Nemuno kilpų regioninis parkas

Nemuno kilpų regioninis parkas nuotrauka.

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 25 080 ha*
Nemuno kilpų regioninio parko interneto svetainė: www.nemunokilpos.lt

Nemuno kilpų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalias didžiąsias Nemuno kilpas ir Punios šilo kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti didžiųjų Nemuno kilpų - Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono - sistemą, Nemuno, Verknės, natūralių upelių slėnių struktūrą su unikaliais atragiais, dubumomis, gūbriais, atodangomis, pirmykščių Lietuvos miškų bruožus išlaikiusius Punios ir Prienų šilus su vertingomis biocenozėmis, unikalų Degsnės maumedyną; išsaugoti Punios piliakalnio su senovės gyvenvietės liekanomis bei Pelekonių - Dambravos piliakalnių kompleksus, Birštono kurorto ir Nemajūnų urbanistinius kompleksus, Naravų ir Siponių kaimų kraštovaizdžių kompleksus bei kitas kultūros paveldo vertybes.

Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.

NEMUNO KILPŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

„Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senis Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą, tarytum prie kiekvieno skardžio, miško, kalno ar slėnio priglusti norėdamas, lyg visą Lietuvos žemelę paliesti, paglostyti geisdamas. Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti, į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo. Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą – 70 km ilgio Didžiąsias Nemuno kilpas.“ Justinas Marcinkevičius

Didžiausios Lietuvos upės – Nemuno – slėnio kraštovaizdis su didžiosiomis Nemuno kilpomis – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kiekvieną Nemuno kilpų regioninio parko lankytoją nustebins vaizdingi Nemuno slėnio šlaitai, pasidabinę atodangomis, išraižyti daugybės raguvų ir griovų, unikalūs eroziniai atragiai ir vienintelis Lietuvoje erozinis palikuonis – Škėvonių gūbrys. Raiškios terasinės dubumos, primenančios garsųjį Raigardą, čia visus kviečia keliauti vingiuota, aukštų atodangų juosiama Verknės upe.

Kiti Nemuno kilpų regioninio parko turtai – nemaži sengirių plotai, natūraliai besiformuojančios Nemuno salos, gausios buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių.

Keliaudami po Nemuno kraštą, būtinai apsilankykite viename vertingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje Punios šile.

Regioniniame parke stūkso 19 piliakalnių, kurių vieni žavi aukščiu, kiti – forma, dar kiti – nuo jų atsiveriančiais nuostabiais vaizdais. Išdėstyti palei Nemuną 10–20 km atstumu vienas nuo kito, piliakalniai buvo pirmosios gynybinės linijos dalis. Istorija byloja apie čia XIII a. vykusias kryžiuočių kovas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-24