 

VII. LAUKIAMI REZULTATAI

 

33. Šiuo metu daugelį susidariusių problemų išspręsti arba sumažinti turėtų padėti Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I-ojo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti ir saugomoms teritorijoms, įgyvendinimas.

34. Įgyvendinus šioje Programoje numatytas priemones, turi pagerėti biologinės įvairovės  apsaugos būklė, turi būti išspręstos pagrindinės šiuo metu egzistuojančios problemos, užtikrintas paveldo vertybių ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

35. Laukiami rezultatai biologinės įvairovės srityje:

35.1. Bendras saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimo ir atkūrimo projektų tikslas – iš esmės pagerinti nurodytų rūšių ir jų populiacijų būklę, įgyvendinant Phare 2003 m. programos projekto sudėtyje parengtus rūšių apsaugos planus, juose numatytas apsaugos ir buveinių tvarkymo priemones. Šiais projektais tikimasi:

35.1.1. sustabdyti juodojo gandro ir kurtinio populiacijų nykimą (taikant priemones populiacijos pagausės 10–20 %);

35.1.2. pašalinti veiksnius, ribojančius lūšių buveinių išsaugojimą, populiacijos augimą (populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);

35.1.3. išsaugoti vijūno esamas ir potencialias populiacijas ir buveines, identifikuoti naujas populiacijas bei buveines, sukurti rūšiai dirbtines sąlygas, išleisti išveistus individus (populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);

35.1.4. sustabdyti kūdrinio pelėausio populiacijos nykimą, įrengti naujas 5 žiemojimo vietas ir sutvarkyti 20 gyvenamųjų buveinių (sustabdytas rūšių nykimas ir populiacijų mažėjimas);

35.1.5. sustabdyti mažosios žuvėdros populiacijos nykimą Lietuvoje, padidinti Nemuno salose perinčių mažųjų žuvėdrų populiacijų gausą 20 %, atkurti perinčią vietinę populiaciją Kretuono ežero saloje;

35.1.6. sustabdyti meldinės nendrinukės ir stulgio populiacijų nykimą, sutvarkyti buveines ir išlaikyti stabilią jų būklę;

35.1.7. sustabdyti 4 retųjų augalų rūšių populiacijų nykimą, augalų skaičiaus mažėjimą, išsaugoti pagrindines rūšių radavietes;

35.2. Įgyvendinus Programos 2-4 uždavinius, būtų pasiekti šie rezultatai:

35.2.1. veisimu nelaisvėje ir reintrodukcijos būdu sustiprintos ir atstatytos vietinės lūšies ir didžiojo apuoko populiacijos. Šių rūšių populiacijų atkūrimas siejamas ne tik su tiesioginiu tikslu (šių rūšių būklės atstatymu), bet ir su galimybe užtikrinti ekologinių grandinių funkcionavimą. Kasmet nuo 2011 m. į laisvę išleista iki 6 nelaisvėje užaugintų lūšių ir iki 10 didžiųjų apuokų. Iki 2013 m. trijose vietose suformuotos naujos populiacijos (arba atkurtos buvusios);

35.2.2. parengti ir taikomi migruojančių gyvūnų, esančių Bonos konvencijos, ASCOBANS, EUROBATS, AEWA susitarimų sąrašuose, bei jų buveinių ir apsistojimo vietų apsaugos būdai ir priemonės, sukurtas mitybinės bazės papildymo mechanizmas, išsaugotos migruojantiems gyvūnams tinkančios apsistojimo vietos ir saugūs migracijos keliai (paukščiams, šikšnosparniams, paprastajai jūros kiaulei);

35.2.3. atstatyti natyvinių (vietinių) rūšių populiaciniai bei ekologiniai ryšiai, sustabdytas invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino) plitimas;

35.3. Įgyvendinus Programos penktąjį uždavinį, rezultatai būtų šie:

35.3.1. sukurti standartiniai metodai EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu ir „Natura 2000” teritorijose;

35.3.2. pagal standartinius metodus kartografuotos EB svarbos natūralios buveinės ir nustatyti pagrindiniai jų rodikliai „Natura 2000” teritorijose ir visos šalies mastu;

35.3.3. sukurta vieninga EB svarbos natūralių buveinių kartografavimo GIS duomenų bazė, instituciškai sustiprintos organizacijos, tvarkančios šią duomenų bazę;

35.3.4. kiekvienam iš 55 EB svarbos natūralių buveinių tipui nustatytas palankios apsaugos būklės apibrėžimas (parametrai);

35.3.5. sukurtos 55 EB svarbos natūralių buveinių būklės stebėjimo (monitoringo) metodikos, instituciškai sustiprintos monitoringą vykdančios institucijos.

36. Laukiami rezultatai saugomų teritorijų srityje:

36.1. Bendras veiksmų, numatytų saugomose teritorijose, tikslas yra papildyti saugomų Respublikos teritorijų sistemą naujomis saugomomis teritorijomis, kurių steigimas numatytas Lietuvos teritorijos bendrajame plane arba susijęs su Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimų įgyvendinimu, iš esmės sukurti saugomų teritorijų planavimo dokumentų sistemą bei pagerinti saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, taip pat paveldo objektų būklę;

36.2. Veiksmais, atliktais saugomų teritorijų steigimo ir planavimo srityje, pirmiausia bus užpildyta planavimo dokumentų trūkumo spraga, būtų pasiekti šie rezultatai:

36.2.1. sudarytos prielaidos naujoms saugomoms teritorijoms įsteigti – bus parengti dokumentai, reikalingi ne mažiau kaip 28 naujoms buveinių apsaugai svarbioms saugomoms teritorijoms įsteigti bei pagal poreikį rengiami dokumentai naujoms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms steigti ar esamų teritorijų riboms koreguoti;

36.2.2. sudarytos prielaidos konkrečioms tvarkymo priemonėms konkrečiose saugomose teritorijose įgyvendinti – bus parengta ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų, ne mažiau kaip 10 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Pagal poreikį būtų parengti draustinių tvarkymo planai/techniniai projektai ir paveldo objektų tvarkymo techniniai projektai;

36.2.3. sudarytos prielaidos tinkamai taikyti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas visuose valstybiniuose parkuose ir svarbiausiuose valstybiniuose draustiniuose;

36.3. Tvarkymo planuose ir techniniuose projektuose numatytų apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas turėtų ne tik iš esmės pagerinti saugomų teritorijų būklę, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas juos lankyti;

36.4. Tikimasi, kad įgyvendinus numatytus veiksmus, t.y. įgyvendinus konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, bus užtikrinta tinkama „Natura 2000“ ir nacionalinių saugomų teritorijų būklė, saugomos teritorijos bus pritaikytos darniam naudojimui visuomenės ir valstybės poreikiams, pažintiniam lankymui ir švietimo reikmėms, bus sukurta vizualinė informacinė sistema natūroje ir su ja susijusi lankytojams reikalinga infrastruktūra;

36.5. Veiksmais, atliktais saugomų teritorijų tvarkymo srityje, pirmiausia bus iš esmės suaktyvinti apsaugos ir tvarkymo darbai saugomose teritorijose, pirmiausia valstybiniuose parkuose ir „Natura 2000“ teritorijose, bus pasiekti šie konkretūs rezultatai:

