GAMTOS MOKYKLŲ, VEIKIANČIŲ VALSTYBINIUOSE PARKUOSE, KONCEPCIJA

I . PADĖTIES APŽVALGA. PROBLEMATIKA
 
Nacionaliniai ir regioniniai parkai – kompleksinės saugomos teritorijos. Jie steigiami ne tik kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, paveldo vertybėms išsaugoti bei pritaikyti lankymui. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybiniai parkai skirti ir aplinkosauginiam švietimui plėtoti. Aplinkosauginis švietimas yra sudėtinė saugomų teritorijų apsaugos proceso dalis kartu su saugomų teritorijų planavimu bei projektavimu, konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimu, kontrole. Aplinkosauginis visuomenės švietimas, gamtos ir kultūros vertybių propagavimas, ekologinės pasaulėžiūros ir gyvensenos, pilietiškumo ugdymas neatsiejama saugomų teritorijų direkcijų veikla.
Nacionaliniai ir regioniniai parkai yra gana nauja saugomų teritorijų rūšis Lietuvoje. Pirmasis nacionalinis parkas įsteigtas 1974 m., o visi regioniniai parkai atsirado tik 1992 m. Dar vėliau atsidaro direkcijos juose, organizuojančios veiklą šiose saugomose teritorijose. Lietuvos gyventojai apskritai painioja saugomų teritorijų kategorijas ir rūšis, nesupranta jų steigimo tikslų. Dar sudėtingiau jiems suvokti Natura 2000 teritorijų tinklo poreikį ir šio tinklo teritorijų santykį su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis. Labai dažnai visos saugomos teritorijos vadinamos arba draustiniais, arba rezervatais. Dažnai net ir spaudoje rašoma, aiškinama, kad saugomose teritorijose viskas draudžiama.
Nemaža dalis šalies piliečių jau nežino, kas yra laukinė gamta, bijo jos. Buvimas mėgėjiškuose soduose dažnai prilyginamas buvimui gamtoje, tačiau tai nieko bendro neturintys dalykai. Ši spraga kol kas tik didėja.
Tradicinio bendrojo lavinimo mokyklose nėra specialios programos, skirtos šalies vertybėms pažinti ir jų išsaugojimo būtinumui suvokti. Patys mokytojai mažai pažįsta šalies vertybes, laukinę gamtą, kraštovaizdį. Tuo tarpu, tarkim, Vokietijoje, kitose Europos šalyse jau senokai egzistuoja gamtos mokyklos, į kurias moksleiviai atvyksta ne tik dienai, bet ir savaitei susipažinti su laukine gamta. 
Mokymosi gamtoje poreikis ėmė ryškėti prieš 15 metų, kai pradėjo keistis žmonių gyvensena, sumažėjo kaimo gyventojų, kai vaikai vis mažiau laiko gali pabūti gamtoje.
Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad geriausias būdas sudaryti sąlygas vaikų ir jaunimo aplinkosauginiam ugdymui, švietimui apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei reikiamų gebėjimų stiprinimui yra Gamtos mokyklos saugomose teritorijose. Gamtos mokyklose sudaromos galimybės būti gamtoje, stebėti gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius, pažinti vertybes aktyviai dalyvaujant mokymosi procese. Kitaip gamtos pažinti nelabai įmanoma.
Kai kurios direkcijos savo iniciatyva, net ir neturėdamos tinkamų materialinių sąlygų, ėmėsi dirbti su moksleiviais, supažindinti juos su gamta, jos komponentais, ekosistemomis, mokyti juos elgesio gamtoje, skleisti bendras žinias apie gamtą, saugomas vertybes. Ypač gerą patirtį šioje srityje turi Kauno marių regioninio parko direkcija, kuri yra pasirengusi net edukacinę priemonę „Pamokos gamtoje“. 
 
II. SIEKIAMAS TIKSLAS
 
Gamtos mokyklų tikslas - formuoti teisingą laukinės gamtos, vertybių, pačių saugomų teritorijų ir veiklos jose galimybių sampratą, skatinti pažinti saugomų teritorijų vertybes, padėti suprasti jų išskirtinę vertę, suvokti ekosistemose vykstančius procesus, kraštovaizdžio komponentų tarpusavio sąveiką, mokyti atsakingai elgtis gamtoje, padėti formuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas ir gamtosaugos svarbą, ekologinį švietimą, patriotizmą, kt. Tai galima pasiekti valstybiniuose parkuose, turinčiuose direkcijas:
Plėtojant švietėjišką veiklą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos srityje;
Skleidžiant žinias apie gamtos vertybes, jų išsaugojimo būtinumą ir jų svarbą šalies, jos piliečių gyvenimui, jo kokybei;
Aiškinant laukinės gamtos, vertybių išsaugojimo būdus ir priemones;
Ugdant sąmoningus šalies piliečius, gebančius išsaugoti gamtos vertybes, unikalų ir Lietuvai būdingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, kt.
 
