Saugomų teritorijų sistema

Bendrąją saugomų teritorijų sistemą sudaro:

Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).
Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos.
Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.
Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) kompetencijai priskirta rūpintis:

  • valstybiniais gamtiniais rezervatais,
  • valstybiniais gamtiniais ir kompleksiniais draustiniais,
  • gamtos paveldo objektais,
  • nacionaliniais ir regioniniais parkais (išskyrus istorinius nacionalinius parkus ir regioninius parkus, kurių direkcijas įsteigė savivaldybės),
  • biosferos rezervatais ir poligonais,
  • aukščiau išvardytoms saugomoms teritorijoms nustatytomis buferinės apsaugos zonomis,
  • atkuriamaisiais sklypais.

Tarnyba atsakinga už geros būklės palaikymą visose Natura 2000 teritorijose.

Išvardytose saugomose teritorijose Tarnyba įgyvendina saugomų teritorijų politiką, vykdo jų apskaitą, organizuoja apsaugą ir tvarkymą.

Tarnyba nėra atsakinga už ekologinės apsaugos prioriteto teritorijų apskaitą, tvarkymą ir priežiūrą.

Gamtinis karkasas visas saugomas teritorijas jungia į vientisą tinklą, bet nėra saugoma teritorija.


Lietuvos saugomų teritorijų sistemos sudėtinės dalys
(pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą)
 

Saugomų
teritorijų
kategorijos

Saugomų teritorijų tipai
 Konservacinės apsaugos prioriteto   teritorijos Rezervatai  Gamtiniai
 Kultūriniai
Draustiniai  Gamtiniai  geologiniai, geomorfologiniai, pedologiniai, hidrografiniai, telmologiniai, talasologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai
 Kultūriniai  archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai/architektūriniai
 Kompleksiniai  kraštovaizdžio, kartografiniai

Paveldo objektai / paminklai

 Gamtos   paveldo

 geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, hidrogeologiniai, botaniniai, zoologiniai

 Kultūros   paveldo  archeologiniai, mitologiniai/istoriniai, memorialiniai, dailės, architektūriniai/inžineriniai
 Ekologinės apsaugos prioriteto   teritorijos Ekologinės apsaugos zonos

 - Bendrosios ekologinės apsaugos (miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų, požeminių vandenų (vandenviečių) paviršinio vandens telkinių, agrarinių   takoskyrų, intensyvaus karsto apsaugos);
 - Buferinės apsaugos (valstybinių parkų, rezervatų ir draustinių, paveldo objektų apsaugos);
 - Fizinės apsaugos (paveldo objektų, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros   objektų apsaugos);
 - Regimosios (vizualinės) apsaugos (paveldo objektų, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos);
 - Sanitarinės apsaugos (gamybinių ir komunalinių objektų, žemės ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos).

 Atkuriamosios apsaugos prioriteto   teritorijos Atkuriamieji sklypai  Uogynų, grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens, kt. atsinaujinančių ištekliams atkurti
Genetiniai sklypai  Sėkliniams medynams ir kt. rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti
 Kompleksinės saugomos teritorijos Valstybiniai parkai  Nacionaliniai  nacionaliniai parkai, istoriniai nacionaliniai parkai
 Regioniniai  regioniniai parkai, istoriniai regioniniai parkai
Biosferos monitoringo teritorijos  biosferos rezervatai
 biosferos poligonai

Pastaba. Tamsiau pažymėtos svarbiausios saugomų teritorijų kategorijos, sudarančios ypač saugomų teritorijų sistemą.
Dėl savo svarbos konservacinio prioriteto ir kompleksinės saugomos teritorijos vadinamos ypač saugomomis teritorijomis. Šiuo metu ypač saugomų teritorijų sistema užima virš 1151 tūkst. ha, t.y. apie 17,63 % šalies ploto.
 

Tarptautinės svarbos saugomos teritorijos Lietuvoje

Pasaulio paveldo teritorijos, (UNESCO, 1972) Tarptautinės svarbos šlapžemės, (Ramsar, 1971) Baltijos jūros saugomų teritorijų sistema, (HELCOM, 1974)
Vilniaus senamiestis (1994 m.) Čepkelių Valstybinis rezervatas (1993 m.) Kuršių nerijos nacionalinis parkas (1994 m.)
Kuršių nerijos nacionalinis parkas (2000 m.) Kamanų Valstybinis rezervatas (1993 m.)
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (2004 m.) Viešvilės Valstybinis rezervatas (1993) Pajūrio regioninis parkas (1994 m.)
Trakų istorinis nacionalinis parkas (pateikta paraiška) Žuvinto biosferos rezervatas (1993 m.)
Nemuno deltos regioninis parkas (1993 m.)
Žuvinto biosferos rezervatas (2011 m.) Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas (2011 m.) Nemuno deltos regioninis parkas (1994)
Girutiškio pelkė (2011 m.)

Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvų Dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEC) ir Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEC) reikalavimus, Lietuvoje yra plėtojamas NATURA 2000 teritorijų tinklas. NATURA 2000 teritorijos yra integruojamos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Įgyvendinant NATURA 2000 teritorijų tinklą Lietuvoje, šiuo metu jau įsteigta:

  • 84 teritorijos, svarbios paukščių apsaugai, pagal ES Paukščių direktyvą;
  • 475 teritorijos, svarbios buveinių apsaugai, pagal ES Buveinių direktyvą. 

Lietuvos saugomų teritorijų privalumai:

 Įvairumas  steigiamos įvairių kategorijų ir rūšių saugomos teritorijos;
 Reprezentatyvumas  reprezentuojama visa kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, būdingi ir unikalūs kompleksai;
 Kompleksiškumas  saugomi tiek gamtiniai (negyvosios ir gyvosios gamtos), tiek ir kultūriniai kompleksai bei objektai;
 Pakankamumas  steigiamos pakankamo dydžio saugomos teritorijos, galinčios užtikrinti vienų ar kitų kompleksų išsaugojimą;
 Tolygumas  saugomos teritorijos pagal galimybes išdėstomos tolygiai šalies ar regiono teritorijoje;
 Susietumas  atskiros grandys (saugomos teritorijos) sujungiamos geoekologiniais bei biomigraciniais ryšiais.
Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24