36.5.1. sutvarkyta apie 70 „Natura 2000“ teritorijų;

36.5.2. sutvarkyta ne mažiau kaip 20 paveldo (lankomų) objektų labiausiai lankomuose valstybiniuose parkuose;

36.5.3. bus baigta įrengti vizualinė informacinė sistema natūroje visuose valstybiniuose parkuose – 2007-2013 m. laikotarpyje tokia informacinė sistema būtų įrengta ne mažiau kaip 17 valstybinių parkų ir viename biosferos rezervate;

36.5.4. bus baigti įrengti lankytojų centrai visuose valstybiniuose parkuose – bus įrengta 20 lankytojų centrų;

36.5.5. bus atnaujintos ekspozicijos esamuose lankytojų centruose (ne mažiau kaip 5);

36.5.6. pastatyti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai;

36.5.7. įrengti ne mažiau kaip 3 unikalūs objektai (medžių lajų takas, požeminė geologinė ekspozicija, atnaujinta senovinės bitininkystės ekspozicija);

36.5.8. sutvarkyti ne mažiau kaip 7 valstybiniai draustiniai.

36.6. Likviduoti labiausiai aplinką žalojantys apleisti (bešeimininkiai) pastatai, rekultivuoti nenaudojami karjerai, sutvarkytos pažeistos teritorijos. Organizuojant apleistų karjerų rekultivavimą ir apleistų pastatų likvidavimą bus laikomasi atsargumo principo, t.y. prieš planuojant ir vykdant darbus bus įvertinta, ar minėti objektai nėra tapę svarbiomis saugomų rūšių buveinėmis. Prireikus bus ieškoma būdų, kaip suderinti aplinką žalojančio objekto sutvarkymą ir gyvenimo sąlygų saugomoms rūšims išsaugojimą ir pagerinimą;

36.7. Bus sutvarkyti draustiniai, pirmiausia esantys miestuose ar greta jų ir labiausiai lankomi. Per 2007-2013 m. pavyzdiniai draustinių tvarkymo projektai bus parengti ir įgyvendinti 7 draustiniams (Juozapinės, Karoliniškių, Ūlos, Jiesios, Daugyvenės, Nevėžio ir Minijos senslėnio draustiniams) (5 priedas). Didžioji dalis draustinių, t.y. tie kuriems suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas bus tvarkomi „Natura 2000“ teritorijų tvarkymui skirtomis lėšomis;

36.8. 2007–2013 m. laikotarpiu bus sutvarkyti labiausiai lankomi paveldo objektai (ne mažiau kaip 20). Priklausomai nuo finansinių, techninių projektų parengimo ir ekspertizės atlikimo galimybių bus galima sutvarkyti daugiau paveldo objektų;

36.9. 2007–2013 m. struktūrinių fondų lėšomis numatyta įrengti vizualinę informacinę sistemą natūroje 18 saugomų teritorijų. Šiais veiksmais bus iš esmės baigtas vizualinės informacinės sistemos sukūrimas valstybiniuose parkuose (4 priedas). Vizualinę informacinę sistemą natūroje papildo apžvalgos bokštai. Kraštovaizdžio struktūra geriausiai suvokiama iš aukštuose reljefo taškuose esančių regyklų, tačiau natūraliai tokių ne visur yra. Todėl įvairiose šalyse naudojama praktika įrengti apžvalgos bokštus. Pagal Programą bus įrengti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai (4 priedas);

36.10. Įrengti nauji lankytojų centrai valstybiniuose parkuose sudarys geresnes sąlygas pažintiniam (ekologiniam) turizmui, lankytojų srautams reguliuoti, teikti informaciją apie saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei poilsiavimo galimybes, inicijuoti ir koordinuoti įvairių institucijų veiksmus teritorijų apsaugos bei tvarkymo (pirmiausia pažintinio turizmo organizavimo), propagandos ir kitose srityse, teikti gido paslaugas lankytojams, organizuoti įvairius aplinkosauginius, kraštotyrinius renginius, tradicinių verslų mokymus, parodas, seminarus, konferencijas, minėjimus, kitus renginius);

36.11. Lankytojų centrų įrengimas apima pastatų rekonstrukcijos, statybos darbus, patalpų sutvarkymą, jų pritaikymą visuomenės informavimui ir švietimui, t.y. vidaus ekspozicijų įrengimą. Saugomų teritorijų lankytojų centruose įrengiamos konferencijų, ekspozicijų salės. Kadangi lankytojų centrų veikla apima seminarų, konferencijų, paskaitų organizavimą aplinkosaugos, ekologinio turizmo ir kitais klausimais, įvairių leidinių rengimą, duomenų bazės kaupimą, jie bus aprūpinti šioms funkcijoms atlikti reikalinga kompiuterine, optine, elektrine bei kita įranga;

36.12. Vidaus ekspozicijos bus įrengtos tiek naujuose lankytojų centruose, tiek ir esamuose. Atnaujintos ekspozicijos sudarytų daug geresnes sąlygas darbui su visų amžiaus grupių lankytojais;

36.13. 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis bus įrengta 20 lankytojų centrų (1 priedas) saugomose teritorijose ir vienas nacionalinis Vilniuje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patalpose. Daugiausia atvykstančių iš kitų šalių turistų sulaukia Vilnius. Kol kas jie neturi jokios galimybės vienoje vietoje plačiai ir profesionaliai susipažinti su vertingiausiomis Lietuvos teritorijomis. Nacionalinio lankytojų centro įrengimas prisidės prie platesnės lankytojų sklaidos Lietuvoje, o tuo pačiu ir prie aptarnavimo bei paslaugų sferos plėtros regionuose. Įgyvendinus visą šią priemonę faktiškai bus įrengti visi saugomoms teritorijoms reikalingiausi lankytojų centrai (3 priedas). Vėlesnės priemonės būtų susijusios su esamų lankytojų centrų atnaujinimu bei plėtra;

36.14. 2008–2009 metais bus įgyvendintas vieno populiariausių ne tik Aukštaitijos nacionaliniame parke, bet ir Lietuvoje Senovinės bitininkystės muziejaus ekspozicijos projektas (3 priedas);

36.15. Tvarkymo darbai valstybiniuose parkuose bus papildyti, paįvairinti dviejų unikalių konstrukcijų projektavimu ir įrengimu: Medžių lajų mokomasis takas Neries regioniniame parke ir požeminė geologinė ekspozicija Ventos regioniniame parke. Šių priemonių įrengimas  padidins saugomų teritorijų patrauklumą ir pagerins jų pažinimą. Neries regioninis parkas yra greta Vilniaus, todėl gausiai lankomas visais metų laikais. Tai miškingiausias valstybinis parkas Lietuvoje, o Neries slėnis su didžiosiomis Neries kilpomis labai išraiškingas. Suvokti regioninio parko struktūrą vaikštant žeme faktiškai neįmanoma. Medžių lajų mokomasis takas, pakylantis virš medžių viršūnių ir leidžiantis apžvelgti natūralaus kraštovaizdžio panoramą, bus unikali galimybė šiam regioniniam parkui suvokti. Ventos regioninis parkas garsus mezozojinės eros, kurioje gyveno didžiausi kada nors Žemėje gyvenę ropliai – dinozaurai, nuogulomis. Jame esanti Papilės atodanga – trečia tokia pagal svarbą Europoje. Lietuvos gyventojai apie žemės gelmes daugiausia žino tik iš vadovėlių. Bet faktiškai neturi galimybės pamatyti jų akimis. Žemės gelmėms pažinti 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos įsisavinimo laikotarpiu numatyta suprojektuoti ir įrengti požeminę geologinę ekspoziciją (4 priedas);

36.16. Likvidavus apleistus (bešeimininkius) pastatus bus sumažinta intensyvios, neatsakingos ūkinės bei gyventojų veiklos padaryta žala. Įgyvendinus numatytus veiksmus, 2007–2013 m. bus demontuota dalis apleistų (bešeimininkių) pastatų. Darbai bus organizuojami ir vykdomi pagal Apleistų pastatų likvidavimo programą.