III. GAMTOS MOKYKLŲ STEIGIMO GALIMYBĖS
 
Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose dirba puikūs savo darbą išmanantys profesionalai, suvokiantys gamtos paveldo išsaugojimo poreikius, gebantys dirbti aiškinamąjį darbą, mokantys bendrauti su įvairių amžiaus grupių žmonėmis, turintys patirties įvairiose srityse, atsidavę savo darbui.
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose sukurta, baigiama kurti materialinė bazė, kurią galima pritaikyti ir aplinkosauginiam švietimui. Kai kurios direkcijos turi pastatus, kuriuos galima pritaikyti gamtos mokyklų veiklai. Taip pat kai kurios direkcijos turi gamtos mokyklų veiklos patirtis. 
 
IV. PRIELAIDOS GAMTOS MOKYKLŲ VEIKLAI
 
Gamtos mokyklose turi būti sudarytos sąlygos organizuoti įvairios trukmės edukacines programas, vienos dienos, kelių dienų, savaitės ar ilgesnes, todėl būtina numatyti programų dalyvių apgyvendinimo galimybes ir sudaryti minimalias sąlygas pasigaminti maistą savo reikmėms. Gamtos mokyklos veiklai reikia patalpų, metodinės medžiagos, įrangos, baldų. 
1. Patalpos. Reikalingas pastatas (pastatai), nes orai Lietuvoje permainingi, ne visuomet galima būti lauke. Pastate (pastatuose) reikalingos patalpos: 1) klasės žinioms perteikti, praktiniams užsiėmimams (darbui su gamtine ir kitokia medžiaga), bendravimui; 2) buitinės patalpos (tualetai, dušai), įskaitant virtuvėles, 3) patalpos nakvynei (moksleiviai turi turėti galimybę atvykti ilgesniam laikui, bent jau dviem dienom), nes dalis stebėjimų, pavyzdžiui, šikšnosparnių, paukščių vykdomi naktį arba vėlai vakare, anksti ryte; 4) kitos patalpos (pagalbinės patalpos inventoriui, bendros patalpos: holai, koridoriai, poilsio patalpos, kt.).
2. Metodinė medžiaga. Praktiniam darbui, mokymo procesui reikalinga speciali medžiaga: specialios metodikos, aprašomoji, vaizdinė medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai, schemos, kt.), informacija apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, žaidimai, mikroskopai, rinkiniai gamtos stebėjimui, lauko darbams, kt. 
3. Įranga: kompiuterinė vaizdo, garso aparatūra užsiėmimams (stacionarūs, nešiojami kompiuteriai, kopijavimo prietaisai, ekranai, projektoriai, lentos, įskaitant interaktyvias, fotoaparatai, kt.). Taip pat reikalinga virtuvės įranga, buitinė technika. Virtuvės  įrangą ir buitinę techniką galima naudoti tam tikroms mokymo programoms. Kiekvienoje gamtos mokykloje turi būti bent po vieną išvardytos įrangos komplektą.
4. Baldai klasėms, buitinėms patalpoms, patalpoms nakvynei, kitoms patalpoms. Baldai turi būti praktiški, estetiški, lengvai valomi.
Gamtos mokyklos gali veikti tik tuomet, kai yra darbui pasirengę, norintys dirbti specialistai, profesionalai. Jose gali dirbti tiek saugomos teritorijos specialistai, tiek pedagogai, atvykę su vaikų grupe.
Optimalus grupės dydis – iki 30 moksleivių, kitos amžiaus grupės asmenų. Patalpos, metodinė medžiaga, įranga ir baldai turi būti sukomplektuoti taip, kad būtų galima dirbti su nurodyto dydžio grupe.
Steigiant Gamtos mokyklas saugomose teritorijose nėra siekiama dubliuoti Lietuvoje veikiančių švietimo ir mokymo įstaigų veiklą.
Paskutinė atnaujinimo data: 2019-07-26