Žagarės regioninis parkas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „žagarės dvaro parkas“

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 7140 ha* 
Žagarės regioninio parko interneto svetainė:  http://zagaresrp.am.lt

Žagarės regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Žagarės apylinkių kraštovaizdį, lygumoje aiškiai matomą Gaudikių moreninį gūbrį; išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes: Senosios Žagarės urbanistinį kompleksą su originalia vietinio akmens mūro bažnyčia, dvarviete, Žvelgaičio piliakalnio archeologiniu kompleksu, taip pat miesto barokinę bažnyčią, savitą molio mūro kleboniją, Žagarės dvaro ansamblį, unikalų žirgyną, vėjo malūną, parką, Raktės piliakalnį.

Žagarės regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Žagarės regioninio parko direkcija.

ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Daugiau nei 800 metų istoriją menančiame Žagarės miestelyje susipina skirtingų laikotarpių kultūrinis, istorinis ir gamtinis palikimas. Čia galime apžvelgti aristokratiška dvasia alsuojantį Žagarės dvaro kompleksą, paklaidžioti šimtmečius minamomis miesto gatvelėmis, pasigrožėti ilgiausiu Lietuvoje ozu, švėtės upelio slėniu. Įkopę į piliakalnius pajusti protėvių galybę, prisiliesti prie jau milijonus metų skaičiuojančių dolomitų. Mažame Šiaurės Lietuvos žemės lopinėlyje telpa gausybė gamtos ir kultūros vertybių. 

Žagarės regioninis parkas pasižymi ir kitomis vertybėmis. Čia aptinkamas itin vertingas pelkių ir šlapių miškų kompleksas – Mūšos tyrelis. Randamosio tokios gamtos vertybės, kaip Tyrelio akmuo, baltijinė gegūnė, siauralapė gegūnė, auga raktažolės pelenėlės. Nors negausiai, tačiau gyvena baltieji kiškiai, pastebimi vilkai, nuo 2006 metų aptinkama lūšis.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24