_______________________________

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m.

programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

 paramos strategijos prioritetams įgyvendinti

1 priedas 

Veiksmai (projektai), skirti Programos uždaviniams įgyvendinti 

 

Eil. Nr.

Veiksmai (projektai)

Lėšų poreikis, mln. Lt

BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS

Rūšių apsaugos bei gausos reguliavimo priemonių vykdymo veiksmų planų ir sąmatų parengimas

1.         

15 retųjų rūšių 160 buveinių apsaugai būtinų veiksmų planų ir sąmatų parengimas (lūšies (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), kurtinio (15 buveinių), vijūno (10 buveinių), kūdrinio pelėausio (25 buveinės), kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), meldinės nendrinukės (5 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės) ir pūslėtosios aldrūnės (2 buveinės))

 

2.         

Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos ir sąmatos parengimas

 

3.         

Paprastosios jūros kiaulės migracijos kelių, 5 šikšnosparnių rūšių bei 5 paukščių rūšių apsistojimo vietų veiksmų planų ir sąmatų parengimas

 

4.         

7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo veiksmų planų ir sąmatų parengimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių)

 

 

Iš viso:

3,5

Rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas

5.         

50 juodojo gandro, 15 kurtinio ir 10 lūšies buveinių apsaugos priemonių integravimas į miškotvarkos projektus ir vandentvarkos projektų parengimas 10-čiai vijūnų buveinių

 

6.         

15 retųjų rūšių apsaugos priemonių vykdymas 160 buveinių (lūšies (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), kurtinio (15 buveinių), vijūno (10 buveinių), kūdrinio pelėausio (25 buveinės), kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), meldinės nendrinukės (5 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės) ir pūslėtosios aldrūnės (2 buveinės))

 

7.         

Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos priemonių įgyvendinimas

 

8.         

Paprastosios jūros kiaulės migracijos kelių Baltijos jūroje, 5 šikšnosparnių rūšių bei 5 paukščių rūšių apsistojimo vietų apsaugos priemonių įgyvendinimas

 

9.         

6 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių))

 

 

Iš viso:

41,0

EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos kūrimas

10.     

Parengiamieji buveinių inventorizavimo ir kartografavimo darbai (praktinio vadovo parengimas, testavimas, duomenų bazės specifikacijos parengimas)

 

11.     

Duomenų bazės programinės įrangos parengimas, įrangos įsigijimas

 

12.     

Buveinių inventorizavimas ir kartografavimas

 

13.     

Inventorizavimo duomenų analizė, palankios apsaugos būklės nustatymas buveinių monitoringo metodikų parengimas, testavimas, monitoringo įrangos įsigijimas

 

 

Iš viso:

20,0

SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR TVARKYMAS

Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas

14.     

Naujų buveinių apsaugai skirtų saugomų teritorijų steigimo (ne mažiau nei 28 teritorijos) dokumentų parengimas, paukščių apsaugai svarbių teritorijų steigimo ar ribų koregavimo dokumentų rengimas pagal poreikį

 

15.     

„Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planų (ne mažiau nei 100) parengimas

 

16.     

Valstybinių parkų ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų (Labanoro RP, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos NP, Pajūrio, Nemuno kilpų, Nemuno deltos, Aukštadvario, Kauno marių RP, Dieveniškių IRP) parengimas (atnaujinimas), naujų valstybinių parkų steigimo dokumentų parengimas pagal poreikį

 

17.     

Draustinių tvarkymo planų ir tvarkymo techninių projektų parengimas

 

18.     

Paveldo objektų tvarkymo projektų parengimas

 

 

Iš viso:

15,0

Saugomų teritorijų tvarkymas

19.     

„Natura 2000“ teritorijų (ne mažiau nei 70 teritorijų) tvarkymas

 

20.     

Paveldo objektų (Velnio duobė, Gedanonių kalva, Pūčkorių atodanga, Skroblaus ištakos, Svilės šaltiniai, Olandų kepurė, Lino verdenė, Gardų ozas, Vainežerio parkas, Salantų parkas, Vecekrugo kopa, Imbarės, Šatrijos, Bėčionių, Buivydų, Bradeliškių, Šereitlaukio ir Vilkyškių piliakalniai, Rambyno alkakalnis, Ladakalnis, kt.) tvarkymas

 

21.     

Vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimas Varnių, Panemunių, Nemuno kilpų, Dubysos, Pagramančio, Sartų, Ventos, Pajūrio, Tytuvėnų, Žagarės, Salantų, Veisiejų, Dieveniškių istorinio, Metelių, Rambyno, Krekenavos, Sirvėtos RP, Žuvinto BRz

 

22.     

Lankytojų centrų įrengimas Dzūkijos (Merkinės ir Marcinkonių) ir Kuršių nerijos NP, Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Anykščių, Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Vištyčio, Ventos, Labanoro (Januliškio), Dubysos ir Dieveniškių istorinio RP, Čepkelių ir Viešvilės Rz, Nacionalinio lankytojų centro įrengimas

 

23.     

Esamų lankytojų centrų vidaus ekspozicijų projektavimas ir įrengimas Aukštaitijos NP, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių ir Asvejos RP

 

24.     

Apžvalgos bokštų įrengimas Anykščių, Gražutės, Dubysos, Krekenavos, Rambyno RP

 

25.     

Unikalių objektų (Medžių lajų mokomasis takas Neries RP, Požeminė geologinė ekspozicija Ventos RP, Senovinės bitininkystės ekspozicijų komplekso Aukštaitijos NP ir kt. pagal poreikį) projektavimas ir įrengimas

 

26.     

Valstybinių draustinių (Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Nevėžio, Daugyvenės, Ūlos, Minijos senslėnio, kt.) tvarkymas

 

 

Iš viso:

189,23

27.     

Apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (pagal atskirą programą), pažeistų teritorijų atkūrimas (pagal poreikį)

 

61,27

 

IŠ VISO:

330,00

 

 

Pastabos:

1.                              numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, finansinių galimybių vykdyti pagrindinius darbus;

2.                              biologinės įvairovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.


Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m.

programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos strategijos prioritetams įgyvendinti

2 priedas 

Saugomų teritorijų tvarkymo planų parengimas

 

Saugomos

teritorijos

Tvarkymo planai

Parengti/patvirtinti

Pradėti rengti

Numatomi parengti

2005-2006

2009

2010-2013

Aukštaitijos NP

1996/1997

 

 

 

Dzūkijos NP

1996/1997

 

 

 

Kuršių nerijos NP

1993/1994

 

 

 

Trakų INP

1991/1993

 

 

 

Žemaitijos NP

1996/1997

 

 

 

Nemuno kilpų RP

1996/1997

 

 

 

Varnių RP

1997/2006

 

 

 

Pajūrio RP

2005

 

 

 

Nemuno deltos RP

1997/2005

 

 

 

Labanoro RP

2001/-

 

 

 

Neries RP

2005

 

 

 

Aukštadvario RP

2005

 

 

 

Čepkelių Rz

2005

 

 

 

Kauno marių RP

2006

 

 

 

Dubysos RP

2006

 

 

 

Rambyno RP

2006

 

 

 

Čepkelių Rz.

2005

 

 

 

Žuvinto Rz

2006

 

 

 

Kamanų Rz

2006

 

 

 

Viešvilės Rz

2006

 

 

 

Dieveniškių IRP

1998/2007

 

 

 

Gražutės RP

1999/-

 

 

 

Salantų RP

 

 

 

 

Anykščių RP

 

 

 

 

Asvejos RP

 

 

 

 

Kurtuvėnų RP

 

 

 

 

Pavilnių RP

 

 

 

 

Sartų RP

 

 

 

 

Veisiejų RP

 

 

 

 

Ventos RP

 

 

 

 

Verkių RP

 

 

 

 

Žagarės RP

 

 

 

 

Biržų RPP

 

 

 

 

Krekenavos RP

 

 

 

 

Metelių RP

 

 

 

 

Pagramančio RP

 

 

 

 

Panemunių RP

 

 

 

 

Sirvėtos RP

 

 

 

 

Vištyčio RP

 

 

 

 

 

Pastaba. Numatytų veiklos rūšių įgyvendinimo laikotarpiai gali būti keičiami.

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m.

programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos strategijos prioritetams įgyvendinti

3 priedas  

Lankytojų centrų įrengimas saugomose teritorijose

 

Saugomos teritorijos

Įrengti

Pradėti įrengti

Numatomi įrengti

2006

       2007-2009

2010-2013

Trakų INP

 

 

 

 

 

 

Žemaitijos NP

 

 

 

 

 

 

Labanoro RP

 

 

 

2008

(Januliškio LC)

 

 

Metelių RP

 

 

 

 

 

 

Nemuno deltos RP

 

 

 

 

 

 

Pagramančio RP

 

 

 

 

 

 

Panemunių RP

 

 

 

 

 

 

Pavilnių,Verkių RP

 

 

 

 

 

 

Žagarės RP

 

 

 

 

 

 

Gražutės RP

 

 

 

 

 

 

Kurtuvėnų RP

 

 

 

 

 

 

Aukštaitijos NP

 

 

2007

Ekspozicijos įrengimas

2008 (Senov. bitininkystės eksp. projektavimas)

2009 (Senov. bitininkystės eksp. įrengimas)

 

Aukštadvario RP

 

 

2007

Ekspozicijos įrengimas

 

 

 

Neries RP

 

 

 

 

 

 

Nemuno kilpų RP

 

 

 

 

 

 

Asvejos RP

 

 

2007

Ekspozicijos įrengimas

 

 

 

Biržų RP

 

 

2007

Ekspozicijos įrengimas

 

 

 

Kauno marių RP

 

 

2007

Ekspozicijos įrengimas

 

 

 

Žuvinto BRz

 

 

 

 

 

 

Kamanų Rz

 

 

 

 

 

 

Rambyno RP

 

 

2007

 

 

 

Varnių RP

 

 

2007

 

 

 

Sartų RP

 

 

2007

 

 

 

Tytuvėnų RP

 

 

2007

 

 

 

Anykščių RP

 

 

2007

 

 

 

Krekenavos RP

 

 

2007

 

 

 

Dzūkijos NP

 

 

2007

(Merkinės LC)

2008

(Marcink. LC)

 

 

Pajūrio RP

 

 

 

2008

 

 

Veisiejų RP

 

 

 

2008

 

 

Salantų RP

 

 

 

 

2009

 

Sirvėtos RP

 

 

 

 

2009

 

Ventos RP

 

 

 

 

2009

 

Vištyčio RP

 

 

 

 

2009

 

Kuršių nerijos NP

 

 

 

 

 

 

Dubysos RP

 

 

 

 

 

 

Dieveniškių IRP

 

 

 

 

 

 

Čepkelių Rz

 

 

 

 

 

 

Viešvilės Rz

 

 

 

 

 

 

Nacionalinio lankytojų centro įrengimas

 

 

 

2008 pro-jektavimas

2009

įrengimas

 

 

Pastaba. Numatytų veiklos rūšių įgyvendinimo laikotarpiai gali būti keičiami.


Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m.

programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos strategijos prioritetams įgyvendinti

4 priedas  

Vizualinės informacinės sistemos natūroje įrengimas saugomose teritorijose

 

 

Saugoma teritorija

Įrengta

Pradėta įrenginėti

Numatoma įrengti

2006

2007-2009

2010-2013

Aukštaitijos NP

 

 

 

 

Dzūkijos NP

 

 

 

 

Aukštadvario RP

 

 

 

 

Labanoro RP

 

 

 

 

Kuršių nerijos NP

 

 

 

 

Žemaitijos NP

 

 

 

 

Anykščių RP

 

 

2008 Apžv. bokštas

 

Asvejos RP

 

 

 

 

Gražutės RP

 

 

2009 Apžv. bokštas

 

Neries RP

 

 

2007 Lajų tako projektavimas

Lajų tako įrengimas

Vištyčio RP

 

 

 

 

Biržų RP

 

 

 

 

Kauno marių RP

 

 

 

 

Kurtuvėnų RP

 

 

 

 

Nemuno deltos RP

 

 

 

 

Nemuno kilpų RP

 

 

2007

 

 

 

Panemunių RP

 

 

2007

 

 

 

Varnių RP

 

 

2007

 

 

 

Pagramančio RP

 

 

2007

 

 

 

Dubysos RP

 

 

2007

 

2009 Apžv. bokštas

 

Sartų RP

 

 

 

2008

 

 

Ventos RP

 

 

 

2008 Geolog. ekspozic. projektavimas

 

Geologinės ekspozicijos įrengimas

Pajūrio RP

 

 

 

2008

 

 

Tytuvėnų RP

 

 

 

 

2009

 

Veisiejų RP

 

 

 

 

Salantų RP

 

 

 

 

Žagarės RP

 

 

 

 

Dieveniškių IRP

 

 

 

 

Metelių RP

 

 

 

 

Rambyno RP

 

 

 

Apžv. bokštas

Krekenavos RP

 

 

 

Apžv. bokštas

Sirvėtos RP

 

 

 

 

Žuvinto BRz

 

 

 

 

Trakų INP

 

 

 

 

Pavilnių, Verkių RP

 

 

 

 

Kamanų Rz

 

 

 

 

Čepkelių Rz

 

 

 

 

Viešvilės Rz

 

 

 

 

Valst. draustiniai

 

 

 

 

 

Pastaba. Numatytų veiklos rūšių įgyvendinimo laikotarpiai gali būti keičiami.

