Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirti ir gauti duomenų, kaip šį svetainė yra naudojama.


Kurtuvėnų regioninis parkas

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.
Regioninio parko plotas 17 252 ha*

Kurtuvėnų regioninio parko interneto svetainė: www.krpd.lt

Kurtuvėnų regioninis parkas įsteigtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I - 2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Parko paskirtis - išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą, šio krašto kultūros paveldo vertybes.

 

Regioninio parko paskirtis, nustatyta LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingus gamtos bei kultūros paveldo požiūriu Pagėluvio, Raudos, Girtnikų, Raudsparnės, Ilgos, Svilės, Šonos kraštovaizdžio, Bulėnų telmologinį, Dirvonų, Paraudžių, Vijurkų, Vainagių, Targių, Pustlaukio geomorfologinius, Ventos perkaso hidrografinį, Padubysių, Pabijočių botaninius-zoologinius kompleksus; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, tarp jų - Ventos-Dubysos perkaso hidrosistemos ir priklausinių liekanas, Kurtuvėnų bažnyčią, dvaro sodybą, Vainagių, Galvydiškės, Šilo Pavėžupio, Kurtuvėnų piliakalnius; išsaugoti Ventos ir Dubysos aukštupių ekosistemos stabilumą, savitą Vakarų ir Vidurio Lietuvos augaliją bei gyvūniją. 

 

Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

 

KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Kurtuvėnų regioninis parkas žavi ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdžiu, plytinčiu Rytų Žemaičių aukštumoje, tarp Ventos ir Dubysos upių. Pasak legendų, Kurtuvėnų ir jų apylinkių kraštovaizdį sukūrę milžinai: jie klumpėmis supylę Girnikų kalną, priverkę Bulėnų ežerą, iščiaudėję slėnį tarp Girnikų ir Šatrijos šventkalnių. Vis dėlto tikrasis viso to kūrėjas yra ledynas. Jis papuošė kraštą kalvagūbriais, atskirtais giliais upelių kloniais bei ežerų vėriniais, šakotomis raguvomis, ozų milžintakiais, velniaduobėmis, žemyninėmis kopomis. Savitų bruožų kraštui suteikė ir žmonės, supildami piliakalnius, užsodindami kalvas miškais, įrengdami žuvininkystės tvenkinius bei Ventos–Dubysos perkasą.

 

Tai vienas miškingiausių valstybinių parkų. Jis didžiuojasi didele augalijos ir gyvūnijos įvairove, kuriai išsaugoti įsteigta 12 „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbių teritorijų. Hidrografine vertybe laikomas Pageluvio ežerynas – dešimties ežerėlių vėrinys. Ventos–Dubysos senslėnyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai. Didybe spinduliuoja Martyno, Vėžalių, Linartų, Arvydiškių milžinai rieduliai.

 

Parke gausu senosios Žemaitijos paveldo. Girnikų šventkalnis, legendose minimas kaip milžinų motinos Kurtuovės kapas, buvo trijų baltų genčių – žemaičių, kuršių ir žiemgalių – jungtis. Krašto tradicijos išsaugotos seniausio Žemaitijoje etnografinio ansamblio dainose, kulinariniame pavelde.

 

Kurtuvėnų dvaras, žinomas nuo XV a., yra vienas seniausių Lietuvos dvarų ir garsus seniausiu bei didžiausiu mediniu baroko stiliaus svirnu. Kelionės žirgais iš Kurtuvėnų dvaro, paukščių stebėjimas, žvejyba seniausiuose Lietuvoje karpių tvenkiniuose suteikia išskirtinių potyrių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-01-14