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų

teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m.

programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos strategijos prioritetams įgyvendinti

5 priedas 

Valstybinių draustinių tvarkymas 

 

Eil. Nr.

Draustinių rūšis (skaičius)

Iš jų „Natura 2000“ teritorijos

2007-2008

2009-2010

2011-2013

1.       

Kraštovaizdžio (47)

22

 

 

 

 

Karoliniškių

 

Techn. proj.

Tvarkymas

 

 

Ūlos

+

Techn. proj.

Tvarkymas

 

 

Jiesios

+

 

Techn. proj.

Tvarkymas

 

Daugyvenės

 

 

Techn. proj.

Tvarkymas

 

Nevėžio

+

 

Techn. proj.

Tvarkymas

 

Minijos senslėnio

+

 

Techn. proj.

Tvarkymas

2.       

Geologiniai (10)

4

 

 

 

3.       

Geomorfologiniai (40)

5

 

 

 

 

Juozapinės

 

Techn. proj.

Tvarkymas

 

4.       

Hidrografiniai (34)

7

 

 

 

5.       

Pedologiniai (11)

2

 

 

 

6.       

Botaniniai (32)

13

 

 

 

7.       

Zoologiniai (30). Iš jų:

24

 

 

 

 

Ornitologiniai (10)

9

 

 

 

 

Ichtiologiniai (10)

8

 

 

 

 

Herpetologiniai (3)

3

 

 

 

 

Entomologiniai (6)

3

 

 

 

 

Teriologiniai (1)

1

 

 

 

8.       

Botaniniai-zoologiniai (16)

12

 

 

 

9.       

Telmologiniai (39)

25

 

 

 

10.  

Talasologiniai (1)

1

-

-

-

 

SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO IR PLANAVIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS

(Nr. BPD2004-ERPF-1.3.3-01-04/0004-01)

 

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2005-01-01 – 2007-06-30

Projekto vertė: 2.180.000,00 Lt. 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos).

Projekto tikslai:

  • tinkamai sureglamentuoti veiklą valstybiniuose parkuose ir atskirose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose, draustiniuose bei paveldo objektų teritorijose – parengti 39 svarbiausius šių teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus - tvarkymo planus/projektus.
  • įgyvendinti ES Tarybos direktyvų dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB) ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) reikalavimus.

Saugomų teritorijų planavimo dokumentų parengimo būtinumas numatytas Lietuvos aplinkos apsaugos strategijoje ir Veiksmų programos tikslų įgyvendinime bei kituose strateginio planavimo dokumentuose, nacionaliniuose teisės aktuose.

Projekto uždaviniai:

  • parengti 10 valstybinių parkų, 4 valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonų, 10 draustinių tvarkymo planų bei  15 paveldo objektų tvarkymo projektų;
  • parengti 17 ribų planų buveinių apsaugai svarbių teritorijų įsteigimui;
  • parengti 35 gamtotvarkos planus buveinių apsaugai (27) bei paukščių apsaugai (8) svarbioms teritorijoms;
  • vektorizuoti 200 vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Įgyvendinant projektą parengti nacionalinių ir „Natura 2000“ teritorijų planavimo dokumentai, reikalingi saugomoms teritorijoms įsteigti bei tvarkyti. Tinkamai sureglamentuota veikla valstybiniuose parkuose ir atskirose valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose, draustiniuose bei paveldo objekto teritorijose – parengti 39 svarbiausių šių teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – tvarkymo planai/projektai:

  • 10 valstybinių parkų tvarkymo planų (Trakų istorinio nacionalinio parko, Anykščių, Asvejos, Sartų, Ventos ir Žagarės, Pavilnių, Veisiejų, Verkių bei Kurtuvėnų regioninio parko);
  • 10 draustinių tvarkymo planų (Daugyvenės, Jiesios, Juozapinės, Karoliniškių, Minijos senslėnio, Nevėžio ir Ūlos kraštovaizdžio, Mūšos Tyrelio telmologinio, Vidzgirio botaninio, Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio);
  • 4 valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonų specialieji planai (Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio Dzūkijos NP, Mergelių akių rekreacinių zonų Dzūkijos NP, Palūšės miško parko Aukštaitijos NP, Platelių ežero vakarinės pakrantės Žemaitijos NP);
  • 15 paveldo objektų tvarkymo planai/projektai (Bėčionių piliakalnio, Gardų ozo, Gedanonių kalno, Imbarės piliakalnio, Lino verdenės, Olando kepurės, Plungės dvaro parko, Pūčkorių atodangos, Salantų parko, Svilės šaltinių, Skroblaus ištakų, Šatrijos piliakalnio, Vainežerio parko, Vecekrugo kopos, Velnio duobės).

Projekto lėšomis taip pat parengta:

  • 17 buveinių apsaugai svarbių teritorijų ribų planų (kaip specialiojo planavimo) dokumentai (Alių pelkės, AukštojoTyro I, Balandinės pelkės, Baužaičių pelkės, Diržamenių pelkės, Gaidžiabalės samanynės, Gegužinės pelkės, Geidukonių pelkės, Gervelės pelkės, Giedraitiškių pelkės, Kazimieravos pelkės, Konstantinavos pelkės, Rūdgirių pelkės, Samanių pelkės, Velniabalės, Pelkės ties Prienais, Panartyčio miško);
  • 35 gamtotvarkos planai paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (Pertako miško biosferos poligonui, Tyrulių pelkei, Gelednės miško biosferos poligonui, Reiskių tyro pelkei, Smalvo šlapžemių kompleksui, Minijos upės slėniui, Dubysos upės slėniui, Birvėtos biosferos poligonui) bei buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (Nemuno slėnio skroblynams nuo Kriukių iki Gelgaudiškio, Bakšių ežerui, Zalvo ežerui, Algirdėnų pelkei, Dūkšto ežero apylinkėms, Verslavo apylinkėms, Šakeliškės pievoms, Dietkauščiznos pievoms, Nevėžio slėniui ties Vadaktėliais, Gringalių botaniniam – zoologiniam draustiniui, Ragainės vingiui, Kalniškės miškui, Kamšos miškui, Kintų pievos ir miškams, Nemuno slėnio miškams ties Vilkija, Norūnų miškui, Paburgės miškui, Derežnai, Panatryčio miškui, Rinkoto miškui, Rumšiškių miškui, Širvinto miškui, Taurijos miškui, Diferencijos miškui, Gabriolės kaimo apylinkėms, Daukstynos miškui, Bražuolės slėniui);
  • vektrizuotos ribos (masteliu 1:10 000) vietovėms, įtrauktoms į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą (200).

Įgyvendintos projekto veiklos prisideda ne tik prie Lietuvos saugomų teritorijų tinklo optimizavimo ir tvarkymo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės komponentų išsaugojimo, bet ir sudaro sėkmingo „Natura 2000“ teritorijų integravimo į Lietuvos saugomų teritorijų sistemą galimybes. Projektas tiesiogiai susijęs su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimu, nes skirtas reglamentams patikslinti, konkrečioms apsaugos priemonėms numatyti. Konkrečios kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos priemonės negali būti įgyvendinamos, neturint planavimo dokumentų. Projekto dėka Lietuvos saugomos teritorijos organiškai įsilieja į Europos Sąjungos propaguojamą bendraeuropinį saugomų teritorijų tinklą.


Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus galite rasti:

  • Europos Komisija www.europa.eu.int ,
  • LR Finansų ministerija www.finmin.lt (valdymo ir mokėjimo institucija),
  • LR Aplinkos ministerija www.am.lt (tarpinė institucija),
  • Aplinkos projektų valdymo agentūra www.apva.lt (įgyvendinančioji institucija). 

 

APLEISTŲ PASTATŲ LIKVIDAVIMAS

(NR. BPD2004-ERPF-1.3.0-04-05/0002-02)

 

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2006-06-30 – 2008-08-31

Projekto vertė: 1.800.000,00 Lt. 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos).

Projekto tikslai:

  1. Sudaryti prielaidas apleistiems pastatams Lietuvoje likviduoti;
  2. Likviduoti didžiausius Vakarų Lietuvos saugomų teritorijų kraštovaizdį darkančius apleistus objektus ir atkurti žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus.

Nugriovus apleistus pastatus būtų sudarytos prielaidos saugiai ir švariai aplinkai išsaugoti bei naudoti pažintiniam turizmui.

Projekto veiklos:

  • Parengta Apleistų pastatų likvidavimo programa (atsisiųsti):

           

Surinkti duomenys apie apleistus statinius visoje Lietuvoje

  • nugriauti aplinką darkantys objektai (gyvulininkystės kompleksai, fermos, sandeliai, gamybiniai centrai, kt.) Rambyno, Salantų ir Varnių regioniniuose parkuose:

           

Demontuoti Šereitlaukio gyvulininkystės komplekso statiniai Rambyno regioniniame parke

           

Demontuoti Mažųjų Burbiškių karvidžių komplekso pastatai Varnių regioniniame parke

           

Demontuoti Mosėdžio kolūkio gamybinio komplekso pastatai Salantų regioniniame parke.

 


Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus galite rasti:

  • Europos Komisija www.europa.eu.int ,
  • LR Finansų ministerija www.finmin.lt (valdymo ir mokėjimo institucija),
  • LR Aplinkos ministerija www.am.lt (tarpinė institucija),
  • Aplinkos projektų valdymo agentūra www.apva.lt (įgyvendinančioji institucija). 

 

 

SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR PRIEŽIŪRA 2

(NR. BPD2004-ERPF-1.3.0-04-05/0003-01)

 

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2006-06-30 – 2008-09-01

Projekto vertė: 18.050.000,00 Lt. 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos).

Projekto tikslai:

  1. Sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti ir pažinti, tinkamai sureguliuojant lankytojų srautus.
  2. Sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su saugomomis vertybėmis, vykdant švietėjišką veiklą, užtikrinant informacijos pateikimą.
  3. Sudaryti prielaidas Natura 2000 teritorijų būklei gerinti, užtikrinant ES direktyvų reikalavimų įgyvendinimą.

1 ir 2 tikslai yra tampriai susiję. Jie sudaro prielaidas pažintinio turizmo plėtrai. Visi aukščiau minėti tikslai prisidės prie Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos ir jos veiksmų programos įgyvendinimo (3.2.1, 3.2.2 ir kt. strategijos skyriai) bei prie kituose strateginio planavimo dokumentuose numatytų veiksmų įgyvendinimo, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.

Įgyvendintos projekto veiklos:

  • Įrengti (pastatyti, rekonstruoti) lankytojų centrai Asvejos, Biržų, Kauno marių regioniniuose parkuose bei Kamanų gamtiniame rezervate ir Žuvinto biosferos rezervate;

               

Asvejos regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų

           

Biržų regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų 

            

Kauno marių regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų

           

Kamanų gamtinio rezervato lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų   

            

Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras prieš ir po įrengimo darbų

 

  • Sukurta informacinė sistema Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Kauno marių, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries, Vištyčio regioniniuose parkuose:

      

Anykščių regioninis parkas: kairėje - laiptai prie Vetygalos atodangos, viduryje – stendas prie Arklio muziejaus, dešinėje - pavėsinė

          

Nemuno deltos regioninis parkas: kairėje - Aukštumalos pažintinis takas, viduryje – informacinė rodyklė link Aukštumalos pažintinio tako, dešinėje - pavėsinė

            

Asvejos regioninis parkas: kairėje – informacinis stendas, viduryje – laiptai į Dubingių piliavietę, dešinėje - informacinis stendas prie Dubingių piliavietės pažintinio tako

         

Gražutės regioninis parkas: kairėje – informacinis stendas, viduryje – informacinis stendas ir poilsio aikštelė, dešinėje – pažintinis takas

       

Biržų regioninis parkas: kairėje nuotraukoje - apžvalgos bokštelis, viduryje - pavėsinė ir poilsio aikštelė, dešinėje – informacinis stendas prie Karvės olos

              

Kurtuvėnų regioninis parkas: kairėje - informacinė rodyklė prie Girnikų šventkalnio, viduryje- paukščių stebėjimo bokštelis, dešinėje - pavėsinė

     

Neries regioninis parkas: kairėje nuotraukoje - tiltas per Dūkštą, viduryje – informacinė rodyklė, dešinėje - pavėsinė

             

Vištyčio regioninis parkas: kairėje - pavėsinė ir poilsiavietė, viduryje – informacinė rodyklė, dešinėje – skelbimų lenta.

 

  • Sutvarkyta12 ,,Natura 2000” teritorijų Didžiojoje saloje ir Žemaitiškės pievose Aukštaitijos nacionaliniame parke, Birvėtos šlapžemėse Birvėtos biosferos poligone, Gaujos upės slėnyje Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Paukščių saloje Kauno marių regioniniame parke, Bulėnų pelkėje Kurtuvėnų regioniniame parke, Nemuno deltos regioninio parko pievose, Šauklių riedulyne Salantų regioniniame parke, Ilgašilyje Sartų regioniniame parke, Apušio apyežerėse Tytuvėnų regioniniame parke, Debesnų pelkės gamtinėse buveinėse Varnių regioniniame parke, Plokštinės miške Žemaitijos Nacionaliniame parke ir Epušės pelkėje Žuvinto biosferos rezervate.

           

Birvėtos biosferos poligonas: kairėje - šienaujamos pievos, dešinėje –informacinis stendas ir apžvalgos bokštelis 

            

Aukštaitijos nacionalinis parkas: kairėje - šienaujamos pievos Kretuono ežero saloje, dešinėje - paukščių stebėjimo bokštelis Žemaitiškės pievose 

                

Varnių regioninio parko Debesnų pelkė: kairėje – tiltelis per Varnelę, dešinėje - pažintinis takas

              

Dieveniškių istorinio regioninio parko Gaujos upės slėnis: kairėje – vyksta šienavimo darbai, dešinėje – jau nušienauta ir sutvarkyta pieva

               

Tytuvėnų regioninio parko Apušio apyežeris: kairėje – tvarkoma ežero pakrantė, dešinėje –informacinis stendas

                  

Ilgašilio pelkė Sartų regioniniame parke: kairėje - prieš tvarkymą, dešinėje - po tvarkymo

                

Plokštinės miškas Žemaitijos nacionaliniame parke: kairėje – pieva pieš tvarkymą, dešinėje – šienaujama pieva

                   

Nemuno deltos regioninis parkas: kairėje šienaujama pieva Rupkalvių ornitologiniame draustinyje, dešinėje – sėjama pieva Žalgirių ornitologiniame draustinyje

           

Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke: kairėje - miškas iki kirtimo, viduryje - miškas po kirtimo darbų, dešinėje - pastatytas informacinis stendas ir tiltelis.  


Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus galite rasti:

  • Europos Komisija www.europa.eu.int ,
  • LR Finansų ministerija www.finmin.lt (valdymo ir mokėjimo institucija),
  • LR Aplinkos ministerija www.am.lt (tarpinė institucija),
  • Aplinkos projektų valdymo agentūra www.apva.lt (įgyvendinančioji institucija). 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
  SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO IR PLANAVIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS 2

(NR. BPD2004-ERPF-1.3.0-04-05/0001-01)

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2006-06-30 – 2008-08-31

 

Projekto vertė: 2.150.000,00 Lt. 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos). 

Projekto tikslai:

1. Sudaryti prielaidas veiklai valstybiniuose parkuose ir paveldo objektų teritorijose tinkamai sureguliuoti;

2. Įgyvendinti ES Tarybos direktyvų dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB) ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) reikalavimus.

Projekto veiklos:

  • Parengti ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planai 6 regioniniams parkams (Biržų, Krekenavos, Metelių, Pagramančio, Panemunių, Sirvėtos);
  • Parengti tvarkymo planai 2 regioniniams parkams (Gražutės ir Salantų);
  • Parengtas Suvalkijos nacionalinio parko (įskaitant esamo Vištyčio regioninio parko transformavimą) ir jo zonų ribų planas, Vištyčio regioninio parko tvarkymo planas bei prie Vištyčio regioninio parko prijungiamos teritorijos tvarkymo programa;
  • Parengta Daugų regioninio parko ir jo zonų ribų plano ir tvarkymo programa;
  • Parengta galimybių studija 4 naujoms saugomoms teritorijoms (Alaušo, Avilių-Čičirio, Germanto ir Plinkšių regioniniams parkams) įsteigti;
  • Parengti tvarkymo projektai 9 paveldo objektams (Balbieriškio versmės, Grimzdų šaltinis, Plikakalnio atodanga, Skališkių uola, Stirniškių atodanga ir pastatas su dolomitinėmis kolonomis, Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola, Šeškinės ozas, Velniapilio ola, Žagarės atodanga su degimo krosnimi);
  • Parengti dokumentai 19 paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų (Adomiškio pelkė, Aukštojo tyro telmologinis draustinis (esamo draustinio ribų korektūra), Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis, Baltosios Ančios upė ir jos slėniai (esamo draustinio ribų korektūra), Dirvonų ežerėliai ir pelkės, Gemeliškio kaimo pievos, Jurgelionių pievos, Laukesos pelkės, Margupio kadagynas, Meškų pievos, Paąžuolynės durpynas, Rūžo ežeras, Stojų pievos, Svirplinės pelkė, Šaltuonos upės slėnis, Šventosios upės slėnio pievos, Žaliosios pievos, Kuršių marių biosferos poligonas, Kalvarijos biosferos poligonas) įsteigti;
  • Parengti gamtotvarkos planai 11 Lietuvos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra Natura 2000 teritorijų (Adutiškio telmologinis draustinis, Akmenos slėnis ir žiotys (Pagramančio RP), Anykščių šilelis (Anykščių RP), ežeras Kerotis ir vakarinė pakrantė (Labanoro RP), ežeras Salaitis ir apyežerės (Labanoro RP), Labanoro RP Ešerinio-1 telmologinis draustinis, Kurtuvėnų RP Pabijočių botaninis-zoologinis draustinis, Apšės biosferos poligonas, Plinkšių miško biosferos poligonas, Svylos biosferos poligonas, Ventos upės slėnis (Ventos RP)).

 

  

 Sirvėtos regioninio parko ribų ir zonų ribų bei tvarkymo plano sprendinių viešas svarstymas su visuomene.
 

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus galite rasti:
  • Europos Komisija www.europa.eu.int ,
  • LR Finansų ministerija www.finmin.lt (valdymo ir mokėjimo institucija),
  • LR Aplinkos ministerija www.am.lt (tarpinė institucija),
  • Aplinkos projektų valdymo agentūra www.apva.lt (įgyvendinančioji institucija). 

 

SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR PRIEŽIŪRA
(NR. BPD2004-ERPF-1.3.3-01-04/0005-04)
 
Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2005-01-01 – 2007-12-31
 
Projekto vertė: 11.265.971,72 Lt. 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos).
 
Projekto tikslai:
  • pagerinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei paveldo vertybių apsaugą;
  • pritaikyti saugomus objektus lankymui, švietėjiškai veiklai ir krašto pažinimui, nežalojant jų bei jų aplinkos;
  • tinkamai sureguliuoti lankytojų srautus labiausiai lankomuose dviejuose nacionaliniuose ir penkiuose regioniniuose parkuose, suteikti galimybę keliauti savarankiškai, sudarant prielaidas pažintinio ir kaimo turizmo, paslaugų sferos plėtrai;
  • sudaryti prielaidas Natura 2000 tinklo teritorijų būklės gerinimui bei biologiniu požiūriu vertingoms teritorijoms išsaugoti;
  • užtikrinti ES Paukščių (79/409/EEC) ir Buveinių (92/43/EEC) direktyvų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą.
Projekto uždaviniai:
  • informacinės sistemos kūrimas ir lankytojų srautų reguliavimas valstybiniuose parkuose;
  • nacionalinių ir „Natura 2000“ saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra.
 
 
Įgyvendintos projekto veiklos:
  • parengti 8 lankytojų centrų (Aukštaitijos nacionalinio parko, Aukštadvario, Nemuno kilpų, Neries, Anykščių, Biržų, Sartų ir Varnių regioninių parkų techniniai projektai;
  • įrengti 4 lankytojų centrai (Aukštaitijos nacionalinio parko, Aukštadvario, Nemuno kilpų ir Neries regioninių parkų);

                                                          

Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų
 
                                                            
 
Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų
 
                                                             
 
Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų
 
                                                              
 
Neries regioninio parko lankytojų centro pastatas prieš ir po įrengimo darbų
 
  • įrengta informacinė sistema natūroje ir su ja susijusi minimali infrastruktūra lankytojams 4 valstybiniuose parkuose (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose , Aukštadvario ir Labanoro regioniniuose parkuose);

                                                                

Kairėje nuotraukoje - pandusas neįgaliesiems ir laiptai į Ladakalnį Aukštaitijos nacionaliniame parke, dešinėje - Drevinės bitininkystės takas Dzūkijos nacionaliniame parke,

                                                                

Kairėje - Drabužininkų atokvėpio aikštelė Aukštadvario regioniniame parke, dešinėje - pavėsinė ir poilsio vieta Labanoro regioniniame parke                        

  •  sutvarkyta Medvėgalio kalvų komplekso (Varnių regioniniame parke) teritorija;

                                                               

 Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniame parke prieš ir po tvarkymo darbų

  •  sutvarkytos 6 „Natura 2000“ tinklo teritorijos (Niedaus ornitologinis draustinis (Alytaus apskritis, Lazdijų rajonas), Svylos (Utenos apskritis, Ignalinos rajonas), Vasaknų (Utenos apskritis, Zarasų rajonas) ir Vizbarų (Tauragės apskritis, Tauragės rajonas) biosferos poligonai, Kalvių atkuriamasis sklypas(Klaipėdos apskritis, Klaipėdos rajonas) bei Aukštųjų Panerių geležinkelio(Vilniaus miestas) tunelis.

                                                                     

Niedaus ornitologinis draustinis: kairėje -  prieš šienavimo darbus, dešinėje - sutvarkyta teritorija                       

                                                             

                                                           Atlikti darbai Svylos biosferos poligone

                                                            

Sutvarkytas Vasaknų biosferos poligonas: kairėje nuotraukoje įrengta dirbtinė gulbių giesmininkių lizdavietė, dešinėje -- pastatytas paukščių stebėjimo bokštelis

                                                           

Vizbarų biosferos poligonas: kairėje nuotraukoje vaizdas prieš šienavimo darbus, dešinėje - įrengta perimvietė žuvėdroms

                                                           

Kalvių atkuriamasis sklypas: kairėje nuotraukoje - teritorijos šienavimas, dešinėje - sala po tvarkymo darbų

 
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ BUVEINIŲ IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ MONITORINGĄ BEI PRIEŽIŪRĄ, SUSTIPRINIMAS
(NR. BPD2004-ERPF-1.3.3-01-04/0003-02)
 
 
 
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2005-01-01 – 2006-12-31.
 
Projekto vertė: 1,725 mln. Lt. – 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos).
 
Projekto tikslas:
  • Saugomų teritorijų direkcijoms sudaryti sąlygas kokybiškam ir ilgalaikiam „Natura 2000“ teritorijų monitoringo ir priežiūros vykdymui, prisidedant prie ES saugomų rūšių ir natūralių buveinių išsaugojimo.
Projekto uždaviniai:
  • Sudaryti visoje šalyje vienodas sąlygas saugomų teritorijų direkcijų specialistams vykdyti „Natura 2000“ teritorijų monitoringą;
  • sustiprinti monitoringą ir teritorijų priežiūra vykdančių institucijų techninį pasirengimą;
  • parengti praktiškai funkcionuojantį monitoringo sistemos modelį;
  • pasirengti kaupti patikimą informaciją apie regionų aplinkos būklę;
  • užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų priežiūrą ir stabilią ekologinę būklę.
             
Įvykdytos projekto veiklos:
  • parengtos individualios monitoringo metodikos, „Natura 2000“ rūšims ir buveinėms stebėti;
  • įsigyta monitoringo įranga ir saugomų „Natura 2000“ teritorijų būklės tikrinimui bei priežiūrai naudojamos priemonės;
  • pristatyti projekto rezultatai ir patirtis specialistams ir visuomenei.
 
BEŠEIMININKIŲ PASTATŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE DEMONTAVIMAS, PAŽEISTŲ TERITORIJŲ REKULTIVAVIMAS BEI OBJEKTŲ ATKŪRIMAS
(NR. BPD04-ERPF-1.3.3-01-04/0006-02)
 
 
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2005-01-01 – 2006-12-31.
 
Projekto vertė: 1,665 mln. Lt. – 75 proc. iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25 proc. iš valstybės biudžeto lėšų (bendrojo finansavimo lėšos).
 
Projekto tikslai:
  • likviduoti sovietmečiu ir pereinamuoju laikotarpiu padarytą žalą gamtai saugomose, tarp jų – ir „Natura 2000“, teritorijose;
  • įgyvendinti prevencijos principą, sudarant prielaidas saugiai ir švariai aplinkai išsaugoti;
  • atkurti žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus;
  • sudaryti prielaidas saugomas teritorijas naudoti pažintiniam bei kaimo turizmui, verslams plėtoti, nedarant žalos saugomiems kraštovaizdžio kompleksams bei objektams ir biologinei įvairovei;
  • užtikrinti ES Paukščių (79/409/EEC) ir Buveinių (92/43/EEC) direktyvų bei Lietuvos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.
Projektas prisidės prie Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos ir jos veiksmų programos įgyvendinimo (3.2.1, 3.2.2 ir kt. strategijos skyriai), išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.
 
Projekto uždaviniai:
  • bešeimininkių pastatų demontavimas; 
  • karjerų ir kitų pažeistų teritorijų rekultivavimas; 
  • pažeistų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų bei jų atkūrimas.
Įvykdytos projekto veiklos:
  • demontuoti bešeimininkiai pastatai: 

           -- demontuoti buvusios karinės bazės statiniai Žemaitijos NP;

 
 
 
 
 
 
 
 
           
 
 
 
 
 
 
 
 
           -- demontuoti buvusios karinės bazės statiniai Dubysos RP;
 
 
 
 
 
 
 
 
             
  • rekultivuoti karjerai ir kitos pažeistos teritorijos:
           -- rekultivuotas Sauserių karjeras ir kitos pažeistos teritorijos Salantų RP;
 
 
 
 
 
           
 
 
 
           -- rekultivuotas Visvainių žvyro karjeras Žemaitijos NP;
 
            
 
           -- rekultivuotas Girgždūtės karjeras Varnių RP;
 
           
 
  • rekultivuotos užšlamštintos teritorijos, įgyvendintos taršos prevencinės priemonės:
           -- įgyvendintos taršos prevencinės priemonės Aukštaitijos NP;
 
          
 
           -- rekultivuotos užšlamštintos teritorijos Žemaitijos NP;
 
             
 
           -- rekultivuotos užšlamštintos teritorijos, įgyvendintos taršos prevencinės priemonės Labanoro RP.
 
           
 
  • atkurti pažeisti kraštovaizdžio kompleksai ir objektai bei jų aplinka:
           -- atkurta Papilės atodanga Ventos RP bei sutvarkyta jos aplinkos;
 
            
 
           -- atkurtos pelkinės slėnio buveinės Skroblaus aukštupyje Dzūkijos NP;
 
            
 
          -- atkurtos buveinės, reikalingos tetervinų populiacijai išsaugoti, Dzūkijos NP;
 
          
 
          -- atkurtos šikšnosparnių žiemavietės bunkeriuose esančiuose Pavilnių RP;
 
            
 
 
          -- atkurtos pelkinės pievos Kliošių kraštovaizdžio draustinyje.
 
 
          
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-01